Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto.

Šiuo nuosprendžiu iš A. L. priteista už neturtinę žalą 5000 Lt nukentėjusiajai R. K..

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 19 d., apie 14 val., bute, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia daugiau nei du kartus kairės rankos kumščiu sudavė R. K. į veidą ir galvą, be to, sužalojo dešinės rankos pirštą, taip padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Šiame kasaciniame skunde nenurodyti motyvai, susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu. Kasacinio skundo prašymas panaikinti A. L. priimtus teismų sprendimus ir jam bylą nutraukti yra siejamas su, kasatoriaus nuomone, padarytais esminiais BPK pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad šie kasacinio skundo motyvai yra analogiški A. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo motyvams. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti teismų sprendimus ir bylą A. L. nutraukti – nėra pagrindo.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų

Kasatoriaus motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl esminių BPK pažeidimų, yra susiję su tuo, kad A. L. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų R. K. sužalojimą, yra neteisingas, nes priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir yra pagrįstas tik nukentėjusiosios, kuri nebuvo apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodymais, taip pažeidžiant A. L. teises, tarp jų – numatytas BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Šie motyvai laikytini nepagrįstais. Be to, dėl šių motyvų išsamiai pasisakė ir juos paneigė apeliacinės instancijos teismas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 – 292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, o apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas.

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad A. L. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik nukentėjusiosios parodymais. A. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, teismai grindė ir specialisto išvada apie įvykio metu R. K. padarytus sužalojimus, jų padarymo laiką būdą, lokalizaciją, ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, eksperto paaiškinimais, ir rašytiniais bei kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šių įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai patikrino apeliacinės instancijos teismas. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, A. L. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertinamos. Duomenų, kad minėti įrodymai buvo ištirti nesilaikant BPK 242 straipsnyje nustatytos tvarkos, nenustatyta. Kasatoriaus teiginiai, kad šie įrodymai yra netiesioginiai ir nepatikimi, todėl teismas jais negalėjo pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami šios bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Kasacinio skundo teiginiai dėl pirmiau nurodytų įrodymų, susiję su jų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Iš šios bylos matyti, jog teismai ėmėsi visų priemonių, kad nukentėjusioji R. K. būtų apklausta teisiamajame posėdyje, tačiau ji nebuvo apklausta dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Tai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, išsamiai aprašęs visą bylos eigą. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus, perskaitė nukentėjusiosios R. K. parodymus, duotus ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams Ž. K. ir L. M.. Šie pareigūnai teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti kaip liudytojai ir jie patvirtino, kad nukentėjusioji davė būtent tokius parodymus, kokie užfiksuoti byloje. Iš bylos matyti, kad šie nukentėjusiosios parodymai apie įvykio metu prieš ją panaudotą A. L. smurtą, dėl kurio jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra nuoseklūs. Įvertinęs šiuos parodymus kartu su kitais įrodymais, teismas apkaltinamajame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad šie duomenys patvirtina tas pačias aplinkybes – tai, kad nukentėjusiąją sužalojo A. L.. Duomenų, kad teismas, perskaitydamas nukentėjusios parodymus, pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje perskaitydamas nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir juos nurodęs apkaltinamajame nuosprendyje, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Be to, iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir A. L. buvo suvesti į akistatą, kurios metu nukentėjusioji davė analogiškus parodymus, jog įvykio metu ją sužalojo A. L., o A. L. po jo gynėjos klausimų, užduotų nukentėjusiajai, akistatos pabaigoje pareiškė, kad klausimų nukentėjusiajai neturi.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasatorius, ginčydamas iš A. L. nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį ir teigdamas, kad šios žalos dydis turi būti sumažintas, nurodo, kad, sprendžiant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos klausimą, nebuvo analizuotos visos šios bylos aplinkybės ir kriterijai, turintys įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Kolegija laiko, kad šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

Iš teismų sprendimų matyti, kad šioje byloje buvo išsamiai išanalizuotos visos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės. Teismai atsižvelgė į nusikaltimo aplinkybes bei jo padarinius, A. L. kaltę, jo turtinę, socialinę padėtį bei kitas aplinkybes ir, vadovaudamiesi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiosios prašymą priteisti jai už A. L. veiksmais padarytą neturtinę žalą 5000 Lt pripažino pagrįstu.

Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Kolegija laiko, kad šioje byloje nustatant iš A. L. priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai R. K., buvo racionaliai vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgta į visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino A. L. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstė motyvuotas išvadas dėl A. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinis skundas atmetamas. Kolegija, atsakiusi į A. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo esminius argumentus, šį skundą išnagrinėjo tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti.