- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- eI2-8085-641/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00298-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- M. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė L. A. skundu su Departamento Sprendimu nesutiko. Tvirtino, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu buvo išduotas teisėtai ir pareiškėjas buvo atleistas iš darbo ne dėl jo kaltės, todėl Sprendimas buvo priimtas tik formaliais pagrindais, tačiau nesant realaus (esminio) neatitikimo LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimams.
3. Sprendimo neteisėtumą taip pat įrodinėjo jo neatitikimu LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimams, Sprendimo neproporcingumu, gero administravimo, bendradarbiavimo ir objektyvumo principų, teisės būti išklausytam nesilaikymu. O būtent, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą bei teismų praktikos išaiškinimų, nes: prieš priimdamas Sprendimą Departamentas nesusisekė su pareiškėju ir nesuteikė jam galimybės pateikti paaiškinimus dėl jo individualios situacijos, darbo santykių nebuvimo, darbo užmokesčio nemokėjimo priežasčių, o apsiribojo tik pareiškėjui nepalankiais Sodros duomenimis, tokiu būdu neįsigilino į susiklosčiusios situacijos specifiką; nesiaiškino dėl kokių priežasčių darbo santykiai su pareiškėju buvo nutraukti, t. y. jog nutrūko ne dėl pareiškėjo kaltės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas būtent darbui UAB „ECO Kaljan“, tačiau, Departamento surinktais Sodros duomenimis, darbo santykiai tarp pareiškėjo ir šios LR veikiančios įmonės buvo nutraukti 2023 m. spalio 1 d. ir pareiškėjas kitose įmonėse LR nedirba. Nustatęs, jog su pareiškėju tarpininkavusi jo leidimui laikinai gyventi išdavimui įmonė UAB „ECO Kaljan“ nutraukė darbo sutartį ir pareiškėjas jokiose įmonėje LR nedirba, Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR darbo tikslu, kas atitinka UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą savarankišką imperatyvų leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindą – jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu.
5. Tvirtino, jog pareiškėjas skunde neneigė darbo sutarties su tarpininkavusia įmone nutraukimo fakto, todėl laikė, jog ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių nėra. Nurodė, kad teisės aktai Departamentui nenumato pareigos priimant Sprendimą aiškintis aplinkybes dėl užsieniečių darbo sutarčių nutraukimo, apklausti pareiškėją prieš priimant Sprendimą. Teigė, jog Departamentui pakako jo surinktų duomenų Sprendimui priimti, o pareiškėjui nutraukus darbo sutartį su tarpininkavusia įmone, atitinkami išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR, taigi Departamentas privalėjo taikyti imperatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą ir išduotą leidimą panaikinti.
6. Paaiškino, jog pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms dėl jo ginčo leidimo laikinai gyventi, turėjo teisę kreiptis į Departamentą dėl kito leidimo laikinai gyventi LR, kitu teisniu pagrindu, išdavimo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Departamentas manė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi LR ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais ir tokie Departamento veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi Departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti.
7. Atsiliepime skundą taip pat pateikė informaciją, jog po ginčo Sprendimo priėmimo pareiškėjas 2025 m. sausio 13 d. kreipėsi nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi LR darbo kitoje įmonėje tikslu, kurį 2025 m. vasario 13 d. Departamentas patenkino ir priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išdavė pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi LR.
8. Pareiškėjui (per atstovę) bei jo atstovei advokatei L. A., atsakovui Departamentui 2025 m. vasario 21 d. teismo šaukimais tinkamai pranešta apie 2025 m. kovo 17 d. 9.15 val. teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. 2025 m. kovo 17 d. gauto pareiškėjo atstovės advokatės L. A. prašymo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindu, 2025 m. kovo 17 d. teismo nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepimu į skundą neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
9. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. sausio 10 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „ECO Kaljan“ – pastatų dažytoju – Departamentui 2023 m. sausio 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 850 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „ECO Kaljan“. Prašymui pagrįsti UAB „ECO Kaljan“ Departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarpininkavimo raštas), kuriuo nurodė, jog pareiškėjas dirbs UAB „ECO Kaljan“ pastatų dažytoju nuo 2023 m. kovo 2 d. ir patvirtino, jog jam bus mokamas 850 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Byloje nėra ginčo, jog Departamentas tenkino Prašymą ir pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas iki 2025 m. kovo 1 d.).
11. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodra) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 29 d. įsidarbino UAB „ECO Kaljan“ ir darbo santykiai su pareiškėju šioje įmonėje buvo nutraukti 2023 m. spalio 1 d. Duomenų apie kitus darbo santykius po 2023 m. spalio 1 d. nerasta.
12. 2025 m. sausio 10 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Departamento išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog nutraukta darbo sutartis su asmeniu). Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, teisinis pagrindas bei informacija, jog: Departamento duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR), nutraukė 2023 m. spalio 1 d.; jokiose kitose LR įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba; asmuo leidimą laikinai gyventi turi grąžinti Departamento teritoriniam skyriui.
13. Iš į bylą Departamento pateiktų MIGRIS sistemos duomenų bei 2025 m. vasario 6 d. MB „SSystems“ tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. sausio 12 d. pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po ginčo Sprendimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į Departamentą nauju prašymu dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo tarpininkaujančios įmonės MB „SSystems“ darbo tikslu, kuris Departamento buvo patenkintas: pareiškėjui 2025 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi LR (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu).
14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu: nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio UPTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
15. Užsienietis, teikdamas prašymą Departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui LR tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą LR vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir LR teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (aktualios ginčui redakcijos Aprašo 130 punktas).
16. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas iki 2025 m. kovo 1 d.) – dirbti LR pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas, ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. kovo 1 d. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR, nėra numatytos.
17. Pareiškėjas skundu neneigė 2023 m. spalio 1 d. darbo sutarties su tarpininkavusia UAB „ECO Kaljan“ nutraukimo fakto. Taigi ginčo, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nedirbo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimui tarpininkavusioje įmonėje ir neatitiko UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), byloje tarp šalių nėra. Todėl apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas teisingai Sprendimu taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. O aplinkybės, jog, pareiškėjo teigimu, darbo sutartis su tarpininkavusia įmone UAB „ECO Kaljan“ buvo nutraukta ne dėl pareiškėjo kaltės, nepaneigia paties pareiškėjo pripažinto darbo sutarties tarp tarpininkavusios UAB „ECO Kaljan“ ir pareiškėjo nutraukimo fakto, kuris ir yra UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuotas imperatyvusis leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindas.
18. Be to, pareiškėjas Prašyme patvirtino žinantis, jog turi informuoti Departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo, tačiau visgi, net ir žinodamas kaip turi veikti, pasirinko nevykdyti UTPĮ numatytų pareigų, aktualių ginčo situacijai – tiek po darbo sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 1 d.), tiek ir iki ginčo Sprendimo priėmimo (2025 m. sausio 10 d.) nepranešė Departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jo, kaip užsieniečio, buvimu Lietuvoje. Todėl turi prisiimti ir kilusias neigiamas teisines pasekmes, nes užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR.
19. Taip pat pareiškėjas Sprendimą ginčijo ir kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyto Sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvuotumo reikalavimų bei pažeidžiantį VAĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, bendruosius objektyvumo protingumo ir teisingumo principus.
20. Pasisakydama dėl minėtų pareiškėjo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
21. Aptartos LVAT praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad šis Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų ir proporcingumo, objektyvumo, protingumo ir teisingumo principų, kadangi iš Sprendimo turinio matyti, jog nors Sprendimo turinys išties išdėstytas glausta forma, tačiau jame yra nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo, kaip leidimą laikinai gyventi LR darbo tikslu turinčio užsieniečio, teisinę padėtį bei Sprendimu konstatuotą leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo imperatyvą – tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įmonė 2023 m. spalio 1 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo tikslu ir užsienietis kitose LR įmonėse nedirba. Sprendime taip pat yra aiškiai ir tiksliai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka. Todėl nėra pagrindo ginčo individualų administracinį aktą (Sprendimą) pripažinti visiškai nemotyvuotu bei teisiškai ir faktiškai nepagrįstu.
22. Vertinant ad hoc (konkrečioje situacijoje), ar Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. jog leidimas laikinai gyventi Sprendimu panaikinamas dėl tos aplinkybės, jog tarpininkavusi įmonė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, buvo pakankamai aiškus ir suprantamas, kadangi pareiškėjas skundo šią aplinkybę pripažino, taigi apie ją žinojo. Be to, Sprendime nors ir neįvardinus tarpininkavusios įmonės ar dokumentų, kurių pagrindu buvo nustatytos Sprendimą nulėmusios aplinkybės, tačiau Sprendimą nulėmusios faktinės aplinkybės buvo aiškiai įvardintos ir bylos surinktų įrodymų visuma nebuvo paneigtos. Pareiškėjui, kaip žinančiam savo individualią situaciją lemiančią aplinkybę apie 2023 m. spalio 1 d. darbo sutarties su tarpininkavusia įmone nutraukimo faktą, buvo galima aiškiai suprasti, kokių nustatytų pareiškėjo individualių faktų visetas nulėmė tokios Sprendimo priėmimą, t. y. tai, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nedirbo Prašyme nurodytoje tarpininkavusioje leidimui laikinai gyventi LR išduoti įmonėje. O tai patvirtina, jog Sprendimas ir jame išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis pagrindas ir motyvai pareiškėjui, kaip šio Sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami. Pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
23. Pareiškėjas skundu taip pat teigė, jog Sprendimas nepagrįstas tuo pagrindu, jog buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai dėl to, jog buvo suvaržyta pareiškėjo teisė būti išklausytam, t. y. neišklausius ir neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų ir tokiu būdu vertinus tik pareiškėjui nepalankius duomenis, tačiau nesudarius galimybės pateikti jam palankius duomenis Sprendimui priimti.
24. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).
25. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), apibrėžiant gero administravimo principo turinį, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014).
26. Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019). Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023).
27. Galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024).
28. Be to, sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją, o ginčo atveju Departamentas rėmėsi iš oficialaus šaltinio – Sodros informacinės sistemos – surinktais objektyviais duomenimis, kurie laikytini oficialiais bei patikimais, ir kurie aiškiai ir tiksliai leido identifikuoti pareiškėjo individualią situaciją lemiančias aplinkybes dėl pareiškėjo darbo santykių su tarpininkavusia ginčo leidimui laikinai gyventi LR darbo tikslu gauti UAB „ECO Kaljan“ (jų pradžios ir pabaigos).
29. Taip pat, nors ir skundu pabrėžiama, jog pareiškėjas neturėjo jokios galimybės paaiškinti situacijos Departamentui, o Departamentas Sprendimu įvertino tik pareiškėjui nepalankius Sodros duomenis ir nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl jo individualios situacijos bei pateikti jam palankius duomenis, reikšmingus Sprendimui priimti, tačiau iškėlus bylą teisme pareiškėjas ir/ar jo atstovė nenurodė jokių naujų bylos aplinkybių, kurių Sprendimu nevertino Departamentas ir kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, todėl teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo skundo argumentus dėl teisės būti išklausytam suvaržymo, individualios pareiškėjo situacijos aplinkybių nesiaiškinimo ir neištyrimo, ar šios aplinkybės realiai (esminiai) atitinka UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto teisinius pagrindus, atmesta.
30. Pažymėtina, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigta, jog Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju darbo sutarties su pareiškėju nutraukimas yra pakankamas privalomasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Jokių išimčių UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Iš aptarto spręstina, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ tvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), teisingumo, objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principus. Skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
31. Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas už skundo pareiškimą teismui patyrė 22,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 616, išlaidas. Taip pat į bylą buvo pateiktas 2025 m. sausio 24 d. Išrašas iš 2025 m. sausio 23 d. Sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 2025-01-23/1, tačiau duomenų, jog pareiškėjas byloje būtų patyręs kitas, tame tarpe ir išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, į bylą nebuvo pateikta.
32. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo M. E. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.