Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-12-30 · Administracinė byla Nr. eI-5690-816/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
eI-5690-816/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03735-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jovita Einikienė (pirm.)
Atsakovas
D. S.
Pareiškėjas
Ukmergės rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5690-816/2021
Teismo proceso Nr. 3-61-3-03735-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei D. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ukmergės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės D. S. 258,84 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apskaičiuota vietinė rinkliava už 2018-2020 m. laikotarpį sudaro 258,84 Eur; už 2018 m. – 90,60 Eur; už 2019 m. – 84,12 Eur; už 2020 m. – 84,12 Eur.

Pareiškėja nurodo, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimai buvo siunčiami paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Jokios kitos kontaktinės informacijos atsakovė nėra pateikusi. Pažymi, jog pranešime pateikta visa informacija apie vietinę rinkliavą, duomenų tikslinimo tvarką ir kontaktais pasiteiravimui dėl atliekų išvežimo, aprūpinimo konteineriais, atliekų vežėjo paslaugos teikimo kokybės ir kt. klausimais.

Teigia, kad pareiškėja, vykdydama Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 7-100 ,,Dėl Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 48 punkte numatytą švietėjišką darbą, atsakovę raštu informavo (visuose mokėjimo pranešimuose yra pateikta informacija), kur ji turi kreiptis dėl individualaus konteinerio suteikimo nemokamai (mokėjimo pranešimo antroje pusėje nurodyti kontaktai). Nurodo, jog atsakovė dėl individualaus konteinerio suteikimo niekada nesikreipė, nors gyvenamosios vietos lokacinė padėtis leistų juo naudotis.

Atsakovė atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iš dalies tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidariusios 258,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1035/2011, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017).

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu „dėl Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ Nr. 7-294 (toliau – ir Nuostatos) patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kuriuose buvo nustatyti šiuo metu jau negaliojantys rinkliavos dydžiai fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatų 20 punkte nurodyta, kad rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Nuostatų 11 punktas nurodo, kad Administratorius (Vietinės rinkliavos administratorius – šiuo atveju Ukmergės rajono savivaldybės administracija) Vietinės rinkliavos apskaičiavimo tikslais naudojasi VĮ Registrų centro duomenų baze ir nustatyta tvarka deklaruotais duomenimis, kuriuos deklaruoja pats rinkliavos mokėtojas. Nuostatų 12 punktas sako, kad vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Savivaldybės taryba. Gyvenamosios paskirties objektams pastovioji dalis apskaičiuojama pagal nekilnojamo turto plotą (maksimalus apmokestinamas plotas 100 m2 ), kintamoji dalis – pagal mišrių komunalinių atliekų normą gyventojui (kilogramais). Rinkliavos dydis skaičiuojamas vieneriems mokestiniams metams.

Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.7-293 patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, o 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.7-294 – Ukmergės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – 2017 m. nuostatai), kurie įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.7-287 pakeitė 2017 m. nuostatų priedą ir išdėstė jį nauja redakcija, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji vietinės rinkliavos dydžiai. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr.7-275 pakeitė 2017 m. nuostatų atskirus punktus ir priedą „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir išdėstė jį nauja redakcija. Šis sprendimas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems (arba valdantiems turto objektus) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, o už jų surinkimą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-60/2004, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, rinkliavos nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ rinkliavos nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016, 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017). LVAT akcentavo, kad jei atsakovai gyvenamąją vietą yra deklaravę kitoje vietoje, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo turtu nebuvo galima naudotis (2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016).

Byloje pateiktais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuo 1999 m. lapkričio 2 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybės bei aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja atsakovei apskaičiavo 258,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2018–2020 m. laikotarpį (už 2018 m. susidarė 90,60 Eur skola, už 2019 m. – 84,12 Eur, o už 2020 m. – 84,12 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo.

LVAT analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2405/2012, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1751-261/2017). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, LVAT yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žr., pvz. 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis išdėstytomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo yra iš pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjai priteistinas iš atsakovės 258,84 Eur įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato ir delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus (Rinkliavų įstatymo 12 str. 1 d. 5 p.), tačiau reikalavimas dėl apskaičiuotų delspinigių nėra pateiktas bei teisinis jo pagrindas nenurodytas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato skolininkui prievolę mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tačiau šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Viešoji teisė bei rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai šios rinkliavos priteisimo atveju nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, pareiškėja tokio teisinio reguliavimo taip pat nenurodė, todėl palūkanos negali būti priteisiamos. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir LVAT (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti Pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės prašymą.

Priteisti pareiškėjai Ukmergės rajono savivaldybei iš atsakovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 258,84 eurų (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt keturis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Atmesti reikalavimą dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė