- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-2728-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08207-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Jonresta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Profitus Crowdfunding“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mažoji bendrija „Jonresta“ (toliau – ir MB) pateikė skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2025 m. balandžio 9 d. Patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-25-183-13584 ir paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti dėl MB „Jonresta“ nuosavybes teise priklausančio turto: 709/1003 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) ir negyvenamosios patalpos – paslaugų paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Nurodo, kad 2024 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu Nr. S-24-183-46990 dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėja informuota, kad vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01303 ir Nr. 0183/24/01304 areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas: 1) 709/1003 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamosios patalpos – paslaugų paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Areštuojant turto vertė nebuvo nustatyta, o 2024 m. gruodžio 13 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Verslavita“ turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. EKN-24-127, kuriuo areštuotas turtas įvertintas – viso objekto (3543/5015 dalių (0,0709 ha/0,1003 ha) žemės sklypo ir patalpos rinkos vertė nustatymo dieną (2024 m. spalio 9 d.), pagal ekspertizės aktą Nr. EKN-24-127 yra 308 000 Eur. 2024 m. gruodžio 20 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. EKN-24-127 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2024 m. gruodžio 23 d. Patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-24-183-48089, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti UAB „Krivita“. 2025 m. vasario 26 d. gautas UAB „Krivita“ areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 25-E-006, kuriuo areštuotas turtas įvertintas – viso objekto (3543/5015 dalies (0,0709 ha/0,1003 ha) žemės sklypo, ir patalpos rinkos vertė nustatymo dieną (2025 m. sausio 29 d.), pagal ekspertizės aktą Nr. 25-E-006 yra 350 000 Eur. 2025 m. kovo 3 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. 25-E-006 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2025 m. kovo 4 d. Patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-25-183-9073, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti MB „Bonada“. 2025 m. balandžio 1 d. gautas MB „Bonada“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. BN-EKP25019, kuriuo areštuotas turtas įvertintas. Viso objekto (3543/5015 dalies (0,0709 ha/0,1003 ha) žemės sklypo ir patalpos rinkos vertė nustatymo dieną (2025 m. sausio 29 d.), pagal ekspertizės aktą Nr. BN-EKP25019 yra 366 000 Eur. 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, nes nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta turto verte ir prašė antstolės paskirti pakartotinę ekspertizę nurodyto turto rinkos vertei nustatyti. Teigia, jog ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 buvo naudojami lyginamieji objektai, tačiau jų parinkimas netinkamai atspindi pareiškėjos areštuoto turto vertę dėl nepagrįsto pajamų metodo atmetimo; netinkamo lyginamojo metodo sureikšminimo; pažeisto mišrios metodikos taikymo principo; neatsižvelgta į rinkos potencialą ir naudotojų segmentą; turto dydžių skirtumai – proporcingumo ir mastelio ekonomijos trūkumas; nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte neatsižvelgta į nekilnojamojo turto paskirtį ir naudojimo būdą; žemės sklypo netinkamas įkainojimas / neįvertinimas; paslaugų paskirties patalpų netinkamas įkainojimas; dabartinės nekilnojamojo turto rinkos dinamikos neįvertinimas; infliacijos ir ekonomikos augimo poveikio neįvertinimas. Atsižvelgiant į aktualią ekonominę situaciją, rinkos apklausos augimą, vietovės vystymosi tempus bei investuotojų elgseną, vertinamas turtas turėtų būti vertinamas ne pagal pasenusias ar netikslias prielaidas, o pagal šiuolaikines rinkos realijas. Nurodyti duomenys dėl turto vertinimo netikslumo pagrindžia, kad vertinamas neatitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, turto vertė nustatyta netinkamais metodais, todėl neatitinka realios rinkos kainos.
2. Antstolė 2025 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S-25-183-17654 atsisakė tenkinti skundą, atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos MB „Jonresta“ skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolė R. P. vykdo išieškojimą iš skolininkės MB „Jonresta“ pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2024 m. birželio 26 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4132 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01303) ir dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4134 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01304) išieškotojos UAB „Profitus Crowdfunding“ naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą: 709/1003 dalis žemės sklypo, ir patalpą.
5. 2024 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu Nr. S-24-183-46990 dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėja informuota, kad vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01303 ir Nr. 0183/24/01304 areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas. Areštuojant turto vertė nebuvo nustatyta. 2024 m. gruodžio 13 d. gautas UAB „Verslavita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. EKN-24-127, kuriuo areštuotas, hipoteka įkeistas turtas įvertintas 308 000 Eur. 2024 m. gruodžio 20 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. EKN-24-127 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2024 m. gruodžio 23 d. Patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-24-183-48089, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti UAB „Krivita“. 2025 m. vasario 26 d. gautas UAB „Krivita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. 25-E-006, kuriuo areštuotas turtas įvertintas 350 000 Eur. 2025 m. kovo 3 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. 25-E-006 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2025 m. kovo 4 d. Patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-25-183-9073, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti MB „Bonada“. 2025 m. balandžio 1 d. gautas MB „Bonada“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. BN-EKP25019, kuriuo areštuotas turtas įvertintas 366 000 Eur. 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, nes nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta turto verte ir prašė antstolės paskirti pakartotinę ekspertizę nurodyto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė R. P. 2025 m. balandžio 9 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-25-183-13584 dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 682 straipsnio 2 dalį nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių skaičiaus, tačiau savo teise ginčyti ekspertizės išvadas neturi būti piktnaudžiaujama ir negali būti skiriamas neribotas ekspertizių skaičius vykdymo procese, siekiant kuo greičiau ir efektyviau vykdyti išieškojimo veiksmus.
7. Teismas vertindamas skolininkės argumentus, jog turtas buvo nepagrįstai vertintas tik lyginamuoju metodu, be pagrindo atmestas pajamų metodas, nurodė, kad MB „Bonada“ nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę naudojo lyginamąjį metodą. Ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta, kodėl turto vertintojas taiko lyginamąjį metodą ir nurodyta, kodėl netaikomi kiti metodai, t. y. pajamų metodas netaikomas, todėl teismas padarė išvadą, kad turto vertintojas pagrindė, kodėl netaiko kitų turto vertinimo metodų.
8. Teismas atmetė skolininkės argumentą, kad „lyginamieji sandoriai nėra detalizuoti – iš pateikto vertinimo negalima įvertinti jų tikslumo, korekcijų pagrįstumo ar analogų aktualumo. Teismas nurodė, kad iš MB „Bonada“ ekspertizės akto Nr. BN-EKP25019 matyti, kad turto įvertinimas turto vertinimo lyginamuoju metodu atliktas pagal šį procesą reglamentuojančias taisykles, t. y. atrinkus ne mažiau kaip tris per paskutinius 36 mėnesius analogiško arba panašaus turto sandorius. Todėl pareiškėjos skundo motyvus, jog turto vertinimo ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 turto vertė nustatyta netinkamais metodais, teismas atmetė, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
9. Teismo vertinimu, skolininkė yra klaidingai įsitikinusi, kad visi lyginamieji objektai privalo būti toje pačioje vietoje (nors pasirinkti lyginamieji objektai išsidėstę panašiose verčių zonose), privalo būti identiški vertinamam turtui plotu ir pan. Taip pat skolininkė akcentuoja vertinto turto vietą, į kurią akivaizdu, kad buvo atsižvelgta, kadangi ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 yra išsamiai aprašyta ekspertizės objekto vietos charakteristika, atsižvelgta į vertinto turto paskirtį, ekspertizės akte minima, kad: „vertinamo nekilnojamo turto lokalizacija yra patraukli negyvenamosios (Paslaugų) paskirties turto požiūriu“. Skolininkė taip pat teigia, kad „vertinant vidutinio dydžio objektą (tokį kaip skolininkės), reikėtų naudoti analogus artimo dydžio, kad korekcijos dėl dydžio būtų minimalios“ ir remiasi internetiniais skelbimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad lyginamųjų objektų plotai yra nuo 138,67 kv. m iki 757,27 kv. m, o ne nuo 78 kv. m. Pažymėjo, kad skolininkės pateiktuose skelbimuose nurodoma pardavimo kaina nereiškia, kad būtent už tokią kainą objektas ir bus parduotas, kainos nurodymas skelbime yra tik pardavėjo lūkestis, kuris nebūtinai bus realizuotas.
10. Teismas pažymėjo, kad savo skundą skolininkė taip pat grindžia nekilnojamojo turto pardavimo skelbimais, tačiau turto skelbimų padavimuose nurodoma kaina, yra ta kaina, kurią turto savininkas norėtų gauti už turtą, o ne ta kaina, už kurią turtas bus parduotas realiai (jei bus parduotas). Vien tik nekilnojamojo turto pasiūlos vertinimas nėra objektyvus ir tikslus, nustatant jau susiformavusią turto vertę, atsitinkančią, parduodamo nekilnojamojo turto kainą, todėl konkretaus turto rinkos vertę galutinai nustato tik įvykęs to turto pirkimo-pardavimo sandoris. Į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus gali būti atsižvelgiama tik kaip į vieną iš galimų kriterijų, sprendžiant dėl turto rinkos vertės, tačiau tai jokiu būdu negali būti vienintelis ir patikimas šaltinis, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę ar, juo labiau, paneigiantis nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-67-516/2023).
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atliekant turto vertinimą nėra galimybių rasti ir palyginti identiškus objektus, kadangi bet kuriuo atveju bus tam tikrų skirtumų, kuriems įvertinti yra naudojami įvairūs pataisos koeficientai. Reikalavimas atsižvelgti į vertinimo turto bei lyginamųjų objektų skirtumus priskirtinas turto vertinimą atliekančiam ekspertui. Nei antstolė, nei teismas ir tuo labiau vykdymo proceso šalis, neturi jokios teisės nurodyti ekspertui, kokiais šaltiniais jam remtis atliekant ekspertizę, nes būdamas savo srities profesionalas jis pats sprendžia kokius vertinimo metodus bei lyginamuosius objektus jam pasirinkti.
12. Priešingai nei teigia skolininkė, MB „Bonada“ turto vertintojas ekspertizės akte detaliai pagrindė lyginamųjų objektų pasirinkimo aplinkybes, nurodė, kad vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu naudojo tik valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banke registruotų sandorių duomenis, tinkamai vadovavosi Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 58 punkto nuostata pasirinkdamas paieškos intervalą. Taip pat teismas nesutiko su skolininkės nuomone, kad turtas įvertintas pagal pasenusias ir netikslias prielaidas ir turi būti vertinamas pagal šiuolaikines rinkos realijas, nes ekspertizės akte matyti, jog vertintojas rėmėsi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais.
13. Teismo nuomone, skolininkės argumentai, susiję su patalpų nuomos kaina, yra jos subjektyvi nuomonė apie turto vertę, bet nėra realiais skaičiavimais patvirtinta (skolininkė nepateikė įrodymų, kuo remdamasi ir kokius turto vertinimo metodus naudodama, nustatė, kad vertinamo turto vertė yra didesnė už nustatytą ekspertizės aktu). Skolininkė, nesutikdama su turto verte, taip pat argumentuoja, kad minėtas turtas turi komercinį / investicinį potencialą ir gali būti nuomojamas ir duoti pajamas, tačiau, teismo vertinimu, neįrodo, jog turtas realiai gali būti nuomojamas ir generuoti pajamas esamoje (nepilnai įrengtoje) būklėje.
14. Teismas pažymėjo, kad pakartotinės ekspertizės buvo atliktos profesionalių ir sertifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų, kurie atlikdami turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydami ekspertizės aktą, vadovavosi teisės aktais ir pagal turto vertinimo metodikas nustatė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Pareiškėja nenurodė jokių teisės aktų, kurie buvo pažeisti atliekant pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu. Teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendė, jog vykdymo procese nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais nėra pagrindo, ir skundą dėl antstolės veiksmų, atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolės R. P. 2025 m. balandžio 9 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-25-183-13584 ir paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti dėl MB „Jonresta“ nuosavybes teise priklausančio, hipoteka įkeisto turto: 709/1003 dalies Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); Negyvenamosios patalpos - Paslaugų paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atskirojo skundo argumentai:
15.1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė skundą, nes tinkamai neįvertino visų nurodytų argumentų, kad antstolė R. P. 2025 m. balandžio 9 d. Patvarkymu visiškai nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę. Teismas neįvertino, kad neteisingai nustačius turto rinkos vertę ir šį turtą pardavus iš varžytynių už ženkliai mažesnę kainą bus pažeisti ne tik skolininko interesai grąžinti kuo didesnę skolos sumą išieškotojui, bet ir išieškotojo interesai atgauti kuo didesnę skolos dalį. Tokiu atveju pareiškėja turėtų ginčyti pardavimą iš varžytynių, tačiau, pareiškėjos nuomone, daug ekonomiškiau būtų prieš paskelbiant turto pardavimą iš varžytynių, nustatyti realią turto rinkos vertę, kas, šiuo atveju, nėra padaryta ir yra grėsmė, kad bus pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės.
15.2. Apeliantės nuomone, teismas neįvykdė savo pareigos patikrinti ir įvertinti, ar varžytynių kaina nebus esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, ar gauta už turtą suma proporcinga to turto rinkos vertei ir ar nėra/nebus neproporcingai apribotos skolininko teisės. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, turto vertės nustatymo ekspertizių išvadas dėl turto tikrosios rinkos vertės, sprendžia, ar antstolio nustatyta turto vertė ir jos pagrindu paskelbta turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina yra nustatyta tinkamai ir nepažeidžia suinteresuotų asmenų, tarp jų ir skolininko, teisėtų interesų.
15.3. Apeliantė nurodo, kad pagal jos pateiktus įrodymus teismui buvo visi pagrindai pripažinti, kad nors Ekspertizės akte Nr. BNEKP25019 buvo naudojami lyginamieji objektai, tačiau jų parinkimas netinkamai atspindi MB „Jonresta“ turto vertę. Vertintojas nurodo, kad turtas nėra „tipinis pajamas nešantis objektas“, todėl pajamų metodas esą netinkamas. Tačiau šis vertinimas prieštarauja turto realiai paskirčiai ir rinkos logikai: 1) vertinamas objektas yra negyvenamosios (paslaugų) paskirties komercinės patalpos, esančios Kauno mieste, t. y. aukštos paklausos vietovėje, turinčios aiškų komercinį/investicinį potencialą. 2) Tokių patalpų tipinis panaudojimas – nuoma. Net jei šiuo metu jos nėra įrengtos, jos gali būti pritaikytos komercinei veiklai (pvz., biurams, paslaugoms), o tai reiškia, kad jos objektyviai gali generuoti pajamas. 3) Pagal Tarptautinius vertinimo standartus (TVS), jei turtas gali generuoti pajamas, pajamų metodas turi būti bent jau alternatyviai įvertintas, net jei jis galų gale nenaudojamas kaip pagrindinis.
15.4. Nagrinėjamu atveju netinkamai sureikšmintas lyginamasis metodas, nes jis negali objektyviai atspindėti individualių objekto savybių, tokių kaip: papildoma žemės sklypo dalis (parkavimas), potencialas po įrengimo (padidėjusi vertė), lokalizacijos investicinis patrauklumas. Be to, lyginamieji sandoriai nėra detalizuoti – iš pateikto vertinimo negalima įvertinti jų tikslumo, korekcijų pagrįstumo ar analogų aktualumo. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyta, kad atliekant turto vertinimą, jei įmanoma, turėtų būti taikomi bent du vertinimo metodai. Šiuo atveju nėra taikytas nei pajamų, nei kaštų metodas, o jų netaikymas motyvuojamas subjektyviais ir faktiškai nepagrįstais vertinimais. Apeliantės nuomone, tai gali būti vertinama kaip metodologinis pažeidimas, turintis esminės įtakos vertės nustatymo objektyvumui.
15.5. Apeliantė nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į rinkos potencialą ir naudotojų segmentą. Vertintojo teiginys, kad pagrindiniai pirkėjai yra „galutiniai vartotojai“, t. y. naudoja patalpas patys, o ne investuoja, apeliantės nuomone, yra subjektyvus spėjimas, nepagrįstas jokia rinkos analize ar pirkėjų elgsenos duomenimis. Toks vertinimas neatitinka šiuolaikinės NT rinkos realijų, kur net fiziniai asmenys dažnai perka komercines patalpas kaip investicinį turtą. Be to, vertinime naudojami palyginamieji objektai, kurių bendrasis plotas ir bendra vertė ženkliai skiriasi nuo vertinamo turto, pvz.: vertinamo turto plotas – apie 199 kv. m, o palyginamųjų objektų plotai – nuo 78 kv. m iki virš 700 kv. m, t. y. labai įvairūs. Tokie nesubalansuoti analogai iškreipia kvadratinio metro kainą.
15.6. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 neatsižvelgta į nekilnojamojo turto paskirtį ir naudojimo būdą. Tai yra 3 atskiros komercinės patalpos, sparčiai besiplečiančiame rajone, su dideliu srautu naujų gyventojų. Atsižvelgiant į rinkos nuomos kainas, šiai dienai visos 3 komercinės patalpos gali būti išnuomotos už 6 000 Eur į mėnesį, o tai yra 72 000 Eur į metus. Apeliantės nuomone, vertinimo metodika turėjo būti naudojama mišri, naudojant visus 3 vertinimo būdus. Remiantis šiuo metodu, būtų gauta reali rinkos vertė už šį nekilnojamąjį turtą. Be to, ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 sklypo vertė apskritai nenustatyta, todėl ir dėl šios priežasties vertinimas neteisingas ir nustatyta kaina neatspindi realios rinkos vertės.
15.7. Areštuotos negyvenamosios patalpos yra pirmame aukšte, naujai besiplečiančiame ir perspektyviame Kauno miesto rajone. Tokio tipo patalpos rinkoje parduodamos ne mažiau kaip už 2 900 Eur/kv. m. Patalpos nepagrįstai buvo įvertintos tik už 1 843,27 Eur/kv. m, kas visiškai neatitinka rinkoje vyraujančių kainų. Vertinamas turtas yra sparčiai urbanizuojamoje Kauno miesto dalyje. Vertintojas neįvertino perspektyvios vietovės ypatumų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krypties plėtros.
15.8. Apeliantės nuomone, bendra negyvenamų patalpų rinkos vertė, remiantis vyraujančia 2 900 Eur/kv. m rinkos kaina, yra reikšmingai didesnė nei įvertinta (366 000 Eur), t. y. turėtų būti ne mažiau kaip 580 000 Eur (2 900 Eur/kv. m x 200 kv. m (pavyzdinis plotas) = 580 000 Eur), t. y. rinkos vertė net 214 000 Eur didesnė nei nustatyta vertintojo. Tokia vertė atitiktų vietovės ypatybes, komercinį potencialą ir rinkos kainų lygį. Atsižvelgiant į aktualią ekonominę situaciją, rinkos paklausos augimą, vietovės vystymosi tempus bei investuotojų elgseną, vertinamas turtas turėtų būti vertinamas ne pagal pasenusias ar netikslias prielaidas, o pagal šiuolaikines rinkos realijas. Apeliantės nuomone, vertinimas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, turto vertė nustatyta netinkamais metodais, todėl neatitinka realios rinkos vertės.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo antstolė R. P. atsiliepimu į pareiškėjos MB „Jonresta“ atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
16.1. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolė pagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės. Atkreipė dėmesį, kad atskirojo skundo argumentai sutampa su skundo dėl antstolio atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę argumentais. Nors apeliantė nesutinka dėl ekspertizės metu taikomo turto vertinimo metodo, tačiau Ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta, kodėl turto vertintojas taiko lyginamąjį metodą ir kodėl netaikomi kiti metodai. Metodikos 55 punktas numato, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Taigi turto vertintojas pagrindė, kodėl netaiko kitų turto vertinimo metodų.
16.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad klaidingas apeliantės argumentas, kad „lyginamieji sandoriai nėra detalizuoti – iš pateikto vertinimo negalima įvertinti jų tikslumo, korekcijų pagrįstumo ar analogų aktualumo. Apeliantė klaidingai yra įsitikinusi, kad visi lyginamieji objektai privalo būti toje pačioje vietoje, privalo būti identiški vertinamam turtui plotu ir pan. Atliekant turto vertinimą nėra galimybių rasti ir palyginti identiškus objektus, kadangi bet kuriuo atveju bus tam tikrų skirtumų, kuriems įvertinti yra naudojami įvairūs pataisos koeficientai. Taip pat apeliantė akcentuoja vertinto turto vietą, į kurią akivaizdu, kad buvo atsižvelgta, kadangi ekspertizės akte BN-EKP25019 yra išsamiai aprašyta ekspertizės objekto vietos charakteristika, atsižvelgta į vertinto turto paskirtį.
16.3. Pažymėjo, kad lyginamųjų objektų plotai yra nuo 138,67 kv. m iki 757,27 kv. m, o ne nuo 78 kv. m. Apeliantės pateiktuose skelbimuose nurodoma pardavimo kaina nereiškia, kad būtent už tokią kainą objektas ir bus parduotas, kainos nurodymas skelbime yra tik pardavėjo lūkestis, kuris nebūtinai bus realizuotas. Nors skelbimuose nurodytos kainos gali suteikti informacijos apie rinkos lūkesčius, jos dažnai neatspindi faktinių sandorių kainų. Apeliantės nuomone, kad turto kaina turėtų būti ne mažiau kaip 580 000 Eur, yra jos subjektyvi nuomonė apie turto vertę, bet nėra realiais skaičiavimais patvirtinta (apeliantė nepateikė įrodymų, kuo remdamasi ir kokius turto vertinimo metodus naudodama, nustatė, kad vertinamo turto vertė yra didesnė už nustatytą ekspertizės aktu).
16.4. Apeliantė, nesutikdama su turto verte, taip pat argumentuoja, kad minėtas turtas turi komercinį/investicinį potencialą ir gali būti nuomojamas ir duoti pajamas, tačiau neįrodo, kad turtas realiai gali būti nuomojamas ir generuoti pajamas esamoje (nepilnai įrengtoje) būklėje. Vertinimo datai turtas yra neįrengtas, objektyviai negeneruoja pajamų ir jo parengimas nuomai reikalautų papildomų investicijų bei laiko.
16.5. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas nutartyje, pakartotinės ekspertizės buvo atliktos profesionalių ir sertifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų, kurie atlikdami turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydami ekspertizės aktą, vadovavosi teisės aktais ir pagal turto vertinimo metodikas nustatė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Apeliantė nenurodė jokių teisės aktų, kurie buvo pažeisti atliekant pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu. Kiti apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo UAB „Profitus Crowdfunding“ atsiliepimu į pareiškėjos MB „Jonresta“ atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
17.1. Suinteresuotas asmuo palaiko antstolės atsisakymą skirti pakartotinę ekspertizę, atsiliepime išdėstytą poziciją bei nesutinka su atskiruoju skundu. Apeliantė nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę nepagrįstai. Skundas grindžiamas apeliantės prielaidomis ir samprotavimais. Be viso to skundas nėra grindžiamas jokiais, vienu ar keliais nepriklausomo vertintojo atliktais turto vertinimais, kuriais būtų tinkamai patikrintas Nr. BN-EKP25019 ekspertizės nustatytos kainos tinkamumas. Pažymėjo, kad vykdymo proceso metu buvo atliktos net trys kvalifikuotos ekspertizės. Visos šios ekspertizės buvo atliekamos su tikslu tinkami įvertinti turtą. Antrosios bei trečiosios ekspertizių rezultatai tarpusavyje iš esmės sutapo. Kadangi vertės skiriasi visiškai nežymiai akivaizdu, kad turto vertės nustatytos tinkamai.
17.2. Apeliantės nuomone, turtas buvo nepagrįstai vertintas vien lyginamuoju metodu. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus (Turto ir verslo vertinimo metodika), leidžiama taikyti vieną metodą, jeigu toks pasirinkimas pagrįstai motyvuojamas vertinimo ataskaitoje. Ekspertizės aktuose aiškiai nurodyta, kodėl taikytas lyginamasis metodas bei kodėl netaikyti kiti metodai. Apeliantės teiginiai apie galimus jos teisių pažeidimus vertintini kaip deklaratyvūs, neparemti konkrečiais teisės pažeidimais ar įrodymais. Priešingai, suinteresuoto asmens nuomone apeliantės veiksmai vykdymo procese tik vilkiną išieškojimo procesą bei didina ir taip nemenkus įsiskolinimus. Apeliantė nepateikia duomenų apie galimus teisės aktų pažeidimus, ekspertizės atlikimo procedūrinius trūkumus ar eksperto nešališkumo pagrįstą abejonę. O skundo teiginiai negali būti grindžiami vien subjektyvia apeliantės nuomone apie turto vertę.
17.3. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti paskirta tik esant pagrįstiems ir motyvuotiems vykdymo proceso šalių prieštaravimams arba kilus antstolio abejonėms dėl turto vertės. Šiuo atveju antstolė nenustatė objektyvių priežasčių, leidžiančių abejoti atliktų ekspertizių rezultatais. Pakartotinės ekspertizės skyrimas neabejotinai lemia vykdymo proceso trukmės pailgėjimą, todėl tokių veiksmų imtis galima tik esant aiškiam pagrindui. Taip pat apeliantė turi teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tačiau tokia galimybę apeliantė nepasinaudojo.
Atsiliepimas
17.4. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės argumentu dėl turto vertės pokyčių dėl geopolitinių rizikų ar EURIBOR svyravimų, nes turto vertinimas visada atliekamas konkrečiai vertinimo dienai, atsižvelgiant į tuo metu egzistuojančias rinkos sąlygas. Pokyčiai, įvykę po vertinimo, savaime nesuponuoja pareigos skirti naują ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. P. vykdo išieškojimą iš skolininkės MB „Jonresta“ pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2024 m. birželio 26 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4132 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01303) ir dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4134 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01304) išieškotojos UAB „Profitus Crowdfunding“ naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą: 709/1003 dalis žemės sklypo, ir patalpą. 2024 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu Nr. S-24-183-46990 dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėja informuota, kad vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01303 ir Nr. 0183/24/01304 areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas. Areštuojant turto vertė nebuvo nustatyta.
21. 2024 m. gruodžio 13 d. gautas UAB „Verslavita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. EKN-24-127, kuriuo areštuotas, hipoteka įkeistas turtas įvertintas 308 000 Eur. 2024 m. gruodžio 20 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. EKN-24-127 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2024 m. gruodžio 23 d. Patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-24-183-48089, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti UAB „Krivita“. 2025 m. vasario 26 d. gautas UAB „Krivita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. 25-E-006, kuriuo areštuotas turtas įvertintas 350 000 Eur. 2025 m. kovo 3 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. 25-E-006 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2025 m. kovo 4 d. Patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-25-183-9073, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti MB „Bonada“. 2025 m. balandžio 1 d. gautas MB „Bonada“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. BN-EKP25019, kuriuo areštuotas turtas įvertintas 366 000 Eur. 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, nes nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta turto verte ir prašė antstolės paskirti pakartotinę ekspertizę nurodyto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė R. P. 2025 m. balandžio 9 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-25-183-13584 dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę.
22. Apeliantė nurodo, kad antstolė R. P. 2025 m. balandžio 9 d. Patvarkymu visiškai nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino, kad neteisingai nustačius turto rinkos vertę ir šį turtą pardavus iš varžytynių už ženkliai mažesnę kainą bus pažeisti ne tik skolininko interesai grąžinti kuo didesnę skolos sumą išieškotojui, bet ir išieškotojo interesai atgauti kuo didesnę skolos dalį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių skaičiaus, tačiau savo teise ginčyti ekspertizės išvadas neturi būti piktnaudžiaujama ir negali būti skiriamas neribotas ekspertizių skaičius vykdymo procese, siekiant kuo greičiau ir efektyviau vykdyti išieškojimo veiksmus.
24. Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjos areštuoto turto, pareiškėjai nesutikus su pirmine UAB „Verslavita“ areštuoto turto ekspertizės akte Nr. EKN-24-127 nustatyta turto verte, paskyrė pakartotinę ekspertizę, pareiškėjai nesutikus su pakartotine UAB „Krivita“ areštuoto turto ekspertizės akte Nr. 25-E-006 nustatyta turto verte, paskyrė antrą pakartotinę ekspertizę, 2025 m. balandžio 1 d. gautas MB „Bonada“ ekspertizės aktas Nr. BN-EKP25019. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iš Ekspertizės akto Nr. BN-EKP25019 matyti, kad pareiškėjos turto vertė iš esmės labai nesiskiria nuo antrosios ekspertizės metu nustatytos turto vertės (vertės skirtumas – 4,5 procento). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ekspertizės metu nustatytos vertės skiriasi nežymiai, darytina išvada, jog turto vertės nustatytos tinkamai.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį, padarė teisingą išvadą, kad pakartotinės ekspertizės buvo atliktos profesionalių ir sertifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų, kurie atlikdami turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydami ekspertizės aktą, vadovavosi teisės aktais ir pagal turto vertinimo metodikas nustatė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog atliekant pakartotinę turto vertinimo ekspertizę buvo pažeisti kokie teisės aktai, taip pat apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.
26. Apeliantė nurodo, kad pagal jos pateiktus įrodymus teismui buvo visi pagrindai pripažinti, kad nors Ekspertizės akte Nr. BNEKP25019 buvo naudojami lyginamieji objektai, tačiau jų parinkimas netinkamai atspindi MB „Jonresta“ turto vertę. Apeliantės nuomone, šiuo atveju netinkamai sureikšmintas lyginamasis metodas, nes jis negali objektyviai atspindėti individualių objekto savybių, tokių kaip: papildoma žemės sklypo dalis (parkavimas), potencialas po įrengimo (padidėjusi vertė), lokalizacijos investicinis patrauklumas. Apeliantė nurodo, kad atliekant turto vertinimą turi būti taikomi bent du vertinimo metodai, o šiuo atveju nebuvo taikytas nei pajamų, nei kaštų metodas, o tai gali būti vertinama kaip metodologinis pažeidimas, turintis esminės įtakos vertės nustatymo objektyvumui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
27. Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 55 punktas numato, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Nustatyta, kad MB „Bonada“ nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę naudojo lyginamąjį metodą. Ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta, kodėl turto vertintojas taiko lyginamąjį metodą ir nurodyta, kodėl netaikomi kiti metodai, t. y. išlaidų (kaštų) metodas šiuo atveju nėra taikomas, kadangi lyginamuoju metodu ekspertizės objekto vertę nustatyti įmanoma, be to ekspertizės objektas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai. Pajamų metodas netaikomas, kadangi vertinamas turtas – nebaigtas statyti negyvenamosios (paslaugų) paskirties objektas – nėra tipinis pajamas nešantis turtas ir investiciniais tikslais yra įsigyjamas retai. Atsižvelgiant į esamą vertinamo turto panaudojimą negyvenamoji (paslaugų) paskirtis ir potencialių turto pirkėjų ratą, pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindėtų vertinamo turto vertę atviroje rinkoje. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad turto vertintojas pagrindė, kodėl netaiko kitų turto vertinimo metodų.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto vertintojas nepažeidė šį procesą reglamentuojančių taisyklių, turto vertinimo ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 turto vertė nustatyta naudojant tinkamus metodus. Reikalavimas atsižvelgti į vertinimo turto bei lyginamųjų objektų skirtumus priskirtinas turto vertinimą atliekančiam ekspertui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nei antstolė, nei teismas ir tuo labiau vykdymo proceso šalis, neturi jokios teisės nurodyti ekspertui, kokiais šaltiniais jam remtis atliekant ekspertizę, nes būdamas savo srities profesionalas jis pats sprendžia kokius vertinimo metodus bei lyginamuosius objektus jam pasirinkti.
29. Apeliantė nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į rinkos potencialą, nekilnojamojo turto paskirtį ir naudojimo būdą, perspektyvios vietovės ypatumų. Apeliantės nuomone, patalpos nepagrįstai buvo įvertintos tik už 1 843,27 Eur/kv. m, kas visiškai neatitinka rinkoje vyraujančių kainų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 yra išsamiai aprašyta ekspertizes objekto vietos charakteristika, atsižvelgta į vertinto turto paskirtį, nurodyta vertinamojo turto lokalizacija, todėl nėra pagrindo išvadai, kad vertintojas vertindamas turtą neatsižvelgė į apeliantės nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš Ekspertizės akto, turto įvertinimas atliktas pagal šį procesą reglamentuojančias taisykles, t. y. atrinkus ne mažiau kaip tris per paskutinius 36 mėnesius analogiško arba panašaus turto sandorius. Apeliantės argumentai, jog nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainų, yra subjektyvi jos nuomonė, nepatvirtinta realiais skaičiavimais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus gali būti atsižvelgiama tik kaip į vieną iš galimų kriterijų, sprendžiant dėl turto rinkos vertės, tačiau tai jokiu būdu negali būti vienintelis ir patikimas šaltinis, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę ar, juo labiau, paneigiantis nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-67-516/2023).
30. Apeliantės argumentas, kad vertinamas turtas turėtų būti vertinamas ne pagal pasenusias ar netikslias prielaidas, o pagal šiuolaikines rinkos realijas, atsižvelgiant į aktualią ekonominę situaciją, rinkos paklausos augimą, vietovės vystymosi tempus bei investuotojų elgseną, atmestinas. Iš ekspertizės akto matyti, kad vertintojas rėmėsi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais.
31. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, jog areštuotas turtas gali būti realizuotas už didesnę nei ekspertų nustatytą kainą, gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuris mokėtų apeliantės pageidaujamą kainą, tačiau to nepadarė Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad varžytynių dalyviai rungdamiesi nustato realią turto pardavimo rinkoje kainą, kuri gali būti didesnė, nei vertintojo buvo nustatyta ir labiau atitinkanti skolininkės lūkesčius.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta remiantis ekspertizės akto išvadomis, apeliantės argumentai nepaneigia nustatytos turto vertės, todėl nėra pagrindo paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto skolininkei priklausančio turto vertei nustatyti.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė procesines normas, įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.