- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-81-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03011-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. kovo 30 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje M. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, G. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, T. K. kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, S. G. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, D. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 13 d. buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 06-1-03011-14, kurioje M. L. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, G. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, T. K. kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, S. G. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, D. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2018 m. kovo 12 d. pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (24 t., 151–163 b. l.), kuriame nurodyta, kad M. L. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, G. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, T. K. kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, S. G. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, D. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. kovo 30 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, nes kaltinimasis aktas ir prašymas pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis neatitinka įstatymo reikalavimų, yra neaiškūs, nekonkretūs ir kaltinamojo akto bei prašymo pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis trūkumai yra esminiai ir trukdo nagrinėti bylą teisme.
Šalies argumentai
Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. kovo 30 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismui (Akmenės rūmams). Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis M. L. ir G. S., jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Esant tokiam procesiniam sprendimui, M. L. ir G. S. negalėjo būti inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir negalėjo būti nurodyti tiek kaltinamajame akte, tiek ir prašyme pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Teismas 2018-03-30 nutartimi bylą prokurorui perdavė išimtinai palaikydamas tik gynybos pareikštą nuomonę bei prieštaraudamas savo 2018 m. sausio 30 d. priimtoje nutartyje išsakytai nuomonei, kad teismas privalo būti aktyvus. Be to teismas net nepradėjęs įgyvendinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų, nusprendęs bylą perduoti prokurorui, daro spaudimą prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą ir taip priimti priešingą sprendimą nei nuspręsta 2017 m. rugpjūčio 1 d. priimtame nutarime – M. L. ir G. S. inkriminuoti nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad prašyme pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis T. K. (3 epizodas), S. G. (3 epizodas), D. G. (2 epizodas) suformuluotuose kaltinimuose pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį M. L., G. S. paminėti kaip paaiškinančios nuorodos, iš ko bendrininkas – organizatorius D. G. įgijo suklastotus apskaitos dokumentus, ir tai, prokuroro nuomone, nesuponuoja išvados, kad M. L. ir G. S. bendrininkavo padedant sukčiauti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Pastebi, kad teismui, įgyvendinus BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, būnant įsitikinusiam, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pakankama M. L., G. S. kaltinti ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, neužkirsta galimybė apie tai pasisakyti priimant nutartį (BPK 257 straipsnio 1 dalis), taip pat teismas gali nuosprendyje palikti ir kaltinamajame akte nurodytas veikos faktines aplinkybes (BPK 256 straipsnio 1 dalis).
Skunde prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nutartyje nepateikė pakankamų argumentų, kuo kaltinamasis aktas, prašymas pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šių procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų ir kokių konkrečiai, kad teismo paminėti trūkumai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pastebi, kad kaltinamojo ir jo gynėjo nesutikimas su kaltinamuoju aktu bei prašymu pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas ir prašymas pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taip pat teigia, kad teismas nutartyje nurodė netinkamą bylos perdavimo prokurorui pagrindą, numatytą BPK 234 straipsnio 2 dalyje, kuris išimtinai taikytinas pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme procesinėje stadijoje, o šios nutarties priėmimas vyko jau bylos nagrinėjimo teisme procesinėje stadijoje, todėl šio veiksmo pagrindas yra BPK 254 straipsnio 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo ją nagrinėti teisme (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajame akte nurodant nusikalstamos veikos aprašymą turi būti nurodytos aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2009 Nr. 2K-88-942/2016).
Kaltinamajame akte bei minėtame prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą yra BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys – kaltinamųjų anketiniai duomenys, pateiktas trumpas nusikalstamos veikos aprašymas (padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai, nusikalstamų veikų kvalifikuojantys požymiai), kuris iš esmės sutampa su kaltinamiesiems pareikštais įtarimais, nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančią veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas M. L., G. S., T. K., S. G. bei D. G. bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys.
Skundžiama nutartimi byla prokurorui perduota nustačius, kad kaltinamiesiems T. K., S. G. bei D. G. suformuluotuose kaltinimuose (kaltinamajame akte bei prašyme pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis) nurodyta, jog šiems kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme dalyvavo bendrininkai padėjėjai M. L. ir G. S., nors M. L. ir G. S. pagal BK 182 straipsnį nėra kaltinami. Dėl to, apylinkės teismo nuomone, gali būti neteisingai aprašytos T. K., S. G. ir D. G. veikos, neatskleistas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, mechanizmas.
Apylinkės teismo įvardinti kaltinamojo akto bei prokuroro prašymo pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis trūkumai yra susiję su bendrininkavimo instituto taikymu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Apylinkės teismo teiginys, jog „gali būti neteisingai aprašytos T. K., S. G. ir D. G. veikos, neatskleistas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, mechanizmas“ tėra prielaida, nes nustatyti, ar neteisingai aprašytos kaltinamųjų veikos, neatskleistas nusikalstamos veikos mechanizmas galima tik iš esmės išnagrinėjus byloje surinktus duomenis, o tai šiuo konkrečiu atveju nebuvo padaryta.
Iš bylos matyti, kad M. L., G. S., T. K., S. G. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariami bendrai padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas – sukčiavę išvengiant mokestinės prievolės į Lietuvos Respublikos biudžetą (BK 182 straipsnis) (M. L. buvo įtariamas padaręs 3 veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, bei 2 veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje; G. S. buvo įtariamas padaręs vieną veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 2 veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje), apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis), pateikę neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą (BK 220 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis nutraukta nustačius, kad M. L. ir G. S. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1, 2 dalyse, požymių (21 t., 143–156 b. l.). Šis prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs, nepakeistas. Iš prokuroro prašymo pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis matyti, kad kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės pakeistos tik dėl to, kad pasikeitus BK 220 straipsnio redakcijai G. S. nebekaltintinas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltinamiesiems T. K., S. G. ir D. G. suformuluotuose kaltinimuose paliktos formuluotės apie M. L. ir G. S. bendrininkavimą su kitais kaltinamaisiais padarant BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas (pvz., „pateiktus bendrininkų padėjėjų M. L., G. S. žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas“ ar „bendrininkus padėjėjus M. L., G. S.“).
Kaip jau minėta, kaltinamajame akte nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti.
Iš kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų matyti, kad kaltinamieji T. K., S. G. ir D. G. kaltinami apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą bendrininkaujant (padedant) M. L. ir G. S., t. y., kad M. L. ir G. S. pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, ir šie dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Taip ne tik buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, bet ir sukčiaujama. Bendrininkavimas apgaulingai tvarkant buhalteriną apskaitą inkriminuotas ir M. L. bei G. S.. Be to, iš kaltinamiesiems T. K., S. G. ir D. G. pareikštų kaltinimų formuluočių matyti, kad kaltinamųjų bendrininkavimas su M. L. ir G. S. padarant BK 182 straipsnio 1, 2 dalyje numatytas veikas nurodytas tik tiek, kiek tai yra susiję su apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltinimu, t. y. nurodytas M. L. ir G. S. dokumentų, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, pateikimas įtraukti šiuos dokumentus į buhalterinę apskaitą. Toks veikų aprašymas kaltinamiesiems T. K., S. G., D. G. suformuluotuose kaltinimuose nurodant M. L. ir G. S. vaidmenis kaltinamiesiems T. K., S. G. ir D. G. inkriminuotų veikų padaryme laikytinas paaiškinančiomis įvykio aplinkybėmis, bet ne kaltinimo esminiu trūkumu.
Visumą paminėtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis aktas ir prokuroro prašymas pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų dėl juose painiai aprašytų nusikalstamų veikų, tačiau šis nustatytas kaltinamojo akto bei prašymo pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis trūkumas nelaikytinas esminiu ir trukdančiu bylą nagrinėti teisme, kadangi šis trūkumas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisme tiek prokuroro iniciatyva (BPK 256 straipsnis), tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva (teismas gali pašalinti tokias formuluotes priimant byloje baigiamąjį aktą arba nutartimi pranešti prokurorui apie kaltinamojo padarytą kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte (BPK 257 straipsnis)) ir toks trūkumo ištaisymas nebūtų laikomas kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-469-648/2015).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byla prokurorui perduota nepagrįstai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. kovo 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje M. L., G. S., T. K., S. G. ir D. G. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismui (Akmenės rūmams).
Nutartis galutinė ir neskundžiama.