Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria netenkintas M. P. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 125 straipsnį 450 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. kovo 15 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 125 straipsnį 450 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams už tai, kad jis 2012 m. kovo 1 d. 22.55 val., Klaipėdos r., Šilininkų k., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per geležinkelio pervažą nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Šiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 173 1 priedo 204 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

M. P., nesutikdamas su priimtu nutarimu, teismui padavė skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

M. P. skundžiamu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-03-15 nutarimu buvo nubaustas už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo neskirti vienos iš sankcijoje numatytos nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodamas tuo, kad pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo – supainiojęs akseleratoriaus pedalą su stabdžių pedalu, taip pat į tai, kad jo darbas tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo M. P. negalės tinkamai atlikti darbo funkcijas, tačiau pažeidėjo darbo pobūdis nėra pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę ar sutrumpinti terminą, nes ši aplinkybė teismų praktikoje nėra pripažįstama išskirtine, galinčia sudaryti pagrindą taikyti ATPK30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010). Taigi apelianto M. P. skundo motyvas, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis negalės atlikti tiesioginių darbo funkcijų pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, negali nulemti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo.

Tai, kad M. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Be to, pažymėtina, kad M. P. per vienerių metų laikotarpį pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nors apeliantas pažymi, kad pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo – supainiojęs akseleratoriaus pedalą su stabdžių pedalu, tačiau toks eismo dalyvio neatsargumas nėra pateisinamas, nes galėjo sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog apeliantui paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. M. P. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, apelianto asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir M. P. neskirti vienos iš ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes švelnesnės už minimalią nuobaudos paskyrimas, apsiribojantis tik baudos paskyrimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.