Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui K. V. (K. V.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo 1 599,08 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties), ieškovo prašymu gali būti išsprendžiami dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 427 straipsnio 2 dalį, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovą informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas K. V. (duomenys neskelbtini). vairuodamas automobilį JEEP CHEROKEE, Identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalindamas iš įvykio vietos kliudė ir apgadino stovintį automobilį TOYOTA CH-R, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB „Swedbank lizingas“. „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 6 d. raštą Nr. 10R-33501164-17, kuriame nurodyta, jog dėl minimo autoįvykio kaltas atsakovas. Šiame rašte taip pat nustatyta, jog atsakovas nebuvo sudaręs transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Po šio įvykio ieškovui buvo pateiktas pranešimas apie įvykį transporto priemonei, todėl ieškovas atliko automobilio apžiūrą kurios metu buvo nustatyti įvairūs automobilio apgadinimai. Oficialus TOYOYA automobilių atstovas UAB „Mototoja“ sudarė automobilio remonto sąmatą, kuria nustatė 1 935,29 Eur remonto darbų sąmatą. Pagal minėta sąmatą ieškovas išmokėjo automobilio savininkui 1 599,08 Eur draudimo išmoką (1 935,29 Eur – 335,88 Eur PVM). Sumokėjęs draudimo išmoką ieškovas raštu informavo atsakovą, apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką bei prašė atsakovo atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlyginimo. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą už automobilio TOYOTA CH-R, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio UAB „Swedbank lizingas“ apgadinimus, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo - draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690- 415/2015; 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis TOYOTA CH-R, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis UAB „Swedbank lizingas“ buvo apgadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 599,08 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialius teisinius ieškinio reikalavimus, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą teismui ieškovas sumokėjo 18,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris jo naudai priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui „Swedbank P&C Insurance” AS, juridinio asmens kodas 11268249, veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 599,08 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 08 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 599,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.