- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 2-6558-435/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03071-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Rimkevičienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- T. G.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu (b.l. 3-5) prašo nustatyti juridinį faktą, kad G. D. priėmė savo sutuoktinės L. D., mirusios 2013-07-22, palikimą, po jos mirties faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad 2013-07-22 mirė L. D.. Palikėjai L. D. ir pareiškėjui G. D. bendrosios nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po žmonos mirties valdė kilnojamus daiktus ir nekilnojamus daiktus. Dėl žmonos palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė manydamas, kad yra bendras sutuoktinių testamentas (sudarytas 2008-06-09) ir savo aktyviais veiksmais pradėjęs įgyvendinti palikėjos teises ir pareigas iki jos mirties, tokiais pat veiksmais išreiškė valią priimti palikimą ir po mirties. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą, po žmonos mirties, dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą atsiradusį po žmonos mirties priėmė, t.y. priėmė jo kilnojamus ir nekilnojamuosius daiktus ir juos valdė kaip savo. Pareiškėjas visą laikotarpį tame pačiame bute gyveno, mokėjo visus komunalinius mokesčius, tik pablogėjus sveikatą persikraustė pas dukrą į Palangą, tačiau ir toliau rūpinasi turtu ir valdo kaip savo. Po L. D. mirties nei testamentinis, nei įstatyminis mirusiosios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po žmonos L. D. mirties, nes nepatvirtintas palikimo priėmimo faktas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. G. atsiliepime į pareiškimą (b.l. 31-32) nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškėjas G. D. yra jos tėvas. Mama L. D. mirė 2013-07-22. Tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Mirus mamai, tėvas G. D. pasiliko gyventi tame pačiame bute. Pablogėjus tėvo sveikatai, jis buvo persikėlęs pas dukrą į Palangą, tačiau pagerėjus sveikatai, grįžo į Kauną. T. G. yra vienintelė dukra, todėl žinojo, kad yra bendras tėvų testamentas, pagal kurį, po abiejų tėvų mirties paveldės turtą. Kadangi tėvas yra gyvas ir rūpinasi turtu, todėl į notarų biurą nesikreipė. Tėvas būdamas senyvo amžiaus galvojo, kad yra testamentas, todėl kreiptis papildomai į notarų biurą nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. D. ir L. D. 1957-07-26 sudarė santuoką (b.l. 9-10). L. D. mirė 2013-07-22 (b.l. 11). Gimimo liudijimas patvirtina, kad T. G. yra mirusios L. D. dukra (b.l. 12-13). Iš 2008-06-09 bendro sutuoktinių testamento (b.l. 14-15) nustatyta, kad L. D. ir G. D. susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą jų turtą paveldės dukra T. G.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. D. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis T. M. g. 7-13, Kaune (b.l. 16). Mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18). Išrašas apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos patvirtina, kad L. D. paskutinę gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Po L. D. mirties Kauno miesto 12-ajame notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta, ką patvirtina Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V. pažyma (b.l. 26).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas G. D. turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra (CK 5.13 str.). Pirmos eilės įpėdinė – mirusiosios dukra T. G. su pareiškimu sutiko, todėl konstatuotina, kad ji po savo motinos L. D. mirties palikimo nepriėmė, į mirusiosios turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Kitų įpėdinių, be pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, į palikėjos turtą nėra.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės L. D. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. D. po savo sutuoktinės L. D., mirusios 2013-07-22, mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Valstybė šioje byloje patyrė 28,06 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-07-22, mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 28,06 Lt (dvidešimt aštuonis litus 06 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.