- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2-16-772/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00011-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. K., A.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui M. B. ir jo atstovei adv. I. Bekerei, atsakovams: A. K. ir A. Ko. bei jų atstovui adv. A. Koskui, trečiajam asmeniui R. A. ir jo atstovei adv. A. Meškaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams: A. K. ir A. Ko. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir jo patikslinimą, kuriuo teismo priteisti:
1. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir A. Ko. ieškovui M. B. 13 847,23 litus turtinės ir 2 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
2. priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir A. Ko. ieškovui M. B. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško jvykdymo.
3. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir A. Ko. ieškovui M. B. visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad M. B. (toliau - ieškovas) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini)., pirmame daugiabučio namo aukšte. A. K. ir A. Ko. (toliau - atsakovai) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), antrame šio daugiabučio namo aukšte, virš ieškovui priklausančio buto.
Daugiabutis namas, kuriame bylos šalys turi butus, yra naujos statybos. Ieškovas butą įsigijo neįrengtą. 2011 m. pavasarį - vasarą ieškovas pats savo lėšomis atliko šio buto remontą ir vidaus apdailą, įsigijo baldus, buitinę techniką, ir jau ketino įsikelti į jį gyventi nuolat, kai jam kaimynai pranešė apie vandentiekio avariją. 2011-09-07 atvykęs į savo butą, M. B. pamatė, kad visas butas yra sulietas vandeniu: šlapios lubos, sienos, grindys, visur telkšo vanduo. Vandens buvo tiek daug, kad užliejęs ieškovo butą, vanduo srove bėgo į po ieškovo butu esantį garažą.
M. B. turtui padaryta didelė žala. Antstolė Eurika Rulienė 2011-10-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, kad laiptinės sienos (prie ieškovo buto laukinių durų) tinkas yra pūslėtas, dažai yra atšokę ir vietomis nutrupėję. Pirmame buto kambaryje sienos pūslėtos, dažai atšokę, matosi vandens dėmės, vietomis sienos pradėjusios pelyti. Palietus deformuotas vietas jaučiasi drėgmė. Antrame kambaryje sienos pūslėtos, dažai atšokę, vietomis pradėję trupėti, matosi vandens dėmės. Lubose deformavosi gipso plokštės, matosi sujungimai ir varžtų sukimo vietos. Palietus sienas jaučiasi drėgmė. Virtuvėje sienos yra pūslėtos, dažai atšokę, vietomis pradėję trupėti, matosi vandens dėmės, palietus sienas jaučiasi drėgmė. Koridoriaus įmontuojamos spintos sienos yra pūslėtos, dažai atšokę, vietomis pradėję trupėti, matosi vandens dėmės. Antstolė Eurika Rulienė 2011-11-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu papildomai užfiksavo, kad viename iš ieškovui priklausančių kambarių, tarp sienos ir grindų dangos auga pelėsiniai grybai. Kambaryje stovi įjungtas drėgmės surinkėjas į talpyklą renkantis vandenį. Prie įėjimo į virtuvę yra išardyta dalis grindų dangos, palietus tą vietą jaučiasi drėgmė. Už antstolio paslaugas ieškovas sumokėjo 210 Lt, šios išlaidos jam priteistinos iš atsakovų, atsakingų už žalos atsiradimą (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).
Dėl buto patalpų, kurių apdailai padaryta žala, remonto ieškovas kreipėsi į UAB ,,Statyba ir priežiūra“. Pagal šios bendrovės pateiktą lokalinę sąmatą, už kurios sudarymą ieškovas sumokėjo 60,50 Lt, šio buto remonto darbai kainuotų ieškovui 7 707,42 litų. Tačiau atlikdamas buto remonto darbus, ieškovas realiai jau dabar yra išleidęs didesnę sumą. Šio ieškinio surašymo dienai, ieškovas buto remontui, t. y. atsakovų padarytai žalai pašalinti jau yra išleidęs 10 848,25 litų. Buto remontą ieškovas buvo daręs prieš pat avariją (šį faktą liudija teismui pateikiami kvitai), todėl buto apdaila iki žalos padarymo buvo nauja, atrodė nepriekaištingai. Vanduo sugadino buto lubų, sienų ir grindų apdailas, į apačią nutekėjęs vanduo ant sienų, lubų paliko neestetiškai atrodančias rudas vandens dėmes. Grindų danga nuo drėgmės išbangavusi. Dėl bute susikaupusios drėgmės, ieškovas ilgą laiką negali jame gyventi. Bute augantys pelėsiniai grybai yra pavojingi sveikatai. Ieškovas buvo priverstas naudoti drėgmės surinkėjus, kurie pradžioje surinkdavo iki 10 ltr vandens per parą, pradinio ieškinio padavimo dienai vis dar surinkdavo iki 2,5 ltr vandens per parą. Drėgmės surinktuvas baigtas naudoti tik 2012 m. vasario mėnesį. Už laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2011-11-08 iš UAB „Cramo“ nuomotą drėgmės surinktuvą ieškovas sumokėjo 392,04 Lt nuomos mokesčio. Kadangi drėgmės buvo daug ir šį prietaisą buvo reikalinga naudoti ilgą laiką, ieškovas, ekonomijos sumetimais, įsigijo buitinį drėgmės surinkėją DH711 už 480 Lt. Ši įranga buvo naudojama kasdien, išnaudojo daug elektros energijos. Laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2012-05-08 už suvartotą elektros energiją ieškovas sumokėjo 250,17 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šiame bute negyvena, tai elektros energiją suvartojo tik surenkantis drėgmę prietaisas bei nedidelę dalį nurodytos kainos - remonto darbus bute vykdantys meistrai, todėl jos kaina įeina į ieškovui atlygintinų nuostolių sumą (CK 6.249 str. 4 d. 1 p.). Be to, atsakovai privalo kompensuoti ieškovui ir tuščio negyvenamo buto šildymo išlaidas, nes dėl jų kaltės ieškovas negali gyventi šiame bute, o šildyti patalpas ir mokesčius mokėti privalo. Už buto šildymui suvartotas dujas (o šildymo sezonui pasibaigus - abonentinį mokestį) 2011 m. rugsėjo - 2012 m. gegužės mėn. ieškovas sumokėjo 1 593,91 Lt. Dėl atsakovų padarytos žalos ieškovo turtui, jis laikotarpiu nuo žalos padarymo 2011-09-07 iki jos pašalinimo atlikus remonto darbus, neteko galimybės juo naudotis pagal paskirtį, t. y. gyventi ir gauti naudą iš teikiamų komunalinių paslaugų. Todėl šie nuostoliai yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais/neveikimu ir yra jų veiksmų/neveikimo rezultatas. Negalėdamas gyventi savo sugadintame bute, ieškovas savo buitinėms reikmėms nesinaudoja geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, tačiau mokėti pastovų abonentinį mokestį (pardavimo kaina) privalo. UAB „Šiaulių vandenys“ ieškovas žalos šalinimo laikotarpiu sumokėjo 12,36 Lt. Iš viso ieškovui kompensuotina 13 847,23 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Dėl ką tik suremontuoto naujo gyvenamojo būsto sugadinimo, ieškovas patyrė ne tik turtinio pobūdžio netekimus, bet ir psichologinę traumą, neigiamas emocijas, sukrėtimus, susijusius su psichologinio pobūdžio išgyvenimais (pasipiktinimas, skriauda, nusivylimas, nuoskauda, liūdesys, nesėkmės patyrimas). Gyvenamasis būstas neabejotinai turi ypatingą reikšmę žmogaus gyvenime. Per gyvenamąjį būstą yra užtikrinamas kitų gyvybiškai svarbių asmens teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką, teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą, teisės į poilsį ir laisvalaikį ir kt., įgyvendinimas. Pažeidus asmens teisę į būstą, atėmus galimybę juo naudotis pagal paskirtį, atitinkamai pažeidžiami ir visi kiti su tuo susiję asmens teisėti interesai. M. B. butą įsigijo už didelę kainą 198 000 Lt, daug lėšų ir savo asmeninio laiko skyrė jo remontui, apdailai, apstatymui, parengimui gyventi. Tačiau šiame bute apsigyventi ieškovas taip ir nespėjo, nes jo brangiai kainuojantis turtas buvo sugadintas, supiltas vandeniu. Žalos mastas didelis. Žalos padariniai sunkiai pašalinami, nes visos sienos, lubos, grindys yra prisigėrę vandens. Nuo drėgmės lupasi, krenta tinkas, lubos ir grindys deformavosi, sienos pelija, auga pelėsiniai grybai, kurių sporos kenksmingos sveikatai. Ieškovas priverstas nuolat lankytis bute ir aptarnauti drėgmės surinkimo prietaisą, organizuoti baldų transportavimą, naujus buto remonto darbus ir taip vėl gaišti savo laiką. Tuo tarpu dabar, ieškovas neturi galimybės gyventi savo bute, apsistojo pas tėvus (duomenys neskelbtini) ir yra priverstas į darbą Šiauliuose važinėti kasdien po 30 km ir atgal. Visa tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, kurią atsakovai privalo atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų 2 000 Lt dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovas, siekdamas padarytos žalos atlyginimo, teismo prašys priteisti iš atsakovų solidariai 15 847,23 litų kompensaciją.
Nustatyta, kad žalą ieškovo butui padaręs vanduo bėgo iš atsakovams priklausančio buto dėl santechnikos įrangos, esančios sanitariniame mazge (vonios kambaryje, dušo kabinoje) gedimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Buto adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai yra atsakovai, todėl jie privalo atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą. Žala padaryta dėl statinio trūkumų (santechnikos įrangos gedimas), todėl šis atvejis kvalifikuotinas kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį. Prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui, t.y. atsakovams.
Atsakovai pripažino, kad vanduo nutekėjo iš jų buto, pašalino vandens nutekėjimo priežastį bei pažadėjo ieškovui atlyginti padarytą žalą. Tačiau vėliau, atsakovai paaiškino, kad jie šiuo metu bylinėjasi su santechnikos įrangą jų bute montavusiais rangovais dėl jų darbo kokybės ir žalos jiems atlyginimo, todėl ieškovas, norėdamas iš jų kompensacijos, turi taip pat kreiptis į teismą ir prisiteisti. Ieškovas ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovus dėl jo turtui padarytos žalos bei prašė atlyginti nuostolius. Atsakovai žodžiu nurodė sutiksiantys ieškovui sumokėti tokią sumą, kurią teismas iš jų priteis padarytiems nuostoliams atlyginti. Tokiu būdu atsakovai iš esmės pripažįsta savo prievolę atlyginti ieškovui padarytą žalą ir siūlė ją atlyginti. Tačiau atsakovams dėl ieškovui nežinomų priežasčių yra reikalingas teismo sprendimas.
Kadangi atsakovai ieškovui padarytos žalos neatlygina geranoriškai, ieškovo patirti nuostoliai iš jų turėtų būti priteisti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šiame ieškinyje teismui reiškiamus turtinius reikalavimus, ieškovas turi sumokėti 475 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas yra sumokėjęs 352 litų žyminio mokesčio, tai papildomai sumoka 123 Lt.
Atsižvelgiant tai, kad atsakovai gyvena Šiaulių m., šis ieškinys yra teismingas ir pateikiamas Šiaulių miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).
Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais ir šiais įrodymais.
Liudytoja R. U. parodė teismui, kad yra ieškovui artimesnė buto kaimynė, nei atsakovams. Teigė, kad ji lygiai taip pat patyrė žalą dėl buvusios vandentiekio avarijos atsakovų bute. Nurodė, jog kai prieš metus atsitiko tas įvykis, ji atsikėlusi ryte pajuto, kad vaikšto po vandenį. Iš vakaro girdėjo, kad kažkas bėga. Nurodė, jog virš Mindaugo buto gyvena kaimynai (atsakovai) iš 21 buto. Vanduo į jos butą pratekėjo per perdengimą, vonios sieną, dar iš vakaro ji girdėjo, kaip bėga vanduo. Grįžusi vakare ji girdėjo, kad bėga vanduo, kitą kartą būdavo nuo lietaus, taip girdisi, kai bėga vanduo, dėlto nekreipė labai didelio dėmesio. Ji negalėjo pagalvoti, kad čia gali būti vanduo iš kažkokio buto. Ryte atsikėlusi pajuto, jog jos kambario grindys pilnos vandens. Kai teko aiškintis tą įvykį, tai suprato, jog vanduo bėgo per sienas kur yra perdengimas, nuo jos vonios sienos, kuri šalia jungiasi su kaimynų siena bėgo vanduo, nuo 21 buto vanduo bėgo ir į Mindaugo butą. Mindaugo buto siena liečiasi kartu su jos buto vonios siena. Pro šitą sieną bėgo vanduo, kadangi administratorius, kuris atstovauja namą, aiškino, kad tarp tų sienų susidarė vandeniui kelias, kuris bėgo į jos butą per vieną sieną ir išsisklaidė per visas grindis. Ryte ji išsigando, skambino administratoriui, jis atvažiavo, pradėjo užsukinėti vandenį visuose keturiuose butuose, jos, Mindaugo, 21 buto ir dar šalia vieno buto. Kai užsuko 21 buto vandenį, kur paduodamas vanduo į butą, automatiškai sustojo bėgti vanduo. Ji valė vandenį ir nešė kibirais iš savo buto, tada apstojo, nebekilo vanduo nuo žemės. Pas Mindaugą irgi buvau apsilankiusi. Pas jį iš pat pradžių nieko labai nesimatė, bet po kelių dienų sienose ėmė matytis drėgmė, tada ji pradėjo kilti nuo grindų į viršų per sieną. Kiek kartų lankėsi Mindaugo bute, negali pasakyti, tai buvo prieš metus. Aišku būdavo įdomu pasižiūrėti ir jam būdavo įdomu, jis pas ją taip pat ateidavo pasižiūrėti. Po to pradėjo sienos pelyti, ji ėjo žiūrėti, kaip pas jį, o jis kaip pas ją. Aišku, dar šalia buvo kitas butas, bet jie niekur nesikreipė, pas juos ne tiek daug buvo vandens. Nurodė, kad ne vieną kartą buvo užėjusi į Mindaugo butą. Jie tardavosi su Mindaugu ką daryti, išsikvietė specialistus į butą, ji kvietėsi „Cramo“ atstovus, kurie džiovino butą, pirmiausia jai reikėjo išsidžiovinti viską, kas buvo užlieta, sienas ir grindis. Mindaugas jos klausė, ką ji daro, nes buvo pakilęs vanduo per sienas netoli metro aukščio nuo grindų. Ji vežėsi į butą aparatus, kad ištrauktų drėgmę iš buto ir džiovino butą, jis klausė, gal ir jam reikėtų. Jis lygiai taip pat nešėsi į savo butą aparatą, nes ji matė ir matyt džiovino savo buto sienas, grindis. Jis džiovino lyg po mėnesio, kada tiksliai negali pasakyti, o ji pati aparatą nuomavosi. Jis kokius tris keturis mėnesius džiovino ir gal netgi daugiau. Po to visą butą ji turėjo kapitaliai suremontuoti. Jai žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikas toliau pasielgė nežino. Jai remontus atliko ne Puidokas, o žmonės dirbantys pagal patentą.
Nurodė, kad iki žalos atsiradimo teko jai būti M. B. bute, pas ji buvo padarytas remontas, tik nebuvo baldų, virtuvės baldai buvo. Jis negalėjo gyventi, nes nebuvo baldų, bet kad žmogus būdavo bute, tai ji dažnai matydavo. Apie žalos mąstą M. B. bute ji negali daug pasakyti, kadangi turėjo labai daug savo problemų, todėl negali pasakyti, kas buvo pas jį labai smulkiai sugadinta, bet prisiminė, jog sienos buvo nudažytos. Tvirtino, kad remontas tai tikrai pas jį buvo padarytas. Jai draudimas atlygino apie 12 000 - 13 000 Lt žalos. Dabar atvažiuoja M. B. į butą, jį remontuoja, bet baldų jo bute dar nematė. Kai buvo užėjusi po įvykio matė jo bute naudojamą vandens surinkimo prietaisą, buvo šildomos patalpos, nes kitaip neišdžiovinsi.
Pirmą kartą po avarijos M. B. bute buvo tą pačią dieną, žiūrėjo, kiek vandens pas jį, kiek pas ją. Pas ją bėgo vanduo, plaukė, pas jį vandens ant grindų ar buvo neatsimena. Sienos buvo normaliai, iš pradžių nelabai matėsi, kad būtų labai stipriai permirkę, kaip pas ją. Jai buvo šokas, nelabai neatsimena. Atsimena, kad viena siena pas jį buvo nubėgusi, ji buvo kažkokia rudą.
Kai įvyko įvykis domėjosi visi ir kaimynai ją pasikvietė pažiūrėti, kur tas įvykis ir ji matė jų vonioje išimtas apdailos plyteles, kur maišytuvas buvo nuo vienos sienos perkeliamas prie kitos. Ta alkūnė turbūt neatlaikė. Tai buvo atsakovų K. bute.
Liudytojas (specialistas) J. Č. parodė teismui, kad ieškovo prašymu nuvyko apžiūrėti jo aplieto buto, buvo nuvykęs kelis kartus. Apžiūrėjo ieškovo butą, nufotografavo apliejimo sugadinimus, po to su rulete išmatavo apgadinimus ir galimai remontuojamą plotą bei sudarė būsimo kambarių remonto sąmatą. Apžiūros metu iškėlė grindų parketą ir po juo rado vandens. Parodė, kad lankantis pas ieškovą kambaryje buvo drėgmės surinktuvas ir patalpų džiovintuvas. Mano, kad patalpas džiovinti būtinai reikėjo. Prisiminė, kad ieškovas bute buvo pajungęs ir autonominį šildymą. Taip pat siūlė ieškovui patalpas dar ir vėdinti. Kartu su ieškovu buvo nusileidę ir į rūsį, kuriame irgi matėsi buto apliejimo pasekmės. Parodė, jog ieškovas gyvena naujai pastatytame name ir pas jį kambariai taip pat buvo naujai įrengti.
Teigė, kad sąmata sudaryta atsižvelgiant į 2011 metų valstybės skelbiamas statybinių medžiagų ir statybos (remonto) darbų vidutines kainas. Prisiminė, kad ieškovo buto kambarių sienos buvo išdažytos ryškiomis spalvomis, o tokiu atveju apskaičiuojant būsimo remonto kainas teko įvertinti ir dažų spalvos pigmento kainą, kuri tada yra gana didelė. Dėl to skambino ir į statybinių medžiagų prekybos centrus. Mano, kad atliekant ieškovo kambarių remontą reikėjo iš naujo perkloti parketą. Parodė, kad apgadinto ploto dydis galėjo būti iki 70 proc., tačiau kambariuose reikėjo viską perdažyti iš naujo, nes perdažant neįmanoma išgauti anksčiau buvusios pavyzdžiui, sienų spalvos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl sugedusios įrangos priklausomybės, tai jog ji priklausė atsakovams. Taip pat nėra byloje klausimo dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi šiuo atveju ji atsiranda be kaltės. Teigė, jog atsakovai nusprendė savo bute vonioje perkelti vandens maišytuvą dėl ko ir įvyko vandens nutekėjimas į kaimyninius butus. Mano, kad atsakovai atlyginę ieškovui nuostolius turės atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, kuris atliko vandentiekio remonto darbus atsakovų bute. Tuo pačiu mano, kad ginčio atveju netaikytinos nusidėvėjimo normos dėl bute buvusios apdailos, kadangi jis neseniai buvo suremontuotas. Todėl prašė teismo patikslintą ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovai pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl ieškovo pradinio ieškinio ir jo patikslinimo nurodydami šiuos atsikirtimus.
Su pareikštu ieškiniu nesutinkame. Manome, kad ieškinys atsakovų atžvilgiu yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas. Tai darytina dėl toliau pateiktų motyvų.
Dėl atsakovo.
Ieškovas reikalauja taikyti atsakovų atžvilgiu civilinę atsakomybę LR CK 6.266 str. pagrindu. Deliktinės atsakomybės LR CK 6.266 str. pagrindu taikymui būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, t.y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. LR CK 6.266 str. prasme neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškia kaip pareigos apdairiai ir rūpestingai valdyti ir naudoti savo nuosavybės teisės objektą netinkamas vykdymas. Netinkamas šios pareigos vykdymas turi būti priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.
2011-09-07 d. atsakovų A. K. ir A. Ko. bute išsiliejo vanduo, ko pasėkoje buvo padaryta žala atsakovų butui. Be to, kaip nurodo ieškovas, padaryta žalos ir po atsakovų butu esančiam M. B. butui, kurios atlyginimo prašoma šioje byloje. Nustatyta, kad vandens išsiliejimas įvyko dėl netinkamai sumontuoto vamzdžio vykdant santechnikos montavimo darbus, kuriuos atsakovų bute rangos sutarties pagrindu atliko R. A.. Šią aplinkybę rangovas pripažino kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7658-797/2011 Šiaulių miesto apylinkės teisme, kuri buvo baigta taikos sutartimi, pagal kurią R. A. atlygino atsakovų butui dėl netinkamos kokybės rangos darbų padarytą žalą. Taigi faktiškai kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta, kad dėl 2011-09-07 d. išsiliejusio vandens atsakingas rangovas R. A..
Žemesnės instancijos teismas
Manome, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės yra svarbios ir šioje civilinėje byloje. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti konkretų priežastinį ryšį t. y. būtina išsiaiškinti kieno konkrečiai veiksmai sukėlė žalą ar padidino galimybę jai atsirasti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtina nustatyti ne vien tiesioginį priežastinį ryšį, o svarbiausia išsiaiškinti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei priežastinį ryšį tarp trečiųjų asmenų veiksmų, neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Be to, sprendžiant šiuos klausimus būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Darytina išvada, kad žalos atsiradimą šiuo atveju lėmė ne atsakovų A. K. ir A. Ko. rūpestingumo ir atidumo stoka, o aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovų valios, t. y. kito asmens kalti veiksmai - netinkamos kokybės rangos darbų atlikimas. Dėl šios priežasties A. K. ir A. Ko. veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ko pasekoje jie laikytini netinkamais atsakovais byloje.
Manome, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti reiškiamas R. A., kaip tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai davė ieškovui R. A. telefono numerį, be to, atsakovams yra žinoma, jog R. A. lankėsi ieškovo bute, žadėjo pašalinti padarytą žalą. Dėl išdėstytų aplinkybių vadovaujantis LR CPK 47 str. 1 d. R. A. įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu.
Dėl neturtinės žalos.
Ieškovas be kita ko prašo priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Ieškovas savo Ieškinyje nenurodo, kokio įstatymo pagrindu prašoma priteisti neturtinę žalą. Vertinant tai, jog reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo reiškiamas LR CK 6.266 str. pagrindu, pažymėtina, jog šis straipsnis nenumato neturtinės žalos atlyginimo, ko pasėkoje ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
Dėl turtinės žalos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad išlaidos civilinės atsakomybės tvarka yra atlyginamos esant trim būtinosioms sąlygoms - 1) išlaidos būtinos (priverstinės); 2) išlaidos turi būti realios (sumokėtos); 3) išlaidos turi būti protingos (ne pernelyg didelės) (LAT CBS 2001-10-31 d. nutartis c/b 3K-3-137/2001; LAT CBS 2002-03-20 nutartis c/b Nr. 3K-3-479).
Ieškovas be kita ko reikalauja atlyginti 392,04 Lt drėgmės surinkėjo nuomos mokesčio, sumokėto UAB „Cramo“, taip pat naujo buitinio drėgmės surinkėjo DH711 įsigijimo išlaidų (480 Lt) bei 156,20 Lt už šių prietaisų suvartotą elektros energiją. Abejotina, ar minėtos išlaidos drėgmės surinkėjo nuomai ir jo įsigijimui, atsižvelgiant į jo įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudas, gali būti priskirtos prie būtinų ir protingų išlaidų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog esant įprastinėms sąlygoms (patalpų šildymui, vėdinimui ir pan.), nenaudojant drėgmės surinkėjo nebūtų įmanoma pašalinti susikaupusios drėgmės. Taigi darytina išvada, kad ieškovo išlaidos, susijusius su drėgmės surinkėju, neatitinka būtinumo (priverstinumo) ir protingumo kriterijų, todėl negali būti priteistos civilinės atsakomybės tvarka.
Kalbant apie reikalavimą priteisti 156,20 Lt už suvartotą elektros energiją, papildomai pastebėtina, jog iš pateiktų dokumentų matyti tik mokėjimo už elektrą faktas, tačiau iš pateiktų įrodymų nėra aišku, ar suvartota elektros energija yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovo buto užliejimu. Nėra jokių duomenų apie ieškovo minimo drėgmės surinkėjo suvartojamą elektros energijos kiekį, Taip pat nėra duomenų apie kitus bute esančius elektros prietaisus. Abejotina, ar per visą laikotarpį nuo 2011-09-07 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos vienintelis ieškovo bute veikęs elektros prietaisas buvo drėgmės surinkėjas. Dėl šios priežasties reikalavimas priteisti 156,20 Lt už suvartotą elektros energiją atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškinyje nurodoma, kad iš atsakovų priteistinos ir išlaidos, skirtos ieškovo M. B. buto šildymui, iš viso 730,85 Lt. Manome, kad šis reikalavimas taip pat nepagrįstas. Išlaidos buto šildymui nebuvo sąlygotos atsakovų veiksmų, t.y. šios išlaidos būtų patirtos nepriklausomai nuo to, ar ieškovo butas būtų užlietas ar ne. Taigi šis reikalavimas atmestinas nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš kartu su ieškiniu pateiktų lokalinių sąmatų neaišku jas sudariusio asmens kvalifikacija, kadangi nepateikti jokie kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, todėl nėra aišku, ar sąmatas sudaręs asmuo apskritai buvo kompetentingas jas sudaryti ir atlikti atitinkamus paskaičiavimus, be to nėra aišku, kuo vadovaujantis sąmatos yra sudarytos.
Papildomai atsakovai nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka dėl toliau pateiktų motyvų.
1. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog atlikdamas buto remonto darbus ieškovas M. B. jau dabar realiai yra išleidęs 10 848,25 Lt. Iš kartu su patikslintu ieškiniu pridėtų dokumentų matyti, jog dalį šios sumos (9 159,00 Lt) sudaro remonto darbų išlaidos (2012-05-22 pinigų priėmimo kvitai Nr. 01; 02), o kita dalis išlaidų (1 689,25 Lt) patirta perkant statybines medžiagas. Pažymėtina, jog išlaidų padarytai žalai pašalinti realumas nėra vienintelis kriterijus, lemiantis prievolę atlyginti žalos pašalinimo išlaidas. Remiantis teismų suformuota civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, išlaidos civilinės atsakomybės prasme privalo būti ne tik realios, bet ir būtinos bei ne pernelyg didelės, t.y. protingos (LAT CBS 2001-10-31 d. nutartis c/b 3K-3-137/2001; LAT CBS 2002-03-20 nutartis c/b Nr. 3K-3-479). Pats ieškovas kartu su pradiniu ieškiniu pateikė lokalines sąmatas, iš kurių matyti, jog pašalinti padarytą žalą, t.y. atlikti analogiško turinio statybos darbus, įskaitant darbams atlikti reikalingų medžiagų kainas, buvo galima už 7 707,42 Lt. Taigi darytina išvada, jog šiuo atveju vandens užliejimo padarinius ieškovo butui buvo įmanoma kokybiškai pašalinti už 7 707,42 Lt.
Tuo tarpu visos kitos šią sumą viršijančios ieškovo išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo kriterijų, todėl jų atsiradimo rizika tenka pačiam ieškovui, o reikalavimas šias išlaidas atlyginti civilinės atsakomybės tvarka laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
2. Iš patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovas iš esmės kitų naujų išlaidų nenurodo, tik atitinkamai pakoreguoja turėtų išlaidų už komunalines paslaugas dydžius. Dėl šių ir dėl kitų ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo, įskaitant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, savo atsikirtimus jau esame pateikę atsiliepime į ieškinį, todėl palaikome savo pradiniame atsiliepime išdėstytus motyvus ir pakartotinai jų nenurodome.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei LR CPK 47 str., 142 str., atsakovai teismo prašė:
1. Ieškovo M. B. ieškinį atsakovams A. K. ir A. Ko. atmesti.
2. Įtraukti i byla trečiuoju asmeniu R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
3. Priteisti iš ieškovo M. B. visas bylinėjimosi išlaidas atsakovų A. K. ir A. Ko. naudai.
Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jų atsikirtimus į ieškovo ieškinį ir jo patikslinimą.
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepimuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo nurodytą žalos dydį vertinti atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, o ne vien į ieškovo motyvus. Nurodė, kad ginčo atveju taikytinos CK 6. 266 str. 1d. ir 6. 270 str. 1d. nuostatos. Taip pat mano, jog teismas turėtų taikyti ir CK 6. 253 str. 4d. tuo pačiu mano, kad ieškovas ieškinyje netinkamai nurodė atsakovą, jo teisminio nagrinėjimo metu nekeitė, todėl ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Atskirai nurodė, kad ieškovas nebuvo tiek apdairus, kiek tokioje situacijoje turėjo būti, tai yra po vandentiekio avarijos ne iš karto ėmėsi šalinti jam padarytus nuostolius, o tik po trijų savaičių, kas lėmė jų padidėjimą. Teigė, kad vandentiekio avarijos padariniai turėjo būti šalinami nedelsiant. Todėl ieškovui ir tenka atsiradusių nuostolių rizika, dėl ko ieškovo ieškinys turi būti mažintinas.
Atsakovai sutiko su jų atstovo argumentais ir prašė teismo jais vadovautis.
Trečiasis asmuo R. A. irgi pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir nurodė šiuos motyvus.
Trečiasis asmuo R. A. įstoja į bylą atsakovų pusėje ir palaiko visus atsikirtimus, kurie išdėstyti atsakovų atsiliepime, todėl prašys ieškinį atmesti.
Bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvaus, bylą ves per advokatą.
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 142 str., trečiasis asmuo teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas nurodė tinkamą atsakovą. Mano, kad pagal bylos duomenis turi atsakyti atsakovai, o regresas šiuo atveju yra negalimas. Nurodė, kad byloje pateikta sąmata viršija būtinas išlaidas ieškovo buto remontui, todėl turi būti mažinama. Siūlė atsižvelgti į žalos padarymo metu buvusias medžiagų ir darbų remonto kainas, o kitų perteklinių išlaidų nevertinti. Laiko, kad nors remonto darbų apimtys yra nustatytos ir apskaičiuotos, tačiau atsakovai nedalyvavo nei jas nustatant, nei kviečiant remontui meistrus, todėl laikytina, jog ieškovas veikė savo rizika. Mano, kad dalis padarytos žalos padarinių atsirado dėl paties ieškovo aplaidumo. Todėl laiko, kad dalis ieškovo patirtų išlaidų mažintinos arba iš vis nepriteistinos, tokiomis išlaidomis jie laiko drėgmės surinktuvo įsigijimą, elektros sunaudojimo kiekius šildant patalpas, kuomet jos buvo šildomas pagal autonominį režimą esant šildymo sezonui. Taip pat ir išlaidos už vandenį. Ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žala laiko teisiškai nepagrįstu, kadangi įstatymas tokios žalos atlyginimo nenumato. Be to mano, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio todėl jo ieškinys turėtų būti atmestas.
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio, bet ir dėl civilinės atsakomybės taikymo, kuomet valdomi skirtingi objektai. Taip pat teismas laiko būtinu pasisakyti dėl valdomų objektų nuosavybės ir eksploatacijos bei priežiūros ribų. Todėl teismas sprendime pasisako plačiau dėl šių klausimų atskirai.
Statinio savininko ir buto savininko atsakomybė bei bendrojo naudojimo objektai.
Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl statinių savininkai turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų, o jeigu jų yra - juos pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką įpareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį; nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus; įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. (LR Statybos įstatymo 40 str., Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 30 p.). Už šių įpareigojimų nevykdymą statinio savininkui gali kilti ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą (turtinę žalą (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) ir neturtinę žalą (CK 6. 250 str., (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Žala gali būti padaryta statiniui sugriuvus, taip pat dėl bet kokių jo trūkumų. Šiuo atveju įstatymas nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikšmės tai, ar statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Pagal šią įstatymo nuostata atsakingu už žalą asmeniu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) yra laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre, tačiau esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), savininku viešame registre yra įregistruotas ieškovas M. B., o tame pačiame name buto Nr. 21 savininke A. K. (7-12 b.l.). Atsakovė yra santuokoje su atsakovu A. Ko. (14 b.l.), todėl laikytina, jog minėtas sutuoktinių butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3. 88 str. 3d.). Ieškovą ir atsakovus kaip bendraturčius sieja ne tik asmeninė nuosavybė, bet ir bendroji dalinė nuosavybė, kurią jie įgyvendiną pagal įstatymų nuostatas. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė susijusį ir su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu.
Bendrojo naudojimo objekto sąvoka, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (Žin., 1995, Nr. 20-449, su vėlesniais pakeitimais) 2 str. 5 dalyje. Pagal šią dalį bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai (pavyzdžiui, nuomininkai) gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo naudojimo patalpų valdymo klausimą spręsti steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarant jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu bendrija neįsteigiama ar likviduojama arba jungtinės veiklos sutartis nesudaroma ar nutraukiama, savivaldybės mero ar jo įgalioto asmens sprendimu, vadovaujantis CK 4.84 str. 1 dalimi, paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios valdymo formos yra alternatyvios. Namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai bendro naudojimo objektus valdo, naudoja ir prižiūri per gyvenamojo namo savininką UAB Keliukai (10, 75 b.l.). Šis namo valdytojas įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, ją valdyti ir naudoti, namo savininkas turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl butų savininkų bendrai valdomo ir naudojamo turto be pastarųjų sutikimo. Tačiau namo savininkas turi visas teises sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, pirkti ar kitaip įsigyti turtą, reikalingą gyvenamojo namo veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti, nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti namo poreikiams reikalingus statinius, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir atnaujinti bei įgyvendinti kitas įstatyme nurodytas namo savininko teises. Namo savininkas jas įgyvendindamas kartu su butų savininkais privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų, laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas, saugoti ir ginti namo ir jo buto savininkų teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Tačiau jeigu sutartis dėl tam tikrų objektų daugiabučiame name priežiūros yra sudarę patys butų savininkai savo vardu, namo savininkas už prievoles pagal tokias sutartis neatsako. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad gyvenamojo namo ( bendraturčiai yra sudarę atskiras komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, o namo savininkas privalo rūpintis tik bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu.
Iš teismui pateiktų į bylą duomenų matyti, kad gyvenamojo namo butų savininkai savarankiškai atlieka jų butuose esančių bendrojo naudojimo objektų remontą ir rekonstrukciją. Būtent tokios rekonstrukcijos metu atsakovų bute trečiojo asmens įgaliotam asmeniui netinkamai sumontavus vandentiekio tiekimo vamzdį, įvyko avariją, dėl ko vanduo nutekėjo ne tik į atsakovų butą, bet ir gretimus butus, įskaitant ir ieškovą (180 b.l.). Tik namo savininkui nutraukus vandens tiekimą į atskirus namo butus, buvo nustatyta, kad avarija įvyko atsakovų bute, nes jame savavališkai, pažeidžiant projektą, buvo nekokybiškai atlikti vandentiekio vamzdyno rekonstrukcijos darbai (180 b.l.). Todėl pripažintina, kad atsakingais dėl vandentiekio avarijos laikytini abu atsakovai, o ne trečiasis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, atlikęs atsakovu buto vonioje vandentiekio vamzdyno rekonstrukcijos darbus.
Dėl buto savininko atsakomybė už bendrojo naudojimo objektais padarytą žalą.
Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa tada, kai reikia spręsti dėl jos netinkamos priežiūros kitam bendraturčiui dėl to padarytos žalos atlyginimo klausimus. Kiekvienas buto savininkas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka remontuoti (rekonstruoti) jo bute esančius bendrojo naudojimo objektus. Tuo pačiu jam tenka ir išlaidos susijusios su šio objekto remontu ar rekonstrukcija. Tačiau ir tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Taip pat būtina įvykus avarijai skubiai imtis visų įmanomų priemonių siekiant išvengti dar didesnės žalos.
Kaip jau minėta ginčo atveju 2011-09-07 įvykus vandentiekio avarijai gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini), buvo aplietos ne tik atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Minėtos patalpos buvo aplietos trūkus vandentiekio vamzdžiui, kurio priežiūrą vykdo būtent atsakovai ir kuomet jų buto vonioje be įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto projekto buvo atliekami vamzdyno rekonstrukcijos darbai.
Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovų A. ir A. K. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų vanduo nutekėjo į ieškovui priklausančias gyvenamąsias patalpas (7-8 b.l.). Todėl pripažintina, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog tik atsakovai yra atsakingi už ieškovui padarytą žalą. Tokia teismo išvada yra paremta visais byloje esančiais įrodymais, o duomenų, kad dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatacijos būtų atsakingas namo savininkas UAB Keliukai byloje nėra (10, 75 b.l.). Atsakovai tuo pačiu nepateikė teismui leistinų įrodymų, kad dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo būtų atsakingas kitas su šiais objektais susijęs asmuo.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir atsakovų atsakomybės.
Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Kalbant apie Bendrąją inžinerinę įrangą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, pirma, tai turi būti bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga; antra, nesvarbu, kur ta įranga fiziškai randasi (gali būti bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat gali būti atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose); trečia, kad ta inžinerinė įranga, kuri randasi atskirų savininkų patalpose, būtų priskirta prie bendrosios inžinerinės įrangos (bendrojo naudojimo objektų), ji turi būti susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu (t.y. šioje normos dalyje dar kartą pakartotas pirmasis požymis, kad tai turi būti bendrojo naudojimo įranga); ketvirta, turinti tik pirmus du ar visus tris išvardintus požymius inžinerinė techninė įranga, tam kad ji būtų pripažinta bendro naudojimo inžinerine technine įranga, ji neturi būti trečiųjų asmenų nuosavybe. Tačiau kol teisės aktais nėra aiškiau atribotos pastato bendrosios inžinerinės sistemos tiek nuo tiekėjo tinklų, tiek nuo gyvenamųjų patalpų savininkų atsakomybėje esančių vamzdynų, kabelių ir įrangos, dėl to sprendimus gali priimti pavyzdžiui, gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimas balsų dauguma. Taigi, bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) nuo tiekėjo tinklų gali būti atribojama įvadine uždaromąja armatūra ar kitu tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ženklu. Tokia įvadine armatūra gali būti šilumos perdavimo tinklo įvado į namą uždaromoji armatūra, arba vandens tiekimo tinklo uždaromoji sklendė, analogiški elektros skirstomųjų tinklų įrenginiai pastato įvade. Nuo atskirų patalpų savininkų vandentiekio vamzdynų, kabelių ir įrangos bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) gali būti atribojama atšakų į atskirų patalpų savininkų patalpas uždaromąja armatūra arba kitu atsakomybės ribos ženklu (pvz., nesant uždaromosios armatūros, tokiu ženklu gali būti vandens apskaitos prietaisas arba pats atsišakojimas į tas patalpas, jeigu kitokių ženklų nėra). Ginčo atveju tokių duomenų byloje nėra.
Todėl pripažintina, kad atsišakojimas irgi yra susijęs su atitinkamos buto sistemos funkcionavimu ir kol kas jis nėra bendrojo naudojimo objektas. Kaip jau minėta siekiant pakeisti esamą padėtį namo bendraturčiai, turėtų sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų tvarkos aprašą (CK 4.245 str.). Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 235 patvirtintame Pavyzdinių nuostatų pakeitime (Žin., 2010, Nr. 31-1421) nustatyta, kad Aprašo pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras. Bendrieji civilinės teisės principai (jie yra atkartoti konkrečiuose teisės aktuose) nustato, kad kiekvienas subjektas yra atsakingas už savo nuosavybės priežiūrą (eksploataciją). Pažymėtina, kad Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis vartotojas, privalo tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų įrenginius ir jų būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo įrenginius taip, kad jie neblogintų bendrojo naudojimo objekto kokybės. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais ir byloje esančiais duomenimis, pripažintina, kad ginčo atveju kyla atsakovų civilinė atsakomybė ieškovui. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas ieškinyje pagrįstai remiasi atsakovų solidarumu, kadangi ši prievolė atsiranda dėl abiejų atsakovų kaip buto savininkų civilinės atsakomybės (CK 6. 279 str.).
Dėl ieškovo reikalavimo dydžio.
Byloje nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo užlietas atsakovui M. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 19 d. ir 2011m. lapkričio 8 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstravimo protokolais užfiksuotos turto sugadinimo apimtys (17-22, 24-33 b.l.). 2011-10-11 aktu nustatyta, kad 2011-09-07 vandentiekio avariją įvyko dėl atsakovu buto vonios patalpoje netinkamai atliktų santechnikos darbus, kurie be to buvo atlikti ne pagal projektą (180 b.l.). Atsakovu bute santechnikos darbus turėjo atlikti trečiasis asmuo.
CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose, yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Todėl teismas pripažįsta, jog šioje byloje ieškovas neprivalo įrodyti žalą padariusio asmens kaltės. Žalos padarymo ieškovui faktą ir jos dydį, ieškovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais – Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2011-10-11 aktu, lokalinėmis sąmatomis, mokėjimo dokumentais, nuotraukomis ir kitais įrodymais (17-51, 100, 117-150, 160-163 b.l.). Iš juose esančių duomenų matyti, jog vandeniu užliejus ieškovo M. B. turtą, pastarajam buvo padaryta 13 847,23 Lt žala. Kaip jau minėta, prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį tenka pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkui (valdytojui), kuriuo preziumuojamas viešame registre nurodytas asmuo. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama. Tai reiškia, kad ieškovo skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Viešame registre patalpų, kuriuose įvyko vandentiekio avarija, savininkais nurodyti atsakovai A. ir A. K. (10-12 b.l.). Atsakovai vandentiekio avarijos fakto ir ieškovo turto sugadinimo fakto neneigia. Teisme parodymus davusi liudytoja R. U. irgi patvirtino atsakovų bute vandentiekio avarijos faktą (192-193 b.l.). Nors atsakovai atsiliepime į ieškovo ieškinį yra nurodę, kad už ieškovui padarytą žalą turėtų atsakyti trečiasis asmuo, tačiau šis jų argumentas atmestinas, kadangi jie buvo sutartiniuose santykiuose su R. A., o ne pastarasis su ieškovu. Be to atsakovų buvusi sutartinė atsakomybė su trečiuoju asmeniu, po ieškovo buto apliejimo transformavosi į jų deliktinę atsakomybę ieškovui (56-58 b.l.). Tuo pačiu atmestinas ir atsakovų atsikirtimas į ieškovo ieškinio reikalavimą dėl to, jog pastarasis ne visada būna namie ir tuoj po vandentiekio avarijos pretenzijų jiems nereiškė. CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bylos duomenys įgalina pripažinti, jog atsakovai A. ir A. K., vykdydami valdomo turto priežiūrą nebuvo pakankamai rūpestingi, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vandens nutekėjimas į ieškovo butą įvyko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, jog vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovų A. ir A. K. nerūpestingumo ir netinkamos darbus atlikusio trečiojo asmens ar jo įgalioto asmens priežiūros. Jeigu atsakovai pagal susitarimą su trečiuoju asmeniu būtų kontroliavę kaip yra atliekami santechnikos darbai jų buto vonios patalpoje, žalingi padariniai nebūtų kilę. Pažymėtina, kad po vandentiekio avarijos atsakovai A. ir A. K. pakeitė vonios patalpoje netinkamai sumontuotą vandentiekio vamzdį, kuriuo vanduo nutekėjo į kaimyninius butus. Tokiu būdu byloje yra įrodytos visos CK 6.266 straipsnyje nustatytos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip jau minėta, ieškovas iš atsakovų reikalauja padarytai žalai atlyginti sumokėti 13 847,23 Lt (112-115 b.l.).
Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo visiškai.
Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas iš pradžių žalos dydžiu laikė 9 737,01 Lt (1-4 b.l.). Pagal į bylą pateiktas sąmatas, būsimo remonto išlaidų dalis turėjo būti 7 707,42Lt (34-35b.l.). Šios sąmatos parengtos UAB Statyba ir priežiūra pagal 2011 03 mėn. vidutines kainas. Ieškovo teigimu sąmatose nurodyta išlaidų suma išaugo, jam vėliau atlikus buto remonto darbus. Tokiu atveju teismas daro išvadą, jog pats ieškovas pasirinko bendrovę ir specialistą sąmatoms sudaryti, kas leidžia teismui irgi konstatuoti, kad šios sąmatos yra objektyvios. Todėl šios išlaidos (7 707,42 Lt) pripažintinos tiesioginiais ieškovo nuostoliais ir jos priteistinos iš atsakovų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateiktos nuotraukos neatitinka buto užpylimo apimties ir lokalizacijos.
Tuo pačiu teismas ir kitus ieškovo nuostolius dėl buto remonto vertina atskirai. Prie tokių išlaidų priskirtina 210,00 Lt suma antstolei už suteiktas paslaugas, 60,50 Lt išlaidos už sąmatų sudarymą, 392,04 Lt nuomos mokestis UAB Cramo už išnuomotą drėgmės surinktuvą, 250,17 Lt išlaidos už bute elektros prietaisų suvartotą elektros energiją ir 12,36 Lt išlaidos už remonto laikotarpiu suvartotą vandenį. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovų priteistina bendra 8 632,49 Lt suma. Prie neatlygintinų išlaidų priskirtinos ieškovo patirtos išlaidos už įsigytą buitinį drėgmės surinkėją ir per nurodytą laikotarpį sumokėtas buto šildymo išlaidas. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad ieškovas nors siekė sumažinti patiriamas prietaiso nuomos išlaidas ir dėl to įsigijo buitinį drėgmės surinkėja, tačiau tokiu atveju gali būti atlygintinos tik jo nuomos, o ne prietaiso įsigijimo išlaidos. Be to šis prietaisas pirktas ne ieškovo, o jo tėvo vardu (41 b.l.). Tuo pačiu ieškovo buto šildymo išlaidos yra patirtos šildymo sezono metu, kas irgi nesudaro teisinio pagrindo šių išlaidų laikyti ieškovo tiesiogiai patirtais nuostoliais, nes tuo metu butas irgi turėjo būti šildomas. Be to šilumos tiekimo į butą paskirtis yra dvejopa, pirmiausia, ji skirta ne tik asmeniui, kaip komunalinė paslauga, bet ir pastato (buto) šildymui, kaip jo funkcionavimo užtikrinimas.
Nors ieškovas trečiajam asmeniui A. P. už buto remontą sumokėjo daugiau nei planavo iš pradžių, tačiau tai yra nukentėjusiojo pasirinkimo teisę ar remontuoti už didesnę ar mažesnę sumą sugadintą daiktą ar iš vis jo neremontuoti (118-119 b.l.). Tarp šalių kilo ginčas nuo pat žalos padarymo ieškovui momento, tačiau jis kažkodėl į teismą kreipėsi tik po 3 mėnesių, o remontą atliko po 8 mėnesių nuo žalos padarymo dienos. Be to ieškovui turėjo būti žinomas ir atsakovų bylinėjimasis su trečiuoju asmeniu R. A. dėl padarytos žalos atlyginimo. Todėl teismas sutinka iš dalies su atsakovo ir trečiojo asmens atstovų argumentais, kad ir ieškovas turi prisiimti iš jo neveikimo kylančias pasekmes, todėl teismui nėra teisinio pagrindo tenkinti visiškai ieškovo patirtų išlaidų dėl buto remonto atlyginimą ( CK 6. 253 str. 5d.). Atskirai pastebėtina, kad pagal A. P. ieškovui išrašytus pinigų priėmimo kvitus nėra galimybės aiškiai atskirti kiek nurodytose sumose yra medžiagų kainą, o kiek asmeniui atlygis už atliktus remonto darbus. Taip pat ieškovas nepateikė teismui į bylą ir oficialių jo patirtą žalą (esamus nuostolius) patvirtinančių įrodymų, pavyzdžiui, turto vertintojo ataskaitos ar teismo eksperto išvados.
Dėl neturinės žalos atlyginimo.
CK 6. 250 str. nustatyta, kas yra neturtinė žala ir kada bei kokiomis sąlygomis ji atlyginama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl asmeniui neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą, būtina įvertinti visas su šios žalos padarymu susijusias aplinkybes. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė turtinę žalą. Tačiau pats žalos padarymo faktas nereiškia, kad dėl to jis neabejotinai patyrė išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo ir kitų neigiamų emocijų. Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies yra atkuriamas socialinis teisingumas jo atžvilgiu. Be to, ieškovas civilinėje byloje kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Apie tai jis tik užsimena teismui pateiktame ieškinyje ir jo patikslinime (1-4, 112-115 b.l.). Atskirai pažymėtina, kad ieškovas po jo patirtos žalos neliko be gyvenamosios vietos, nereikėjo jam nuomotis ir kita gyvenamąja patalpa, bent jau tokių duomenų byloje nėra ir ieškovas jų nepateikė. Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patirtų išgyvenimų jis susirgo, sutriko jo sveikata ar patyrė kitus nepatogumus, apart ieškinyje nurodytų motyvų. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus civilinius santykius apibūdinančius kriterijus – neteisėtos žalos padarymo pasekmes, šių pasekmių trukmę ir kt.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, įvertinant tai, kad ieškovui atsižvelgiant į jo turto vertę padarytos žalos dydis nėra didelis (virš 3 proc. turto vertės), jam priteistų išlaidų atlyginimą, todėl ieškovui iš atsakovų nepriteistina kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Be to atskirai pažymėtina, kad teisės pripažinimas, užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams yra savarankiški pažeistų asmens teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnio 1, 3 punktai). Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, nes ieškovo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Teisės pažeidimo dėl padaryto žalos atlyginimo pripažinimas, laikytinas pakankama kompensacija ieškovui, todėl netenkintinas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.
Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovui priteistina 8 632,49 Lt dydžio suma nuostolių atlyginimui.
Pastebėtina, kad pagal CK 6.280 str. 1 d. atsakovams, išmokėjusiems ieškovui žalos atlyginimą, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokiu asmeniu dėl 2011-09-07 įvykusio vandens nutekėjimo laikytinas trečiasis asmuo atlikęs atsakovų bute santechnikos remonto darbus. Šį preziumuojama aplinkybė yra patvirtinta ir kitoje civilinėje byloje (59-60 b.l.). Todėl laikytina, kad trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl turto sugadinimo šios avarijos metu dar išlieka, remiantis LR CK 6.280 str. 1d. pagrindu, kuomet atsakovai gali pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Iš atsakovų priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 8 632,49 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-01-02 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, šios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi tik procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi. Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis, daromos ir tokios taisyklės išimtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Šiuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos „be kaltės“. Šioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, „kai yra šalies kaltė“. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.
Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovams A. ir A. K. - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovo reikalavimai konkretūs, bet jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovo kaltė dėl atsakovų A. ir A. K. išlaidų. Dėl to atsakovų A. ir A. K. bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant, ar toje konkrečioje situacijoje buvo galima įžvelgti ieškovo kaltę dėl minėtų atsakovų bylinėjimosi išlaidų, t. y. būtina įvertinti ieškovo procesinį elgesį paduodant būtent teismui ieškinį dėl A. ir A. K. solidarios atsakomybės. Kaip jau minėta teismas negali remtis atsakovų motyvu, kad ne jie, o trečiasis asmuo turi atlyginti ieškovui padarytą žalą. Be to teismas jau yra nurodęs, kad atsakovai gali pasinaudoti regreso teise į trečiąjį asmenį, tuo pačiu reikalaudami iš jo ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kuomet ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinamas tik iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Šioje byloje patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir jo reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios priteistinas iš atsakovų A. ir A. K. solidariai, o tuo pačių remiantis aukščiau nurodytu, šiuo atveju netaikytinas įskaitymas dėl šių išlaidų sumažinimo, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimą iš dalies.
Tokiu būdu ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų atsakovo A. ir A. K. priteistina 259,00 Lt žyminio mokesčio ir 1 116,84 Lt už advokato teisinę pagalbą (5, 116, 171-179, 199 b.l.) iš viso: 1 366,84 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas, spręsdamas kitų bylinėjimosi išlaidų (tai yra, pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog iš pastarųjų priteistinos tik tos sumos, kurių dydis siekia 10 litų ir daugiau (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo). Todėl šios išlaidos priteistinos tik iš trečiojo asmens, kadangi jų suma viršija 10 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.266 str., 6.280 str., 6.1015 str., Lietuvos Respublikos CPK 92-93 str., 96 str., 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovo M. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. B. (a/k (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų: A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. Ko. (a/k (duomenys neskelbtini) 8 632,49 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus 49 ct) Lt žalos atlyginimui, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 8 632,49 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-01-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 259,00 Lt žyminio mokesčio ir 1 116,84 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš R. A. (a/k (duomenys neskelbtini) 10,60 (dešimt litų 60 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.