- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1-105-945/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00589-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Kaltinamasis
- S. U.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota gyv. vieta, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. U. 2017 m. sausio 3 d., apie 17.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Maxima“, adresu J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiuose, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė automobilyje „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sėdėjusiam R. R. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimą, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą.Kaltinamojo ir prokurorės sutikimu (b. l. 83) įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.). Prokurorei pateikus teismui patikslinimą dėl rašymo apsirikimo kaltinamajame akte (b. l. 129), kuriame nurodoma, jog per klaidą kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą nurodyta klaidinga įvykio data – vietoj 2017 m. sausio 3 d. nurodyta 2016 m. sausio 3 d., ši kaltinimo aplinkybė tikslinama (dėl įvykio datos ginčų nekilo, kad buvo padaryta techninė klaida patvirtina ir tai, jog kitoje kaltinamojo akto vietoje nurodyta teisinga įvykio data).Kaltinamasis tiek teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73 – 74, 80), tiek ir teismo posėdyje pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais byloje esančiais įrodymais:apžiūros protokolu (b. l. 15 – 20), kuriame užfiksuota įvykio vieta;protokolu – pareiškimu (b. l. 10 – 12), R. R. apklausos protokolu (b. l. 25 – 30), kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo paaiškinimai, jog tiek jis, tiek kaltinamasis dirba taksi vairuotojais, jog įvykio dieną manevruodamas stovėjimo aikštelėje kaltinamasis vos neatsitrenkė į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, dėl ko nukentėjusysis paspaudė garsinį signalą; vėliau tą pačią dieną kaltinamasis nukentėjusiajam pradėjo priekaištauti, kad šis jo nepraleido, kilus žodiniam konfliktui kaltinamasis priėjęs prie automobilyje sėdinčio nukentėjusiojo per pravirą automobilio langą kairės rankos smūgiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, išmušė dantį, sulaužė žandikaulį;ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. A. parodymais (b. l. 61 – 62), kad dirbdamas taksistu pagal patentą jis 2017 m. sausio 3 d. vakare atvažiavo į savo taksi vietą prie prekybos centro „Maxima“ ir sėdėjo automobilyje; netrukus išgirdo vyriškus balsus, pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad kaltinamasis stovėjo prie nukentėjusiojo taksi automobilio ir jie rėkė vienas ant kito; liudytojas jokių aktyvių veiksmų nematė, sušuko, kad nusiramintų ir nustotų rėkti; nukentėjusysis kažkur išvažiavo, o vėliau grįžęs liudytojui pasakė, kad jam ištinęs žandikaulis ir skauda;specialisto išvada (b. l. 43 – 44), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajam galimai jo nurodytomis aplinkybėmis – suduodant vieną smūgį kietu buku daiktu, galimai kumščiu, galimai kaltinime nurodytu laiku padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Išdėstytų įrodymų visuma pagrindžia inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo veiksmuose, nes kaltinamasis tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą padarė jam sužalojimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.). S. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas (b. l. 93), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 96 – 97), visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas leidžia spręsti, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 – 2 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo posėdžio metu apklausta A. U. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista ir teismo nebausta administracine tvarka (b. l. 156 – 157) (pati patvirtino nesanti bausta ir kitų institucijų), buvusio darbdavio ir seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 148, 150), būdama registruota darbo biržoje aktyviai ieško darbo (b. l. 154). Nurodytos aplinkybės, kartu su faktu, jog A. U. gyvena kartu su kaltinamuoju, neleidžia abejoti tuo, jog ji atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintus reikalavimus, keliamus laiduotojui. Dar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga įtvirtinta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 – 4 punktuose – kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis patvirtino, jog dėl sunkios finansinės padėties (neįgalumo (b. l. 145, 152 – 153, nedidelių pajamų, gaunamų iš vykdomos veiklos) neturėjo galimybės iki teisiamojo posėdžio atlyginti visos nusikalstama veika padarytos žalos, tačiau visiškai pripažino byloje pareikštą 779,61 EUR Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (b. l. 53 – 56), bei įsipareigojo atlyginti žalą, 2017 m. gegužės 12 d. sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo (b. l. 176) ir 2017 m. gegužės 15 d. sumokėjo 50 EUR dydžio įmoką (b. l. 177), taip pat 2017 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio metu padarius pertrauką sudarė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl nukentėjusiajam padarytos 450 EUR turtinės žalos atlyginimo periodinėmis įmokomis po 100 EUR per mėn., pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės mėn., 2017 m. gegužės 15 d. teisiamajame posėdyje pateikė nukentėjusiojo pakvitavimą (b. l. 178), kad 100 EUR įmoka jau sumokėta. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016 ir kt.), pagrindą manyti, jog asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškai atlyginęs žalą ar jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokių pajamų ir panašiai; susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo reikalingas tada, kai kaltininkas padarytos žalos nebūna atlyginęs ir net nebūna pradėjęs to daryti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis su civiliniais ieškovais susitarė tiek dėl turtinės žalos dydžio, tiek dėl jos atlyginimo periodinėmis įmokomis, vykdydamas įsipareigojimus atliko dalinius mokėjimus (pradėjo atlyginti žalą). Be to, į bylą pateikti duomenys apie kaltinamajam priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 179 – 181) leidžia spręsti, jog, esant poreikiui, pardavus turtą gautomis lėšomis galėtų būti tenkinami civilinių ieškovų pareikšti reikalavimai. Pabrėžtina ir tai, jog kaltinamojo pasiekti susitarimai su civiliniais ieškovais dėl turtinės žalos atlyginimo dalimis sukuria realias galimybes net ir nedideles pajamas gaunančiam kaltinamajam atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog faktas, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju nepasiekė susitarimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (nukentėjusysis reikalavo 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 37 – 40), 2017 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė neturtinės žalos sumą mažinantis iki 1 500 EUR, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino neturtinės žalos faktą, tačiau nesutiko su prašomu žalos atlyginimo dydžiu, akcentavo pripažįstantis 300 EUR sumą bei įsipareigojantis sumokėti tiek, kiek priteis teismas) nelaikytinas kliūtimi taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Esant visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį sąlygoms, kaltinamojo gynėjo prašymas tenkintinas, byla nutrauktina (BPK 235 str., 254 str. 5 d.). Laidavimas nustatytinas 2 metų terminui be užstato, laiduotoja skirtina kaltinamojo sutuoktinė A. U.. Tiek kaltinamajam, tiek ir laiduotojai išaiškintina, jog tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 str. 7 d.), jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 8 d.).Kaip minėta, civilinius ieškinius byloje pareiškę Kauno teritorinė ligonių kasa ir R. R. pripažinti civiliniais ieškovais (b. l. 37 – 40, 53 – 56). Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Šiuo nuosprendžiu jau konstatuoti tiek neteisėti kaltinamojo veiksmai, tyčinė jo kaltės forma, tiek ir veiksmų pasekmės – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Vertinant ketvirtąją civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – žalos atsiradimą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, Kauno teritorinės ligonių kasos prašoma atlyginti turtinė žala yra siejama su išlaidomis nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis šį reikalavimą pripažino, jokių pretenzijų ar argumentų dėl žalos dydžio nereiškė, priešingai, sutarė su civiline ieškove dėl žalos mokėjimo dalimis, pateikė duomenis apie dalies žalos – 50 EUR – atlyginimą (b. l. 177). Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu priteisti iš kaltinamojo likusią neatlygintą žalos dalį – 729,61 EUR. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kaltinamojo pozicija, jog žalos atlyginimo sumą PSDF biudžetui jis gali sumokėti dalimis, taip pat į bylą pateiktoje sutartyje (b. l. 176) civilinės ieškovės išdėstytas sutikimas, kad 779,61 EUR suma būtų išdėstyta 16 mėnesių laikotarpiui, mokant nuo 2017 m. gegužės 12 d. po 48,73 EUR per mėnesį, kartu su nuostata, jog Kauno teritorinė ligonių kasa pagal sutartį yra išieškotoja (kas lemia, jog sutartimi nėra modifikuojamas civilinis teisinis santykis, tesusitariama dėl procesinių pasekmių vykdant žalos atlyginimo išieškojimą), leidžia teismui spręsti, jog susiklosčiusi procesinė situacija atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalies sąlygas. Įvertinus nuostatą, jog viena įmoka yra sumokėta, nustatytina, jog likusią neatlygintą 729,61 EUR sumą kaltinamasis privalo sumokėti periodinėmis 48,73 EUR įmokomis per 15 mėnesių, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 12 d. (paskutinė įmoka – 47,39 EUR (729,61 EUR – (48,73 EUR * 14)). Nors R. R. civiliniame ieškinyje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo jam priteisimo, kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir kaltinamasis pasirašė susitarimą, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam 450 EUR turtinės žalos atlyginimo periodinėmis įmokomis po 100 EUR per mėn., pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės mėn. CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė proceso šalims civilinį ginčą išspręsti taikos sutartimi. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, teisiamojo posėdžio metu jiems buvo išaiškintos tokio susitarimo patvirtinimo teisinės pasekmės, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajai tvarkai, todėl tvirtintinas. Kartu pabrėžtina, jog po susitarimo sudarymo kaltinamasis pateikė į bylą nukentėjusiojo patvirtinimą apie gautą 100 EUR sumą (b. l. 178). Šią aplinkybę nukentėjusysis patvirtino 2017 m. gegužės 15 d. posėdžio metu. Nurodyta aplinkybe papildytinas teismo tvirtinamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas. Nukentėjusiajam ir kaltinamajam pasiekus susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, liko neišspręstas klausimas dėl nukentėjusiojo reikalavimo priteisti jam 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. 2017 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė reikalavimo sumą mažinantis iki 1 500 EUR. Kadangi ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, civiliniam ieškovui buvo išaiškinta, jog jis pakartotinai su tuo pačiu reikalavimu į teismą kreiptis nebegalės, ir su tokiomis pasekmėmis jis nurodė sutinkantis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nutraukti civilinio ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą, viršijančią 1 500 EUR, nagrinėjimą (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).Vertinant reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą akcentuotina, jog civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė – buvo konstatuoti nuosprendžio 7 punkte. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo ir aplinkybės, jog nukentėjusysis dėl lūžusio žandikaulio galėjo patirti nepatogumų bei išgyvenimų, t. y. jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltinamojo veiksmų ir kilusių neturtinių pasekmių kaltinamajam. Ginčas kilo dėl to, kokia suma moralinė (neturtinė) žala turėtų būti įvertinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė atskleidžia, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma svyravo nuo 144,81 EUR iki 7 240,50 EUR. Pabrėžtina, jog visais atvejais, kai buvo priteisiama artima ieškovo prašomai 1 500 EUR ar didesnė suma (žr., pvz. 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2009, 2010 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2010, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278/2011, 2011 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2011, 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011, 2013 m. birželio 11 d. 2K-266/2013, 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2014), egzistavo specifinės atsakomybę didinančios aplinkybės – buvo suduodama nevienkartiniai smūgiai arba naudojami daiktai (lazda, dujos, šaunamieji ginklai ar pan.), sužalojimų pobūdis buvo kompleksinis ir (ar) sudėtingesnis, su liekamaisiais reiškiniais. Nagrinėjamu atveju buvo suduotas vienas smūgis, nukentėjusysis 2017 m. gegužės 15 d. teisiamajame posėdyje patvirtino nebejaučiantis jokių neigiamų sužalojimo pasekmių. Iš kitos pusės, 144,81 EUR žalos atlyginimo suma 2008 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2008 buvo priteista už vieną smūgį konflikto metu ne į galvos sritį, reaguojant į neteisėtą nukentėjusiojo elgesį, 289,62 EUR suma 2013 m. sausio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15/2013 priteista už vieną smūgį į galvą, kuris nesukėlė lūžių (kirstinė žaizda ir smegenų sutrenkimas), kas taip pat neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. 2014 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2014 579,24 EUR neturtinės žalos atlyginimo dydis (nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog buvo suduotas smūgis į nugarą, o, nukentėjusiajam atsisukus – smūgis į veidą, kuriuo sulaužyta nosis) buvo grindžiamas tuo, jog sužalojimo gydymo trukmė vos viršijo minimalią 10 dienų trukmę, sąlygojančią sveikatos sutrikdymo kvalifikavimą kaip nesunkaus. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė nukentėjusysis, gydymas truko ilgiau (aplinkybę, jog gydymas truko ilgiau nei mėnesį, patvirtina ir prie Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pridėti dokumentai (b. l. 55), kaltinamasis neginčijo ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog net ir pasibaigus gydymui nukentėjusysis kurį laiką jautė neigiamas sužalojimo pasekmes). Iš kitos pusės, 2017 m. sausio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-895/2017 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas pripažintas pagrįstu byloje, kurioje nustatyta, kad buvo suduoti trys smūgiai į veidą, galvą ir koją, dėl suduoto smūgio koja lūžo, reikėjo operacijos, pasekmės jaučiamos. Nusikalstamos veikos pobūdžiu artimoje nagrinėjamai bylai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2009 priimta 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog 868,86 EUR neturtinės žalos atlyginimo dydis yra priteistinas už suduotą smūgį į veidą, dėl kurio lūžo nukentėjusiojo žandikaulis ir griūdamas jis dar papildomai susižeidė čiurną. Individualizuojant nagrinėjamą situaciją papildomai pabrėžtina, jog net ir po sužalojimo nukentėjusysis savarankiškai nuvyko į gydymo įstaigą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo geranoriškumą tiek prisipažįstant padarius nusikaltimą, tiek ir sutinkant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Akcentuotinas ir ribotas kaltinamojo darbingumas (b. l. 145, 152 – 153), turintis neigiamos įtakos jo pajamoms, taip pat aplinkybė, jog jo sutuoktinė yra aktyviai darbo ieškančių asmenų sąraše (b. l. 154), kas negali neturėti įtakos kaltinamojo galimybėms atlyginti tiek šiuo nuosprendžiu priteistas turtinės žalos atlyginimo sumas, tiek ir neturtinę žalą. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą spręstina, jog civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą atitinkančia pripažintina 750 EUR neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85 – 86) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir iš jo priteistas žalos atlyginimo sumas, taip pat faktą, jog buvo patenkinta tik ¼ nukentėjusiojo, kuriam atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas (b. l. 138), pareikšto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sprendžia, jog valstybei iš kaltinamojo išlaidų nukentėjusiojo atstovavimui atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 235 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 302 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą A. U. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, iš S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 729,61 EUR (septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 61 ct) žalos atlyginimo (žalos gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT217300010002484333, Swedbank, AB). Priteistos 729,61 EUR sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokamomis per 15 (penkiolika mėnesių), skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 12 d., pirmus 14 (keturiolika) mėnesių mokant po 48,73 EUR (keturiasdešimt aštuonis eurus 73 ct), paskutinį mėnesį sumokant likusią 47,39 EUR (keturiasdešimt septynių eurų 39 ct) įmoką.
Patvirtinti kaltinamojo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), susitarimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:
R. R. ir S. U. susitaria dėl 450 EUR (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo.Turtinės 450 EUR žalos atlyginimo sumą S. U. įsipareigoja sumokėti periodinėmis įmokomis po 100 EUR per mėn., pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės mėn. (pirmoji 100 EUR įmoka už 2017 m. gegužės mėn. sumokėta iki teismo nuosprendžio priėmimo).
Priimti civilinio ieškovo R. R. atsisakymą civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos, viršijančios 1 500 EUR, atlyginimo priteisimo ir šios civilinio ieškinio dalies nagrinėjimą nutraukti.
Priteisti R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 EUR (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.