Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1573-933/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e2S-1573-933/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25101-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „KOMUNALINĖ TECHNIKA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1573-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25101-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30828-820/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KOMUNALINĖ TECHNIKA“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „KOMUNALINĖ TECHNIKA“, kuriuo prašė priteisti 1 217,50 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4,80 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-03 nutartimi nustatė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 7 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad atsakovė UAB „KOMUNALINĖ TECHNIKA“ yra atsakinga už padarytą turtinę žalą bei įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-16 nutartimi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą teismo 2020-09-03 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutartis, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, ieškovės atstovės advokato padėjėjos paskyroje buvo gauta 2020-09-05 (šeštadienį). 2020-09-06 ieškovės atstovė patyrė traumą ir jai buvo išduotas dokumentas, pateisinantis jos nebuvimą darbe nuo 2020-09-07 iki 2020-09-18. Terminas trūkumams pašalinti kaip tik ir suėjo šiuo laikotarpiu.

4.2. Žyminis mokestis už ieškinį Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ buvo sumokėtas 2020 m. gegužės mėnesį. Pateikiamas tai patvirtinantis dokumentas. Mokėjimas buvo atliktas iš advokatų profesinės bendrijos sąskaitos, prie kurios prisijungimo duomenų ieškovės atstovė advokato padėjėja neturi. Pateikiant ieškinį toks dokumentas nebuvo pridėtas. Tą buvo planuojama padaryti kelių darbo dienų eigoje. Tam sukliudė 2020-09-06 ieškovės atstovės patirtas nelaimingas atsitikimas.

4.3. Teikiami dokumentai, kuriais ieškovė ketina įrodinėti aplinkybę, kad kelio ruože, esančiame Mindaugo g., Vilniuje, tam tikrus darbus atliko būtent atsakovė. Šie dokumentai, kaip trūkumų pašalinimas, taip pat nebuvo pateikti dėl atstovės patirto nelaimingo atsitikimo. Šioje proceso stadijoje ieškovė dar nežino, kurias aplinkybes atsakovė ginčys, kurias pripažins, todėl ieškovė neatmeta galimybės byloje remtis ir liudytojų parodymais, teikti papildomus dokumentus ir pan. Pridedami papildomi dokumentai, patvirtina, kad ieškovė informaciją apie subjektą, vykdžiusį darbus Mindaugo g., Vilniuje, gavo iš UAB „CORPUS A“ elektroniniu paštu.

4.4. Pagal bendrąją taisyklę, trūkumų šalinimo institutas taikomas tik esant esminiams, užkertantiems kelią tolesnei proceso eigai pareiškimo (ieškinio) trūkumams. Pareiškimo (ieškinio) trūkumams esant neesminiais, dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

4.5. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas anksčiau nei užvesta byla teisme, įvertinus tai, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti pakankamai aiškiai bei aplinkybę, kad ieškinio trūkumų nebuvo suspėta pašalinti dėl 2020-09-06 nelaimingo atsitikimo, kurį patyrė ieškovės atstovė, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas nustatė, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino (e. b. l t. 10 b. l.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

8. Ieškovė su paduotu atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutarties pridėjo naujus įrodymus: i) medicininę pažymą dėl advokato padėjėjos nebuvimo darbe nuo 2020-09-07 iki 2020-09-18; ii) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą; iii) papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „KOMUNALINĖ TECHNIKA“ vykdė darbus.

9. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

10. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, kad aptarti įrodymai susiję su sprendžiamu klausimu dėl ieškinio laikymo nepaduotu, gali turėti įtakos vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl prijungtini prie atskirojo skundo bylos medžiagos.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui, ir atskirojo skundo argumentų

12. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „KOMUNALINĖ TECHNIKA“ 1 217,50 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4,80 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l t. 1-4 b. l.).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-03 nutartimi nustatė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 7 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad:

13.1. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovė vykdė remonto darbus, nepažymėdama šių darbų įspėjamaisiais ženklais, o baigusi juos, neuždengė šulinio. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų. Iš prie bylos esančių dokumentų taip pat negalima nustatyti, kad atsakovė yra kelio savininkė ar valdytoja, kad ji tikrai vykdė remonto darbus, paliko neuždengtą šulinį ir yra dėl to atsakinga pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus.

13.2. Nors ieškovė prašo atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kad žyminis mokestis sumokėtas. Ieškovė privalo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (e. b. l t. 6-7 b. l.).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020-09-16 nutartimi nustatė, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei (e. b. l t. 10 b. l.).

15. CPK 115, 138 straipsniai numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

16. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad: i) ieškovei teismo 2020-09-03 nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus; ii) teismo 2020-09-03 nutartis, kuria ieškovei nustatyti ieškinio trūkumai, nebuvo skųsta apeliacine tvarka, aptarta nutartis yra įsiteisėjusi; iii) ieškovė skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nes ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų; iv) CPK yra įtvirtina ribota apeliacija, kurios tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir(ar) pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškina, kad apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu (nutartimi) motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016). Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktinių aplinkybių visumą, nepadarė fakto klaidų bei ar tinkamai taikė ir aiškino įstatymą pagal nustatytas faktines aplinkybes (CPK 301, 320, 388 straipsniai). Nors apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nustatinėja bylos faktus, tačiau tai nereiškia bylos nagrinėjimo iš naujo; apeliacijos tikslas yra išsiaiškinti ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės bei fakto klaidas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1736/2014).

17. Prie atskirojo skundo teikta 2020-09-07 Medicininė pažyma dėl advokato padėjėjos nebuvimo darbe nuo 2020-09-07 iki 2020-09-18, kurioje nurodyta, jog negalėjo atvykti į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją dėl nelaimingo atsitikimo, TLK šifras (duomenys neskelbtini). Teismui priimant skundžiamą nutartį atskirajame skunde minimos aplinkybės dėl advokato padėjėjos nebuvimo darbe nebuvo žinomos, procesinių prašymų pratęsti terminą trūkumams pašalinti nebuvo teikta. Byla inicijuota ir procesiniai dokumentai teikti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Prie atskirojo skundo buvo teikti dokumentai, kad UAB „KOMUNALINĖ TECHNIKA“ vykdė darbus, dokumentas dėl išmokos išieškojimo (e. b. l t. 15 b. l; priedas Pretenzija), elektroninis susirašinėjimas (e. b. l t. 15 b. l; priedas Papildomi dokumentai). Nurodyti dokumentai iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo teikti. CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio pridedami dokumentai, kad žyminis mokestis yra sumokėtas. Tokių dokumentų iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo pateikta.

18. Nors ieškovė ir teigia, kad trūkumų šalinimo institutas taikomas tik esant esminiams, užkertantiems kelią tolesnei proceso eigai pareiškimo (ieškinio) trūkumams, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi. Aptariamu atveju teismo nustatyti ieškinio trūkumai iš esmės buvo šalinami ne teismo nustatytu terminu, o tik teikiant atskirąjį skundą dėl nutarties ieškinį laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų tai, jog, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, būtų padaręs kokį nors proceso teisės pažeidimą ar netinkamai taikęs CPK nuostatas. Tokių aplinkybių dėl skundžiamos teismo nutarties nenurodo ir ieškovė (apeliantė). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad prie ieškinio buvo teiktas išrašas iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019/10/15, sudarytas tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) ir partneriai, taip pat 2020-01-14 perįgaliojimas Nr. 2020/01/14, kuriuo advokato padėjėja perįgaliota atstovauti perįgaliotojo klientus ir tų klientų teisiniams interesams pirmosios instancijos teismuose <...>. Medicininė pažyma dėl advokato padėjėjos nebuvimo darbe nuo 2020-09-07 iki 2020-09-18 išduota dar 2020-09-07, todėl esant nurodytai aplinkybei egzistavo procesinė galimybė kontroliuoti bylos eigą ir kitiems atstovams. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio laikymas nepaduotu neriboja ieškovės teisės inicijuoti naują teisminį procesą.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas