- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-9328-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08193-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- L. N.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. N., išnagrinėjęs L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. N. 2014 m. spalio 27 d., apie 13.00 val., prie Perkūno al. 3A, Kaune, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
L. N. pripažino padaręs pažeidimus. Paaiškino, kad nei garso, nei smūgio nepajuto, buvo mažas tarpas. Girdėjo kaip kažkas šūktelėjo, bet buvo daug žmonių ir galvojo ne jam. Kad apgadino mašiną nematė. Tuo metu smūgį lyg ir pajuto, lyg ir ne. Įvyko nesusipratimas, todėl susijaudinęs ir išsigandęs, pirmą kartą tokia situacija, tiesiog išvažiavo. Kai po 10-15 minučių nuvažiavo prie pašto, esančio Laisvės alėjoje, išlipęs pastebėjo, kad apgadintas automobilis. Su apgadinto automobilio savininku bendravo po įvykio, tą pačią dieną, apie pusę trijų, kai grįžo. Grįžo, paliko savo kontaktus po apgadinto automobilio valytuvu.
Liudytoja L. G. paaiškino, kad V. I. Š., pamatė kaip vaikinas bando išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Ji matė kaip kliudė automobilį. Ji suriko jam. Ji stovėjo 2-3 metrų atstumu. Jis lyg sustojo, bet nuvažiavo. Ji tada pakvietė ją. Apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad nubrauktas vairuotojo pusės sparnas ir buferis. Kreipėsi į draudimą, žalą įvertino 720 litų. Žalos neatlygino, kol nėra teismo sprendimo. Iškvietė policiją. Apie trečią valandą ruošėsi išeiti iš darbo ir pamatė tą patį vaikiną, kuris stovėjo prie jos automobilio. Priėjusi paklausė, ar jis nenori nieko pasakyti. Jis pasakė, kad kažkokį raštelį užrašė. Jau buvo iškviesta policija.
L. V. I. Š. paaiškino, kad matė, kad vaikinas neišvažiuoja, bando išvažiuoti ir dar stumia kitą mašiną. Jis atsirėmė į Lauros mašiną. Pasakė: ką darai. Tada jis apsisuko į kitą pusę, nuvažiavo, apsisuko, gal sekundei sustojo ir išvažiavo. Jis su ja nekalbėjo. Nežino ar jis suprato, galvoja, kad jis nieko nesuprato.
Teismas, vertindamas rašytinius bylos duomenis - nuotraukas (11 - 12 b. l.), sprendžia, jog nustatyti automobilių pažeidimai nėra akivaizdūs. Byloje esančiose automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte (14 b. l.) nurodyta, kad užpakalinės dešinės pusės durelės įlenktos. Įvertinus Valdos I. Š. parodymus, kad L. N. automobilis atsirėmė į L. G. mašiną ir L. N. sekundei sustojo, kitų bylos duomenų kontekste, L. N. privalėjo pajusti automobilių kontaktą, todėl darytina išvada, jog L. N. kaltei, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimą, pagrįsti įrodymų pakanka. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl L. N. sukelto eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė, jo veiksmais buvo padaryta žala (720 litų) kito asmens turtui.
L. N. 2014 m. spalio 27 d., apie 13.00 val., prie Perkūno al. 3A, Kaune, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-930-785/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864825) [2014-10-01]).
L. N. suvokė apie jo padarytą eismo įvykį, nes kaip nurodė liudytoja V. I. Š., po autoįvykio L. N. automobilis stabtelėjo ir tik po to nuvažiavo. Tai patvirtina ir tolimesni L. N. veiksmai po įvykio: savo automobilį apžiūrėjo kitoje vietoje, grįžo į įvykio vietą, norėdamas palikti raštelį.
Aptarti duomenys leidžia teigti, kad L. N., padarydamas nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė autoįvykį, ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą.
Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis L. N. privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Vietoje to L. N. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.
Pažeidimų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniais pranešimais (2 - 3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), L. N. paaiškinimu (6 b. l.), L. G. paaiškinimu (7 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (10 - 11 b. l.), fotonuotraukomis (12 - 13 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (14 b. l.), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
L. N. administracine tvarka baustas, pripažino padaręs pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai nežymūs, mažareikšmiai, į L. N. asmenį, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į nustatytą lengvinančią aplinkybę – asmuo gailisi, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. Teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., bus pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.