Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus bankrutavusio ŽŪK „Ramygalos aruodai“ skundą atsakovui BKB „Panevėžio mėsinė“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriams nepateikta jokių duomenų, leidžiančių įvertinti priimto nutarimo pagrįstumą, nėra aiški reali reikalavimo teisės vertė, pardavimo procedūra nustatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, darytina išvada, kad 2013-11-28 susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas neatitinka BKB „Panevėžio mėsinė“ kreditorių interesų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kelia abejonių turto pardavimo proceso skaidrumu ir sąžiningumu.

Trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas taip pat neatitinka KB „Panevėžio mėsinė“ kreditorių interesų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kelia abejonių turto pardavimo proceso skaidrumu ir sąžiningumu, nes kreditoriams nepateikta jokių duomenų, leidžiančių įvertinti priimto nutarimo pagrįstumą ir neatsakyta į kreditorių klausimus.

Atsiliepimu į skundą (33–36 b. l.) atsakovo administratoriaus „Bankrotas LT“ UAB įgaliotas asmuo G. K. prašo kreditoriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti atstovavimo išlaidas, įpareigojant jas sumokėti iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

Nurodo, kad visi atsakovo kreditoriai buvo informuoti apie atsakovo kreditorių susirinkimo sušaukimą ir jos darbotvarkę. Vieni atsakovo kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo informuoti elektroniniu paštu, kiti pasirašytinai. Be to, pareiškėjas atstovauti kitiems atsakovo kreditoriams neturi teisės. Kadangi į kreditorių susirinkimą atvyko tik pareiškėjas (kiti kreditoriai balsavo raštu), tik pareiškėjas ir buvo įtrauktas į šį sąrašą. 2013 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu pareiškėjui buvo pranešta apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir nurodyta, jog su susirinkimo medžiaga ir kita aktualia informacija galima susipažinti paspaudus aktyvią nuorodą:https://www.dropbox.com/sh/ Ouy5y084g3z6zli/bXRVB7gvmi, todėl pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su visa turima susirinkimo medžiaga. Pareiškėjui ir kitiems kreditoriams buvo atsakyta ir kreditorių daugumai to užteko, priimant skundžiamus kreditorių nutarimus. Skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti atsakovo kreditorių balsų dauguma. Pareiškėjas yra labai smulkus (0,34 proc.) atsakovo kreditorius. Parduodamą kreditorinį 550 000 Lt reikalavimą atsakovas įsigijo už 1000 Lt, kreditorinis reikalavimas yra bankrutavusios įmonės, todėl jo bent dalinis padengimas mažai tikėtinas. Kreditorinis reikalavimas, vadovaujantis skundžiamu atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimu bus pardavinėjamas iš pat pradžių už labai didelę 440 000 Lt sumą. Ar parduodamo kreditorinio reikalavimo kaina yra per didelė, ar per maža, nustatys pačios varžytynės. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu taip pat neprieštarauja jokioms teisės normoms ir nepažeidžia atsakovo kreditorių teisių, todėl yra teisėtas ir jį panaikinti nėra jokio pagrindo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi KB „Panevėžio mėsinė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotas LT“ UAB. 2013-3-20, 2013-08-20, 2014-01-17, 2014-02-14, 2014-02-18 nutartimis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

2013 m. lapkričio 28 d. įvykęs BKB „Panevėžio mėsinė“ kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu patvirtino BUAB „Vilniaus žemės grupė“ 550 000 Lt dydžio reikalavimo pardavimą, o 3 darbotvarkės klausimu patvirtino 2218,48 Lt dydžio reikalavimo pardavimą (68–71 b. l.).

ĮBĮ 24 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog BKB „Panevėžio mėsinė“ 2013-11-28 susirinkimas sušauktas neteisėtai, kadangi pažeista kreditorių informavimo tvarka, t. y. apie susirinkimą informuoti ne visi kreditoriai.

Teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu.

LR Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

BKB „Panevėžio mėsinė“ 2013-05-20 kreditorių susirinkime 6 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta kreditorių susirinkimų (komiteto posėdžių) šaukimo tvarka, pagal kurią pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą yra laikomas įteiktu (arba išsiųstu) tinkamai, jei administratorius ar susirinkimą šaukiantis pagal LR ĮBĮ turintis teisę asmuo jį įteikia (ar išsiunčia) šia tvarka: įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku arba elektroniniu paštu į kreditoriaus nurodytą pašto dėžutę.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi BKB „Panevėžio mėsinė“ buvo patvirtinti 28 kreditorių kreditoriniai reikalavimai.

Iš teismui pateikto elektroninio pranešimo Dėl kreditorių susirinkimo matyti, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo informavo visus kreditorius, tame tarpe ir kreditorius, patvirtintus Šiaulių apygardos teismo 2013-08-20 nutartimi, 2013 m. lapkričio 12 d. išsiųsdamas jiems elektroninius laiškus (79–80 b. l.). Buvę įmonės darbuotojai – pirmos eilės kreditoriai apie vyksiantį kreditorių susirinkimą supažindinti pasirašytinai (81 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apie 2013-11-28 BKB „Panevėžio mėsinė“ kreditorių susirinkimą buvo informuoti visi kreditoriai, todėl susirinkimas sušauktas teisėtai, nepažeidus 2013-05-20 kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos.

Vienas iš ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintų bankroto administratoriaus veiklos uždavinių yra ėmimasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (11 str. 3 d. 23 p.). Šis uždavinys tiesiogiai kyla iš administratoriaus veiklos esmės – bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymo, kurio viena pasireiškimo formų yra ir turto iš administruojamos įmonės skolininkų išieškojimas (ĮBĮ 2 str. 6 d. nuostatos). Efektyvi ir rezultatyvi bankroto administratoriaus veikla išieškant skolas iš įmonės skolininkų yra vienas svarbiausių bankroto administratoriaus uždavinių bankroto procedūrų vykdymo etape, nes ji tiesiogiai nukreipta kuo geresnio kreditorių reikalavimų patenkinimo tikslui pasiekti. Įtvirtintas bankroto procedūrų teisinis reguliavimas, visų pirma, dėl bankroto administratoriaus uždavinių bei bankroto proceso pagrindinio tikslo – kreditorių reikalavimų patenkinimo, leidžia daryti išvadą, kad turtinių reikalavimo teisių į bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkus pardavimas taikytinas tuo atveju, kada dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra ar nebelieka galimybės bankroto procedūrų vykdymo metu išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir iš skolininkų išieškotas lėšas nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Toks bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtinių teisių į kitų asmenų skolines prievoles įgyvendinimas (parduodant šias teises) turi būti realiai įvykdytinas, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas, nesudarantis prielaidų kilti neigiamiems padariniams bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o tuo pačiu ir jos kreditoriams. Tą suponuoja būtinumas užtikrinti įstatymo nuostatas atitinkantį bankroto administravimą, sudarant sąlygas įmonei kaip galima didesne apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos ne tik į operatyvų bankroto procedūrų užbaigimą, bet ir į kreditorių reikalavimų patenkinimą ir kiek įmanoma didesnį bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto ir turtinių teisių išsaugojimą. Visi bankroto administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti. Bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Vadovaudamasis šiais veiklos principais bankroto administratorius turi imtis visų priemonių, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės į skolininkus būtų įgyvendintos taip, kad būtų optimaliausiai apginti ir kreditorių, ir skolininko interesai.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-11-28 kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta BUAB „Vilniaus žemės grupė“ 550 000 Lt dydžio reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-1681-392/2013 (Vilniaus apygardos teismas) pardavinėti varžytynėse (LR Vyriausybės nustatyta tvarka), nustatant 440 00 Lt kainą. Nepardavus I-ose varžytynėse, turtą pardavinėti II varžytynėse, kainą mažinant 20 % nuo paskutinių varžytynių kainos. Nepardavus iš II varžytynių, turtą pardavinėti III varžytynėse, kainą mažinant 20 % nuo paskutinių varžytynių kainos. Nepardavus iš III varžytynių, turtą pardavinėti IV varžytynėse, kainą mažinant 20 % nuo paskutinių varžytynių kainos. Turto nepardavus iš varžytynių, pardavinėti laisvu pardavimu, pasiūlymų laukiant 14 dienų. Nepardavus šio turto, jį nurašyti.

Kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius pateikė kitą pasiūlymą, tačiau už šį pasiūlymą niekas nebalsavo, tokiu būdu buvo priimtas BKB „Panevėžio mėsinė“ bankroto administratoriaus pasiūlymas. Atsakant į kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyrius pasiūlymą, bankroto administratorius nurodė, kad paskutiniame susirinkime 2013-08-19 administratorius buvo pateikęs informaciją apie vyksiančias BUAB „Vilniaus žemės grupė“ varžytynes. Paskutinis užklausimas BUAB „Vilniaus žemės grupė“ buvo siųstas 2013-11-12 elektroniniu paštu, tačiau atsakymas negautas. BKB „Panevėžio mėsinė“ įgaliotas asmuo bendravo telefonu su bankroto administratoriumi, kuris informavo, kad III eilės kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybė gana menka.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-03-12 nutartimi UAB „Vilniaus žemės grupė“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimo nutartyje nurodyta, kad atsakovas UAB „Vilniaus žemės grupė“ su pareikštu ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad UAB „Vilniaus žemės grupė“ veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto projektų vystymu bei jų įgyvendinimu, UAB „Vilniaus žemės grupė“ 2009-01-31 turėjo 42 940 813 Lt vertės turto, tačiau ištikus finansinei krizei UAB „Vilniaus žemės grupė“ tapo nebepajėgi išmokėti darbo užmokestį darbuotojams ir vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 nutarties matyti, kad bankrutavusios UAB „Vilniaus žemės grupė“ administratorius UAB „Avere“ kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti BUAB „Vilniaus žemės grupė“ likvidavimo terminą, numatytą Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 7 d., vieneriems metams. Bankroto administratorius nurodė, kad tuo metu buvo likę neparduoti 93 AB bankui „SNORAS“ įkeisti žemės sklypai, 4 AB „Swedbank“ įkeisti žemės sklypai ir 6 bendrovei priklausantys neįkeisti žemės sklypai. Numatoma likusio turto bendra pardavimo kaina – 5 894 620 Lt. Taigi, iš minėtų teismo nutarčių matyti, kad BUAB „Vilniaus žemės grupė“ likusio neparduoto turto vertė 2013-04-03 dienai buvo 5 894 620 Lt, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma – 83 937 825,37 Lt.

Vilniaus apygardos teismo 2014-01-17 nutartyje nurodyta, kad 2013-07-05 Įkeisto nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu kreditoriui įkaito turėtojui BAB bankas „Snoras“ buvo perduotas įkeistas turtas už varžytynėse nustatytą 3 811 396,69 Lt pardavimo kainą, todėl bankroto administratorius prašė šio kreditoriaus reikalavimą sumažinti perimto turto kaina iki 42 911 401,97 Lt. Perdavus įkeistą turtą minėtam kreditoriui, BUAB „Vilniaus žemės grupė“ likusio turimo turto vertė galimai yra 2 083 223,31 Lt, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 83 937 825,37 Lt (įkeitimu ir hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai – 5 456 844,73 Lt, pirmos eilės kreditorių reikalavimai – 17 303,18 Lt, antros eilės kreditorių reikalavimai – 45 839,18 Lt, trečios eilės kreditorių reikalavimai – 78 417 838,28 Lt). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad trečios eilės kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybė išties yra menka. Aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtino ir UAB „Vilniaus žemės grupė“ bankroto administratorius „Avere“, telefonu informuodamas BKB „Panevėžio mėsinė“ administratorių.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad nors bankroto administratorius ir nesuteikė išsamios informacijos apie menką galimybę patenkinti kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilniaus žemės grupė“ bankroto byloje, tačiau kreditorių susirinkime balsų dauguma priimtas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir negali būti panaikintas skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

BKB „Panevėžio mėsinė“ 2013-11-28 kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė nepriteistą 2 218,48 Lt dydžio reikalavimą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3749-901/2013 solidariai UAB „Bekonas LT“ ir D. O. pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymų laukiant 14 dienų. Nepardavus reikalavimo, dėl tolimesnės eigos spręsti sekančiame kreditorių susirinkime (68 –71 b. l.).

Skųsdamas šį nutarimą, pareiškėjas nurodo, kad BKB „Panevėžio mėsinė“ su D. O. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią D. O. sutiko sumokėti 2 218,48 Lt padarytą žalą.

Iš byloje esančios taikos sutarties matyti, kad 2013-05-24 tarp ieškovo BKB „Panevėžio mėsinė“ ir atsakovų UAB „Bekonas LT“ bei D. O. buvo surašytas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3749-901/2013, kurią pasirašė UAB „Bekonas LT“ atstovas A. B. ir D. O. (22 – 23 b. l.). Atsakovo BKB „Panevėžio mėsinė“ bankroto administratoriaus parašo ant šios taikos sutarties nėra, todėl neaišku kodėl ši sutartis nebuvo pasirašyta BKB „Panevėžio mėsinė“ administratoriaus, juolab, kad 2013-05-20 kreditorių susirinkime buvo nutarta pritarti D. O. taikos sutarties pasiūlymui. Kreditorių susirinkime bankroto administratorius nenurodė aplinkybių ir priežasčių dėl kurių nebuvo pasirašyta taikos sutartis.

Pažymėtina, kad 2013-11-28 kreditorių susirinkime nutarta parduoti 2218,48 Lt dydžio reikalavimą tuo metu, kai Šiaulių apylinkės teisme nebuvo išnagrinėta civilinė byla dėl šio reikalavimo priteisimo solidariai iš UAB „Bekonas“ ir D. O.. Taigi, šis reikalavimas buvo teisminio ginčo dalykas pagal BKB „Panevėžio mėsinė“ pareikštą ieškinį nurodytiems asmenims. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo ketinama parduoti dar tik siekiamas įgyti BKB „Panevėžio mėsinė“ turtines teises, kadangi šio nutarimo priėmimo metu tos teisės nebuvo patvirtintos teismo tvarka. Įstatymai nedraudžia parduoti ginčijamas turtines teises (CK 6.427 str. nuostata), tačiau nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti tokias ginčijamas teises buvo ekonomiškai pagrįstas, sąžiningas ir bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams naudingas valinis veiksmas, tuo labiau, kad 2013-05-20 susirinkimas pritarė taikos sutarties pasirašymui su minėtais asmenimis ir D. O. įsipareigojo šią skolą sumokėti. Pažymėtina ir tai, kad po kelių dienų, t. y. 2013 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3749-901/2013 baigė nagrinėti šią civilinę bylą, o 2013-12-20 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo D. O. priteisė 2218,48 Lt žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko civilinės bylos Nr. 2-3749-901/2013 duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, šiuo metu yra įsiteisėjęs, bankroto administratoriui 2014-01-27 išduotas vykdomasis raštas. Išdavus vykdomąjį raštą, bankroto administratorius bet kuriuo metu gali pateikti jį vykdyti pasirinktam antstoliui, tuo labiau, kad D. O. turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad išieškoti priteistą žalą iš D. O. nėra galimybės, tik tuomet kreditorių susirinkime būtų tikslinga spręsti šio reikalavimo pardavimo klausimą.

Pažymėtina, kad turto pardavimas už didžiausią pasiūlytą kainą, nenustatant pradinės kainos, gali lemti, kad turtas bus parduotas už 1 Lt, o tai prieštarauja kreditorių interesams kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorinius reikalavimus.

Teismas sutinka su skunde nurodytais pareiškėjo argumentais, kad kreditoriams nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių įvertinti nutarimo pagrįstumą, neatsakyta į kreditorių klausimus, o taip pat pažymi, kad reikalavimo teisės skubotas pardavimas likus kelioms dienoms iki Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo priėmimo, leidžia daryti išvadą, kad 2013-11-28 kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas neatitinka kreditorių interesų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymi, kad teisė tvirtinti įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą priskirtina tik bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (LR ĮBĮ 23 str. 5 d.), o teismas atlieka tik kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų pagrįstumo kontrolę, ir tuo atveju, jei panaikina kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą vienu ar kitu klausimu, privalo perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Teismui išsprendus kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimą, laikinosios apsaugos priemonės nebetenka prasmės, todėl laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi (27–28 b. l.), naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 23–24 str., str., teismas

nutaria:

Kreditoriaus BUAB „Ramygalos aruodai“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti BKB „Panevėžio mėsinė“ 2013 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nepriteisto 2218,48 Lt dydžio reikalavimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3749-901/2013 solidariai UAB „Bekonas LT“ ir D. O. pardavimo“ ir įpareigoti kreditorių susirinkimą šį klausimą svarstyti iš naujo.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teisme.