Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-03-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-3254-819/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
e2YT-3254-819/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24682-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
S. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3254-819/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24682-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. (S. T.), gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, S. T. (S. T.), gim. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. (A. T.) būdamas gyvas po savo sutuoktinės T. T. mirties priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti jai priklausančią turto dalį – po ½ žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad miręs A. T., būdamas gyvas, po savo sutuoktinės T. T. mirties priėmė jos palikimą, pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kadangi nėra galimybės pripažinti, kad mirusysis A. T. priėmė palikimą, pareiškėjas kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paaiškina, kad pagal 1994 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Įsigyto nekilnojamojo turto bendrasavininkais lygiomis dalimis tapo sutuoktiniai A. T. ir T. T.. 2014 m. sausio 11 d. T. T. mirė. Po T. T. mirties, kurios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjo valdyti sutuoktinis A. T., tačiau dėl palikimo priėmimo nustatyta tvarka ir terminas į notarų biurą nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė A. T., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 200/2022. Pagal išduotą 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškėjas po savo senelio palikimą priėmė pagal testamentą.

Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodo, kad po sutuoktinės mirties A. T. buvo vienintelis sodų bendrijos (toliau – SB) „Planeta“, kuriai pagal teritorijų paskirstymą priklauso nurodyti žemės sklypai, narys. Pagal SB „Planeta“ narių susirinkimo protokolą yra patvirtinti bendrijos mokėjimai, mokami vieną kartą į metus (ne kas mėnesį): 20 Eur dydžio nario mokestis bei žemės mokestis už kiekvieną turimą žemės arą po 8 Eur. Jokių kitų mokesčių, rinkliavų, kitų mokėjimų už paveldimas žemės sklypų dalis tuo laikotarpiu nebuvo numatyta. Todėl nei pareiškėjas, nei šiuo metu esantis SB „Planeta“ pirmininkas nedisponuoja papildomais rašytiniais įrodymais, paliudijančiais, kad įpėdinis per tris mėnesius nuo sutuoktinės mirties atliko reikiamus mokėjimus už valdomą turtą, kadangi pastarieji mokėjimai už 2014 metus (sutuoktinės mirties dienai) buvo atliekami tik sekančiais kalendoriniais metais. Po sutuoktinės T. T. mirties pareiškime įvardintu turtu disponavo bei jį prižiūrėjo iki savo mirties A. T.. Pastarasis iki 2020 m. mokėjo visus reikiamus SB „Planeta“ mokėjimus už valdomus žemės sklypus. Šį faktą neginčijamai patvirtina SB „Planeta“ pirmininko išduota 2022 m. spalio 11 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. T. iki savo mirties buvo vienintelis SB „Planeta“ narys, bei jokių įsiskolinimų už valdomus žemės sklypus 2022 m. spalio 11 d. neturi. Po senelio mirties visų reikiamų mokesčių mokėjimą perėmė palikimą priėmęs pareiškėjas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. T., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimą prašo tenkinti. Nurodo, kad jo tėvas A. T., dar būdamas gyvas, po savo sutuoktinės, suinteresuoto asmens motinos T. T. mirties eilę metų faktiškai valdė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), rūpinosi jais, mokėjo reikiamus mokesčius. Suinteresuoto asmens žiniomis, jokių mokesčių, rinkliavų už valdomus žemės sklypus nebuvo, išskyrus žemės bei sodų bendrijos nario mokesčius, kuriuos kasmet tėvas mokėdavo SB „Planeta“. Be to, tėvas iki savo mirties buvo vienintelis SB „Planeta“, kuriai priklauso abu žemės sklypai, narys.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“ neturi duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodytos palikėjos T. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. T. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Mirties momentu A. T. buvo našlys, jo sutuoktinė T. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. T. ir T. T. sūnus, pareiškėjas S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), - jų anūkas, suinteresuoto asmens S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. (duomenys neskelbtini) mirus T. T., kurios paskutinė gyvenamoji vieta pagal Gyventojų registro duomenis buvo (duomenys neskelbtini), niekas į notarą dėl jos palikimo nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų T. T. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Testamento registro duomenų nustatyta, kad T. T. 2012 m. rugsėjo 20 d. surašė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), su juose esančiais ar būsimais statiniais paliko pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) mirus A. T., į notarą pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi pareiškėjas, kuris priėmė A. T. palikimą pagal testamentą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Testamento registro duomenų nustatyta, kad A. T. 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), su juose esančiais ar būsimais statiniais paliko pareiškėjui.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre A. T. nuosavybės teise registruoti atitinkamai nuo 2011 m. spalio 19 d. ir 2012 m. birželio 7 d. Jų registravimo pagrindas – 1994 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/94-0612 ir 2009 m. gegužės 20 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-7767-(01). Byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre A. T. ir/ar T. T. mirties dieną jų ar vieno iš jų vardu būtų registruotas kitas nekilnojamasis turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po T. T. mirties A. T., būdama įstatyminiu jo įpėdiniu – palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jos palikimo – nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, A. T. savo sutuoktinės T. T. palikimą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjui.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas testamentiniu, o kartu antros eilės įstatyminiu A. T. įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad A. T. priėmė savo sutuoktinės T. T. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), T. T. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti A. T. nuosavybės teise 1994 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-0612 pagrindu, t. y. A. T. esant santuokoje su T. T. nuo (duomenys neskelbtini) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), nepaisant jų registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė T. T. ir A. T. nuosavybė T. T. mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po T. T. mirties žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi, juos kaip savo prižiūrėjo A. T., mokėjo mokesčius SB „Planeta“ (SB „Planeta“ 2022 m. spalio 11 d. pažyma). Byloje nėra šias aplinkybės paneigiančių duomenų. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. T. priėmė jo sutuoktinės T. T. palikimą po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. T. (S. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjui S. T. (S. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir