Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei P. S. dėl 2016-07-01 privalomųjų nurodymų Nr. PN-654, PN-655 bei 2016-06-10 privalomojo nurodymo PN-599 įvykdymo, tretieji asmenys Aukštadvario regioninio parko direkcija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei P. S., prašydamas įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą stoginę ir sutvarkyti statybvietę; tuo atveju, jei atsakovė per nurodytą terminą neįvykdys šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti 30 Eurų baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų reikalavimus pastatė 5 m ilgio, 4,80 m pločio ir 3,60 m aukščio stoginę. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXXIII. Rekreacinės teritorijos, XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, XXXIV. Nacionaliniai ir rekreaciniai parkai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinti Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.2. p. atsakovės žeme?s sklypui nustatyta 10 m ploc?io vandens telkinio pakrante?s apsaugos juosta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s 1992 m. geguže?s 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintu? Specialiu?ju? žeme?s ir miško naudojimo sa?lygu? 126.1 punkta? (redakcija, galiojusi privalomu?ju? nurodymu? surašymo metu) pakrante?s apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomu? teritoriju? i?statyme nustatytus atvejus. Atsakovės stoginė yra pastatyta Bagdononių HAE tvenkinio apsaugos juostoje, kurioje tokio statinio statyba nėra galima, nes statinys neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų. Ieškovas 2016 m. liepos 1 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-654 įpareigojo atsakovę iki 2015 m. spalio 3 d. stoginę nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, tačiau šis nurodymas nėra įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu įpareigojo atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 5 m ilgio, 4,80 m pločio ir 3,60 m aukščio stoginę ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, nurodė skirti atsakovei po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovei tinkamai neįgyvendinus savo teisės apskųsti 2016 m. liepos 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-654 per jame nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl šis nurodymas yra privalomas ir vykdytinas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog minėto nurodymo atsakovė nebuvo gavusi ir apie jį sužinojo tik 2016 m. gruodžio 20 d., kai jai buvo įteiktas ieškinys, nes net ir po ieškinio gavimo atsakovė nesiekė pasinaudoti savo teise apskųsti minėtą nurodymą. Kol administracinis dokumentas yra nepanaikintas ir galiojantis, jame išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Nurodytas administracinis aktas išduotas kompetentingos valstybės institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, todėl laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.Iš byloje pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad stoginė patenka į pakrantės apsaugos juostą. Atsakovė siekia įrodyti, kad stoginė buvo pastatyta 1990 metais, kai tokių reikalavimų statiniams, esantiems pakrantės apsaugos juostoje, nebuvo. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutiko. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad reikalaujamai nugriauti stoginei nėra atlikta teisinė registracija. Jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima remtis, tam, kad nustatyti, ar stoginė buvo pastatyta ant 1990 m. išlikusių pamatų, atsakovė teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas, aktuali redakcija Nr. XII-2683, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25850). Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.2 punktu, žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta ir pažymėta 10 m pločio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktą (redakcija galiojusi privalomųjų nurodymų surašymo metu) pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 punktu (redakcija galiojusi privalomųjų nurodymų surašymo metu) pakrantės apsaugos juostose leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, pažeisdama teisės normas, reglamentuojančias statybą pakrantės apsaugos juostose, pastatė stoginę, t. y. statinį, kurio statyba tokioje teritorijoje nebuvo galima. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad stoginė buvo rekonstruota, o ne naujai pastatyta. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui <...> reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, o tokių duomenų byloje taip pat nėra. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu dėl stoginės, kuri yra 10 metrų ilgio pakrantės apsaugos juostoje, neįrodė aplinkybės, kad stoginė yra pastatyta toliau, t.y. už pakrantės apsaugos juostos ribų. Teismas konstatavo, jog pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė atliktų patikrinimų metu neturėjo stoginės statybų teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovės reikalavimas nugriauti stoginę yra pagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės pareikštą ieškinį dalyje dėl pavėsinės (stoginės) nugriovimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovė nepasinaudojo savo teise skųsti ieškovės privalomąjį nurodymą dėl stoginės nugriovimo prieštarauja sąžiningumo principui ir procesinio įstatymo imperatyvams. Iš esamos faktinės padėties, bylos aplinkybių, apeliantė neturėjo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių jai manyti, kad teismas sustabdys civilinės bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju paraleliai vykstančio proceso nebuvo, ginčas buvo sprendžiamas bendros kompetencijos teisme, todėl nebuvo jokių teisinių galimybių dėl to paties ginčo kreiptis dar į specializuotą teismą dėl patvarkymo apskundimo. Be to, aplinkybė, jog privalomasis nurodymas yra teisėtas ir vykdytinas, dar nereiškia pastatų nugriovimo a priori. Bet kokiu atveju teismas, spręsdamas dėl būtinumo nugriauti ar ne pastatą (statinį), šiuo atveju įrenginį (be pamatų), turi įvertinti ir tokio nugriovimo proporcingumą;Aukštadvario regioninio parko direkcija rašte Nr. V 3-2.10-285, kuris yra civilinėje byloje, nurodė, kad draustinio (įkurto 1960 m.) tvarkymo projekte atsakovės sklype buvo stovyklavietė su pavėsine, palapinių aikštele, persirengimo kabina. VĮ Trakų miškų urėdija 2016-02-10 rašte Nr. 3-109, patvirtino, kad buvusios Strėvos girininkijos (duomenys neskelbtini), šiuo metu Semeliškių girininkijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 2000 m. buvo pavėsinė. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad anksčiau buvusi ir atstatyta pavėsinė neturėjo ir neturi pamatų. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad buvo išlikusios tik atramų ąžuolinės dalys. Pavėsinė (stoginė) turi keturias atramas ir stogą. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas nenumato, kad buvusieji statiniai ir įrenginiai turi būti statomi būtent ant „buvusių pamatų“, įstatyme nurodyta, kad įrenginiai ar statiniai atstatomi jų buvusioje vietoje;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo reikalaujamai nugriauti stoginei nėra atlikta teisinė registracija. Iš VTPSI Vilniaus teritorinio padalinio Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 23.2-2D-13258 matyti, jog pavėsinei (stoginei), kaip pirmos grupės nesudėtingam statiniui, teisinė registracija neprivaloma;2013 m. kovo 7 d. žemės sklypo plane (įregistruotame Registrų centre), kuris buvo suderintas su visomis kompetentingomis institucijomis (NŽT Trakų skyriumi, Aukštadvario regioninio parko direkcija)), pavėsinė (stoginė) buvo pažymėta. Minėtame sklypo geodeziniame plane aiškiai matosi, kad pavėsinė (stoginė) yra aptvertoje kiemo teritorijoje, dešimt metrų nuo kranto linijos, todėl netrukdo laisvam praėjimui pakrante ir nepažeidžia viešo intereso. Stoginė (pavėsinė) buvo pastatyta gerokai anksčiau nei ieškovė surašė privalomąjį nurodymą, todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatos negali būti taikomos apeliantės atžvilgiu;apeliantei nuosavybės teise priklausantis sklypas yra Aukštadvario regioniniame parke, rekreacinėje zonoje. 2002 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos apsaugos ministro įsakymo Nr. 412 „Dėl Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ 22.3 punktu prie rekreacinio prioriteto priskiriamos teritorijos Aukštadvario apylinkėse ir Sienio paežerėje su Aukštadvario vandens saugyklos didžiąja dalimi ir Skrebio ežeru <....>, taip pat ir Strėvos kaimas <...>. Nurodyto įsakymo Bendrųjų nuostatų 16 punkte yra įtvirtinta rekreacinio įrenginio sąvoka. Rekreaciniu įrenginiu laikomi miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (supynės, laipynės ir pan.), persirengimo kabinos ir pan. Vertinant šias nuostatas, atsakovės pavėsinė (stoginė) laikytina rekreaciniu įrenginiu, kuris gali būti statomas apsaugos juostoje (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 20 straipsnio 5 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 1 d.). Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte pažymima, kad „<...> leidžiama atstatyti identišku buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas <...> Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinierinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai <...>”. VĮ Trakų miškų urėdijos 2016 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 3-565 taip pat patvirtina, jog atstatyta pavėsinė (stoginė) netrukdo urėdijai vykdyti jos veiklos;pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti ir jos sutuoktinį P. S., kuriam bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso griaunama pavėsinė. Neįtraukus P. S. į civilinės bylos nagrinėjimą yra pažeidžiami jo teisėti interesai dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto.Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pateiktu apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:iš byloje esančio 2016-07-01 privalomojo akto Nr. PN-654 matyti, kad atsakovei P. S. buvo nustatytas terminas iki 2016-10-03 pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti stoginę (išmatavimai pagal stogą: ilgis 5,00 m, plotis 4,80 m, aukštis 3,60 m), pastatytą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Bagdanonių HES tvenkinio apsaugos juostoje ir sutvarkyti statybvietę. Apie akto surašymą atsakovė buvo informuota registruota pašto siunta. Duomenų apie tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė šį privalomąjį nurodymą būtų skundusi nėra. Ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo nėra, gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl jo vykdymo būdo;duomenys, jog ginčo teritorijoje 1960 m. buvo stovyklavietė su pavėsine, palapinių aikštelė, persiregimo kabina neįrodo, kad 2016 m. užfiksuota pavėsinė yra ta pati pavėsinė, kuri minima 1960 m., nes jokių faktinių duomenų, patvirtinančių šį faktą nėra. Atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad privalomuoju nurodymu nurodyta griauti pavėsinė būtų pastatyta anksčiau, nei yra užfiksuota, t. y. 2016 metais. Kita vertus, apeliantė nenurodo, kada tiksliai reikėtų laikyti pavėsinės pastatymo datą (1960 m., 2000 m. ar kt.), nes nuo to priklauso teisinis reguliavimas. Statinių statyba paviršinių vandens telkinių apsaugos juostoje yra ribojama jau ilgą laiką ir nuo 2017-05-01 įsigalioję Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai vieni liberaliausių iki tol galiojusių, tačiau galimybė statyti pavėsinę pakrantės apsaugos juostoje nėra numatyta, todėl atsakovės statinys turėtų būti šalinamas griaunant;apeliaciniame skunde, iškreipiant saugomų teritorijų esmę, nepagrįstai nurodoma, kad privačiame atsakovės sklype, privatiems jos tikslams naudojama pavėsinė negali būti laikoma rekreaciniu įrenginiu ir nėra naudojama Aukštadvario regioninio parko tikslams. Tokia apeliantės pozicija parodo, kad privataus poilsio statinys skirtas ne visų poilsiautojų, o būtent atsakovės asmeniniams tikslams; vadovaujantis CK 4.103 straipsniu neteisėtai pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, todėl ginčo pavėsinė negali būti bendrosios jungtinės nuosavybės objektu. Kita vertus, 2017-02-13 posėdyje Trakų rajono apylinkės teismas atsakovės atstovei pasiūlė spręsti klausimą dėl P. S. kaip atsakovės sutuoktinio įtraukimo į bylą. Nei atsakovei, nei jos atstovei nepateikus jokių duomenų ir konkrečiai nesuformulavus prašymo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, šio prašymo formulavimas apeliaciniame skunde prieštarauja civilinio proceso normoms.Trečiasis asmuo Aukštadvario parko direkcija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus ir faktus:P. S. kitos (gyvenamosios teritorijos / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Aukštadvario regioninio parko Aukšlinio – Strėvos rekreacinio prioriteto zonoje, Strėvos rekreacinio kaimo ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Joje numatyta kaimo plėtra ir užstatymo sutankinimas;Direkcija, kaip atsakinga institucija už Aukštadvario regioninio parko apsaugą (Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 punktas), nederino stoginės statybos dokumentų, kadangi I gr. nesudėtingų statinių statybai nereikia rengti statybos projekto ir nereikia statybą leidžiančio dokumento. Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Parkas įkurtas Trakų rajono Aukštadvario landšaftinio draustinio pagrindu. Draustinio tvarkymo projekte nagrinėjamame sklype buvo stovyklavietė su pavėsine, palapinių aikštele, persirengimo kabina, tilteliu, informaciniu stendu, laužaviete ir kita lauko įranga. Iki 2000 m. šioje vietoje vyko neorganizuotas poilsiavimas. Atsakovei įkūrus kaimo turizmo sodybą organizuotai teikiamos turizmo paslaugos, tvarkoma ir prižiūrima aplinka ir už sklypo ribų;Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktas pakrantės apsaugos juostose draudžia statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Pagal tuo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 punkto nuostatas pakrantės apsaugos juostose leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius <...>. Tretieji asmenys Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo į apeliacinį skundą pagal CPK 318 straipsnį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. rugsėjo 15 d. VĮ Trakų miškų urėdijos raštą Nr. 3-427 bei prie jo pridėtą kartografinės duomenų bazės fragmentą ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors prašomas prijungti 2017 m. rugsėjo 15 d. VĮ Trakų miškų urėdijos raštas Nr. 3-427 surašytas po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau nėra nurodytos priežastys, kodėl atsakovė dėl šiame rašte nurodytos informacijos gavimo negalėjo kreiptis ankščiau, t y., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro 2016 m. lapkričio 4 d. išrašo nustatyta, kad atsakovei P. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXXIII. Rekreacinės teritorijos, XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai. Aukštadvario regioninio parko direkcijos atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovės žemės sklypas yra Aukštadvario regioninio parko Aukšlinio-Strėvos rekreacinio prioriteto zonoje, Strėvos rekreacinio kaimo ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje numatyta kaimo plėtra ir užstatymo sutankinimas. Atsakovės žemės sklypui nustatyta Bagdononių HAE tvenkinio 10 m pakrantės apsaugos juosta (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.2. p., 5.3 p.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2016 m. kovo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad į Bagdononių HAE tvenkinio pakrantės apsaugos juostą patenka atsakovės žemės sklype esanti Nekilnojamojo turto registre neregistruota pavėsinė. Prie šio akto pridėtoje situacijos schemoje pavėsinė pavaizduota Nr. 5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. liepos 1 d. surašė atsakovei privalomąjį nurodymą Nr. PN-654 nugriauti 5 m ilgio, 4,80 m pločio ir 3,60 m aukščio stoginę. Privalomojo nurodymo pagrindu nurodyti teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Šio privalomojo įrodymo atsakovė nėra įvykdžiusi.Nors atsakovė teigia, kad reikalaujama nugriauti stoginė buvo pastatyta ant išlikusių buvusios pavėsinės atramų, tačiau iš byloje esančių įrodymų – su Aukštadvario regioninio parko direkcijos atsiliepimu į ieškinį pateikto Trakų rajono Aukštadvario landšaftinio draustinio 1991 – 2000 metų miškų tvarkymo projekto, Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2016 m. gruodžio 21 d. rašto ir prie jo pridėtų dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kad šiuose dokumentuose minima buvusioje stovyklavietėje buvusi pavėsinė ir 2016 m. liepos 1 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-654 nurodyta nugriauti stoginė yra toje pačioje vietoje. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, nustatančias, jog leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus, ir kad atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, atsakovė turėjo teisę atstatyti paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje buvusią pavėsinę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės žemės sklype yra buvęs sodybos pastatas, o ginčo pavėsinė (stoginė) yra šio sodybos pastato inžinerinis statinys. Priešingai, iš šio sprendimo 17 punkte nurodytų įrodymų matyti, kad atsakovės žemės sklype buvusi pavėsinė buvo kaip šioje vietoje buvusios stovyklavietės įrenginys. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kada buvo pastatyta (atstatyta) 2016 m. liepos 1 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-654 nurodyta nugriauti stoginė. Tačiau ši stoginė yra pažymėta UAB „Geodeziniai matavimai“ 2013 m. kovo 7 d. sudarytame žemės sklypo plane. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos, galiojusios iki 2014 m. liepos 15 d., pakrantės apsaugos juostose draudė statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), taip pat įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius). Nuo 2014 m. liepos 15 d. galiojančios Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto nuostatos pakrantės apsaugos juostose draudžia statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, galiojusios nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., taigi, ir 2016 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-654 nugriauti stoginę surašymo metu, pakrantės apsaugos juostoje leido statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Nors atsakovės žemės sklypas, kuriame pastatyta nurodyta nugriauti stoginė, yra Aukštadvario regioninio parko Aukšlinio-Strėvos rekreacinio prioriteto zonoje, Strėvos rekreacinio kaimo ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, tačiau atsakovei priklausančio žemės sklypo paskirtis yra kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, t. y., ne rekreacinės paskirties (Žemės įstatymo 21 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kad stoginė yra siejama su veikla, pritaikyta intensyviam lankymui ir visuomenės reikmėms. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad stoginė yra aptvertoje kiemo teritorijoje, taigi, naudojama asmeninėms atsakovės reikmėms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad stoginė nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 1 d.,) numatytų leistinų statinių sąrašą. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu atsakovės sutuoktinio P. S., kuriam, atsakovės teigimu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso stoginė, nusprendė dėl šio asmens teisių ir pareigų. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų apie santuokos sudarymo faktą ir datą, todėl nėra galimybės spręsti apie galimą stoginės priklausymą bendrosios nuosavybės teise atsakovės sutuoktiniui P. S.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės sutuoktiniui nebūtų žinoma apie iškeltą civilinę bylą, tačiau atsakovės sutuoktinis nėra pareiškęs noro įstoti į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Šiuo atveju atsakovė šioje byloje gina ir savo sutuoktinio, kuriam stoginė galimai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, interesus (CK 3.92 str. 1 d.). Be to, skundžiamu teismo sprendimu nėra nustatyti jokie įpareigojimai atsakovės sutuoktiniui.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.