Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialo „If Skadeforsikring NUF“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-323-544/2015 pagal ieškovo „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialo „If Skadeforsikring NUF“, Lietuvos Respublikoje pagal įgaliojimą atstovaujamo UAB „VALTOMA“, ieškinį atsakovui UAB „NORVEKA“ dėl nuostolių priteisimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teisme 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas ieškovo „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialo „If Skadeforsikring NUF“, Lietuvos Respublikoje pagal įgaliojimą atstovaujamo UAB „VALTOMA“, ieškinys atsakovui UAB „NORVEKA“ dėl 49 420,27 Eur nuostolių dėl pervežto krovinio sugadinimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas sprendė ieškinio trūkumų šalinimo klausimą, teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 str.).

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimų, nustato terminą jiems pašalinti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškinio trūkumai paprastai nustatomi ir šalinami sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, tačiau pasitaiko atvejų, kai tokie trūkumai paaiškėja priėmus ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, todėl jie šalintini procesiniame įstatyme nustatyta tvarka.

Šiuo atveju rengiantis bylos nagrinėjimui iškilo klausimas, ar ieškovu nurodytas „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialas „If Skadeforsikring NUF“ turi teisę pareikšti ieškinį atsakovui UAB „NORVEKA“ savo vardu ir įgalioti UAB „VALTOMA“ jį atstovauti teisme.

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Fizinio ar juridinio asmens galimybę įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas lemia civilinis procesinis veiksnumas (CPK 38 str. 1 d.). Taigi šio asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas sietinas su jo, kaip dalyvaujančio byloje asmens, procesiniu teisiniu statusu ir civiliniu procesiniu veiksnumu. CK 2.33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, todėl jis negali būti savarankišku teisės subjektu (CK 2.53 str.). Pagal Lietuvos tarptautinės privatinės teisės normose įtvirtintą inkorporacijos principą užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie asmenys įsteigti, teisę (CK 1.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad užsienio juridinio asmens galėjimą būti civilinio proceso šalimi lemia jo įsteigimo valstybės įstatymai.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovu yra nurodomas „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialas „If Skadeforsikring NUF“, kuriam Lietuvos Respublikoje pagal įgaliojimą atstovauja UAB „VALTOMA“, ieškovo atstovu nurodytas advokato padėjėjas R. S.. Į bylą pateiktas 2014 m. lapkričio 3 d. įgaliojimas, kuriuo Švedijoje registruota verslo įmonė IF SKADEFORSAKRING AB (Norvegijos Verslo įmonių registre registruota kaip užsienio verslo įmonė IF SKADEFORSIKRING NORSK AVDELING AV UTENLANDSK FORETAK; b. l. 13) įgalioja savo Norvegijos filialą If Skadeforsikring NUF savarankiškai reikalauti ir gauti kompensaciją savo sąskaita byloje prieš UAB „NORVEKA“ (b. l. 15). Be to, pagal 2013 m. gruodžio 5 d. įgaliojimą įgaliotojas „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialas „If Skadeforsikring NUF“ įgaliojo Lietuvos įmonę UAB „VALTOMA“, kaip įgaliotinį, atstovauti įgaliotojui ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kompensuojant įgaliotojo krovinių žalą (b. l. 17). Šiais duomenimis grindžiama ieškovo įgaliotinio teisė reikšti ieškinį atsakovui UAB „NORVEKA“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieškinio trūkumą, t. y. kad ieškovu nurodytas „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialas „If Skadeforsikring NUF“ yra įgaliotas įmonės IF SKADEFORSAKRING AB nagrinėti ginčą teisme byloje prieš UAB „NORVEKA“, tačiau IF SKADEFORSAKRING AB nėra nurodytas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Iš pateikto įgaliojimo matyti, kad ieškovas yra įgaliotinis (atstovas), o pagal CK 2.137 straipsnio nuostatas įgaliojimas asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi CK 2.176–2.185 straipsniai (CK 2.140 str. 3 d.), kurie reglamentuoja prokūrą ir numato, kad tokiu įgaliojimu juridinis asmuo suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu. Apeliantas atskirajame skunde nepaaiškina suteikto įgaliojimo savarankiškai reikalauti ir gauti kompensaciją savo sąskaita byloje prieš UAB „NORVEKA“ turinio, nepateikia konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jis gali būti savarankišku civilinių procesinių teisinių santykių subjektu, nors teigia, kad yra savarankiškai veikiantis filialas. Ieškovas nenurodo ir nepateikia įrodymų prie atskirojo skundo apie tai, koks yra ieškovo įsteigimo tikslas, jo teisinis statusas, atliekamos funkcijos, taip pat kokios yra IF SKADEFORSAKRING AB jam deleguotos funkcijos (pvz., savo nuostatų ar kitų steigimo bei veiklos dokumentų). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo pašalinti šį trūkumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir anksčiau yra kreipęsis į teismą su tapačiu ieškiniu, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-481-227/2014 šį ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nepateikė ieškovo filialo nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį. Trūkumų, susijusių su ieškovo teise pareikšti ieškinį, ieškovas nepašalino ir civilinėje byloje Nr. 2-713-227/2014, kurioje tas pats teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo pareikštą ieškinį laikė nepaduotu. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta krovinių draudimo sutartis ir draudimo išmokėjimą patvirtinantys įrodymai, nenurodomos negalėjimo pateikti šiuos dokumentus priežastys. Šie dokumentai, teismui rengiantis bylos nagrinėjimui, leistų spręsti, ar ieškovas tinkamai realizuoja teisę į teisminę gynybą, tuo labiau kad atsakovas UAB „NORVEKA“ kelia ieškovo tinkamumo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumą, susijusį su ieškovo teise įgalioti UAB „VALTOMA“ atstovauti jam teisme. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, taip pat privalo patikrinti, ar ieškinį suinteresuoto asmens vardu pateikė įgaliotas asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Jei teismas ieškinio priėmimo metu nustato, kad pareiškimas paduotas neįgalioto asmens, ieškinį atsisako priimti, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius šį trūkumą, pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu (CPK 137 str. 4 d.). Aptariamai aplinkybei paaiškėjus po bylos iškėlimo, teismas privalo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti, o šio trūkumo nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 3 p., 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių jo teisę savarankiškai reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „NORVEKA“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialas „If Skadeforsikring NUF“, kurio vardu ieškinį pareiškė UAB „VALTOMA“ pagal jam 2013 m. gruodžio 5 d. išduotą įgaliojimą, galėjo perįgalioti nurodytą asmenį reikšti ieškinį teisme tik tuo atveju, jei jam tokią teisę būtų suteikęs bendrovės IF SKADEFORSAKRING AB 2014 m. lapkričio 3 d. išduotas įgaliojimas (CK 2.145 str. 1 d.). Šiuo atveju į bylą pateikti duomenys, kuriais ieškovas įgaliojamas savarankiškai reikalauti kompensacijos iš UAB „NORVEKA“, nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti jo teisę perįgalioti kitą subjektą, šiuo atveju – UAB „VALTOMA“ atstovauti jam, reikalaujant kompensacijos iš UAB „NORVEKA“, tuo labiau kad IF SKADEFORSAKRING AB įgaliojimą ieškovui išdavė vėliau ir jame nenumatyta teisė perįgalioti kitus asmenis dėl atstovavimo kilusiame ginče su UAB „NORVEKA“.

Kadangi ieškovas iš esmės sutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas pasiūlė ieškovui apsvarstyti galimybę į bylą įtraukti dalyvaujančiais asmenimis UAB „VALTOMA“, A. Rašalo individualią įmonę, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.) bei nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui „IF P&C Insurance Ltd“ Norvegijos filialui „If Skadeforsikring NUF“ 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. d. nutartyje, pašalinti.