Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1284-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-19
Bylos Nr.
2S-1284-413/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Jolita Cirulienė
Ieškovas
M. D.
Atsakovas
Z. A. D.
Trečiasis asmuo
Prienų rajono savivaldybės, Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Aušra Ručienė
Civilinė byla Nr. 2S-1284-413/2012
Pirmos instancijos teismo teisėja Inga LiubinienėProcesinio dokumento kategorijos: 25.3;29.4; 112.3; 124.1;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovei M. D. ir jos atstovei advokatei M. L.,atsakovei Z. A. D. ir jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

trečiųjų asmenų Prienų rajono savivaldybės atstovei V. D., Valstybės įmonės Registrų centras atstovei R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. B.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. D. atstovės advokatės M. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-68-878/2012, kuria atmestas M. D. prašymas panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei Z. A. D., tretiesiems asmenims Prienų rajono savivaldybei, Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių atstatymo ir atsakovės Z. A. D. priešieškinį dėl pažeistų teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė M. D. 2002 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti žemės sklypų ribą pagal 2003 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planą tarp ieškovės ir atsakovės valdomų žemės sklypų; 2) įpareigoti atsakovę nepažeidinėti ieškovės, kaip sklypo valdytojos, teisių ir nutraukti ieškovės žemės sklype atsakovės atliekamus statybos darbus; 3) nugriauti stoginę, esančią ieškovės valdomo žemės sklypo ribose.

Atsakovė Z. A. D. priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai ir 1) nustatyti ribas tarp atsakovės ir ieškovės valdomų žemės sklypų pagal atsakovės pateiktą planą; 2) įpareigoti ieškovę duoti sutikimą, kad būtų atlikta pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija pagal atsakovės pateiktą inventorinę bylą; 3) įpareigoti ieškovę nugriauti tvorą, kuri yra atsakovės valdomo žemės sklypo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-7-05/2004) ieškovės M. D. ieškinį atmetė, atsakovės Z. A. D. priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė žemės sklypų ribas tarp M. D. naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Z. A. D. naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo, kurio plotas 554 m², planą, suderintą 2003 m. liepos 14 d. su Prienų rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu; 2) įpareigojo ieškovę M. D. nugriauti tvorą Z. A. D. naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Likusioje dalyje priešieškinį paliko nenagrinėtą (1 t., b. l. 166-168).

Šalies argumentai

Teismo sprendimui įsiteisėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-6465/2004 palikus galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus), ieškovė 2004 m. gruodžio 23 d. kreipėsi pareiškimu į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti (1 t., b. l. 114, 2 t., b. l. 2). Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad po Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 paaiškėjo, jog atsakovei Z. A. D. 2004 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai įrengtos stoginės virš garažo. Stoginė pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl atstumo tarp gretimų sklypų ribos, todėl ieškovė turi teisę reikalauti įstatymo saugomų jos pažeistų teisių gynimo. Ieškovė neturi įrodinėti, kiek savavališkai pastatyto statinio išsikiša už sklypo ribos, nes jos (ieškovės) teises pažeidžia jau vien minimalaus teisės aktų nustatyto statinio atstumo iki sklypo ribos nesilaikymas. Stoginė pastatyta ant ieškovės tvoros. Tvora statyta 1975 m., o jai supuvus - apie 1985 m. pakeista tinkline, vėliau betonine su 12 cm pamatu ir betonuotais stulpeliais 40x40 cm. Paskutinė statinių inventorizacija atlikta 2005 metais. Atsakovės stoginė pastatyta ant tvoros, todėl tirpstant sniegui ar stipriai lyjant, nuo stoginės tekantis vanduo apsemia ieškovės rūsį. Stogas išsikiša į ieškovės sklypą 40-50 cm, matuojant šį atstumą nuo garažo ištisinės linijos. Atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę duoti sutikimą statinių teisinei registracijai atlikti pagal pateiktą inventorinę bylą atmestinas, nes sutikimas yra asmeninė ieškovės teisė. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog atsakovės prie sklypų ribos pastatytas garažas negriautinas, pateikė 2011 m. gegužės mėnesį UAB „Žemėtra“ sudarytą naują planą ir mano, kad sklypų riba turėtų būti nustatyta laužtine linija, atsižvelgiant į garažo vietą. Pagal ieškovės pateiktus geodezinius planus sklypų riba nubrėžta per statinius, t. y. linija kerta ieškovės tvorą, kuri yra inventorizuota, teisėtai pastatyta ir teismas negali priimti sprendimo ją nugriauti. Atsakovė nesinaudoja sklypo dalimi, kurioje stovi tvora, taigi, ta sklypo dalis jai ir nepriklauso.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi, panaikinęs Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, klausimą išsprendė iš esmės ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-7-05/2004 (2 t., b.l. 101-103).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas skundžiama 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (3 t., b. l. 130-135) nutarė ieškovės M. D. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 panaikinimo atmesti, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: 125,60 Lt valstybei bei 500,00 Lt atsakovei Z. A. D.. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

Dėl sklypo ribos ir garažo teisėtumo. Atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, jog atsakovės statiniai (garažas bei virš jo įrengta stoginė), kurių buvimas nulėmė sklypų ribų nustatymą, yra savavališka statyba, nes atsakovė be nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo rekonstravo gyvenamąjį namą su garažu ir savavališkai įrengė stoginę virš jo, teismas pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-805/2009 buvo atmestas ieškovės M. D. ieškinys atsakovei A. Z. D. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį - garažą, sublokuotą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs (prijungta civ. byla Nr. 2-10-805/2009, 2 t., b. l. 92-97, 192-198). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011 konstatavo, kad atsakovės A. Z. D. garažas, kaip namo priestatas, esantis prie jos ir ieškovės M. D. sklypų ribos, pastatytas nepažeidžiant jo statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio statinio statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo ir ieškovės interesų pažeidimo. Atsižvelgdamas į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadą, teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant ir nustatant sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą naują planą, nes nėra paneigti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendime nurodyti motyvai dėl šios ribos nustatymo pagal atsakovės Z. A. D. pateiktą žemės sklypo planą.

Dėl stoginės virš garažo teisėtumo. Vertindamas 2004 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos aktą dėl atsakovės Z. A. D. savavališkai virš garažo įrengtos stoginės, sublokuotos su gyvenamuoju namu (2 t., b. l. 6, 7), teismas pažymėjo, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011 nebeliko pagrindo ieškovei remtis atsakovės garažo statybos neteisėtumu. Teismo nuomone, ieškovė niekaip nepagrindė, kuo jos įrodinėjama aplinkybė apie savavališką stoginės statybą gali įtakoti žemės sklypų ribos nustatymą, dėl ko sprendė, kad konstatavus byloje faktą, jog sklypų riba Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu yra nustatyta teisingai, nėra pagrindo pripažinti, kad ant atsakovės garažo pastatyta stoginė patenka į ieškovės sklypą, dėl ko negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas nugriauti būtent jos sklypo ribose esančią atsakovės stoginę, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių stoginės ar jos dalies patekimo į ieškovės valdomo žemės sklypo faktą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimų netikslino, dėl ko ši byla, atnaujinus joje procesą, turi būti nagrinėjama pagal šalių pareikštus ieškinį ir priešieškinį, iš kurių ribų teismas išeiti neturi teisės (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas nurodė, kad remiantis Statybos įstatymo pakeitimais, atsakovė turi teisę iki 2012 m. gruodžio 31 d. įteisinti stoginės statybą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės atstovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus (3 t. b. l. 139-143). Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl teisės aktų, reguliuojančių statybos reikalavimus, pažeidimo. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė niekaip nepagrindė, kuo savavališkos stoginės statybos aplinkybė gali įtakoti ribos tarp šalių žemės sklypų nustatymą, ypatingai po to, kai teismas nustatė, jog stoginė pastatyta ant garažo, palei kurio išorinę pietinę sieną einanti liestinė linija ir yra pripažinta riba tarp abiejų sklypų. Teismas, padarydamas šią išvadą, neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino, kad ieškovė ieškiniu reikalavo ne tik nustatyti ribą tarp kaimyninių žemės sklypų, bet ir nugriauti neteisėtą stoginę. Pirmos instancijos teismas netaikė aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai), 1 priedo, kuriame nustatyti minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir kuri numato galimybę šiuos atstumus sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytini kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytini susitarimą). Taigi STR 1.01.07:2002 1 priede įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) yra teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtu mažesni. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010), kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, todėl teismo argumentai, kad pareiškėja neįrodė neigiamų pasekmių yra nepagrįsti. Taigi neesant ieškovės sutikimo, kad stoginė būtų pastatyta nesilaikant STR reikalavimų, ieškinys dėl stoginės nugriovimo turėjo būti patenkintas.

2. Dėl ieškovės teisių pažeidimo. Apeliantės vertinimu, teismo argumentas, kad atsakovės pastatyta stoginė nepažeidžia ieškovės teisių, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš nuotraukų matyti, kad stoginė yra pastatyta ir pritvirtinta ant ieškovės tvoros. Be to, nuo stoginės vanduo bėga į ieškovei priklausančio sklypo dalį, kas taip pat pažeidžia jos, kaip gretutinio sklypo naudotojos, teises. Nors teismas nutartyje nurodė, kad „virš atsakovės garažo esanti stoginė nepatenka į ieškovės naudojamą žemės sklypą, todėl jos ieškinys buvo pagrįstai atmestas, o atnaujinus procesą, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovės stoginė patenka į ieškovės naudojamą žemės sklypą ir tuo pažeidžia jos interesus“, pirmosios instancijos teismas atnaujinus byloje procesą privalėjo pats nustatyti visus bylai reikšmingus faktus, o ne vadovautis ankstesniais teismo nustatytais faktais, kadangi tai teismą įpareigoja padaryti CPK 14 straipsnis, kuris įtvirtina procese betarpiškumo principą, kuris reiškia, kad teismas privalo ištirti įrodymus tiesiogiai susipažindamas su įrodymų šaltiniais.

3. Dėl ex injuria ius non oritur nuostatos pažeidimo. Kadangi iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių, apeliantės nuomone, teismo nutartis, kuria prašymas panaikinti sprendimą atmestas, pažeidžia nurodytą principą, nes atsakovei suteikiama teisė naudotis neteisėtais veiksmais sukurtu daiktu. Teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nors joje nustatė, kad atsakovės stoginė yra savavališka statyba ir šią aplinkybę patvirtina savavališkos statybos aktas bei trečiojo asmens paaiškinimai, jog tam, kad atsakovė galėtų įteisinti stoginę, reikalingas ieškovės sutikimas, leidimas, projektinė dokumentacija.

4. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismas tinkamai neįvertino nekilnojamojo turto registro duomenų, t. y. duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvorą, kurią Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu buvo nuspręsta nugriauti. Ši tvora įregistruota Nekilnojamojo turto registre unikaliu Nr. 69/972-0014-05-6. Tokiu būdų teismas, palikdamas galioti sprendimą, kuriuo nuspręsta nugriauti tvorą, teisiškai įregistruotą registre, tačiau atsisakydamas tenkinti reikalavimą nugriauti stoginę, kurios statyba oficialiai pripažinta savavališka, pasielgė nepagrįstai. Atsakovės plane, pagal kurį nustatyta žemės sklypų riba, riba nubrėžta per statinius - ribos linija kerta ieškovės M. D. tvorą, kuri, kaip minėta aukščiau, yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Todėl teismas negalėjo priimti sprendimo ją nugriauti, nes privalėjo vadovautis kadastro ir registro byloje sukauptais duomenimis apie pastatus ir kitus šiame žemės sklype esančius statinius. Nepagrįsta teismo išvada, kad savavališkai pastatyta stoginė nepatenka į ieškovės M. D. sklypą, kadangi stoginė pastatyta vienu kampu ant teisiškai įregistruoto statinio - tvoros, kuri nuosavybės teise įregistruota viešame registre ieškovės vardu, dėl ko akivaizdu, kad stoginė patenka į ieškovės M. D. sklypą. Teisiškai registruotas statinys (tvora), priklausanti ieškovei, negali patekti į atsakovės sklypo ribas, todėl 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimu nustatyta riba tarp kaimyninių sklypų koreguotina, paliekant ieškovės sklype visus jai priklausančius nuosavybės teise statinius. Tokiu būdu ieškovė įrodė, kad jos reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o atsakovė nepagrindė savo pateikto plano, nes į savo sklypo ribas įtraukė ieškovei oficialiai priklausančius statinius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ieškovės reikalavimų nagrinėjimo ribų ir savavališkai pastatyto statinio (stoginės) nugriovimo

Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus procesą, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. atnaujinus procesą byloje teismai patikrina priimto sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 nustatęs, kad po Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-6465/2004 palikus galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus), paaiškėjo naujai aplinkybė, kuri paaiškėjo tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, tai yra iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2004 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 7-256-D ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė be nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo rekonstravo gyvenamąjį namą su garažu bei savavališkai įrengė stoginę virš jo. Byloje taipogi nustatyta, kad atsakovei Z. A. D. 2004 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai įrengto stogo virš garažo (2 t., b. l. 101-103). Šiuo aktu atsakovė buvo įpareigota iki 2004 m. rugsėjo 30 d. gauti leidimą vykdyti statybos darbus arba nugriauti savavališkai įrengtą stoginę. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011 konstatavus faktą, kad atsakovės garažas, kaip namo priestatas, esantis prie jos ir kasatorės (ieškovės) sklypų ribų, pastatytas nepažeidžiant jo metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, ir palikus galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo atmestas ieškovės reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą garažą, sublokuotą su gyvenamuoju namu 1 A1 p (duomenys neskelbtini), bei kitus jos reikalavimus, atnaujinus byloje procesą, ieškovės reikalavimai gali būti nagrinėjami tik savavališkai pastatyto statinio (stoginės) ribose.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieni iš normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimą, siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, nuostatas atsakovė turėjo teisę įgyvendinti statytojo teisę tik turėdama žemės savininko sutikimą ir nustatyta tvarka parengtą ir suderintą supaprastintą stoginės statinio projektą. Byloje nėra ginčo, kad statinio (stoginės) statybą atsakovė vykdė neturėdama nei nustatyta tvarka parengto ir suderinto supaprastinto statinio projekto, nei ieškovės sutikimo, dėl ko Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies pagrindu tokia statyba pripažintina savavališka.

Pažymėtina, kad Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama iki tol nenuoseklią teismų praktiką aiškinant ir taikant statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, nustatančias reikalavimus laikytis nurodytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, konstatavo, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo tai, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Pagal Statybos įstatymo redakciją, galiojusią 2004 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos akto surašymo metu, stoginė priskirtina nesudėtingų statinių kategorijai. Įstatymas numatė, kad savavališka nesudėtingo statinio statyba laikytina statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Tiek savavališkos statybos akto surašymo metu (2004-09-08), tiek ir dabar galiojanti Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai), 1 priedo nuostata numato, jog minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimynų sklypo ribos turi būti 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai [4.27] ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsakovė, kaip gretimo žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto savininkė, turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Savo teisėmis gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja kitiems įstatymų reikalavimams, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems veiklos apribojimams. Žemės įstatymo (Nr. IX-1983, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868) 21 straipsnio 7 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, jog atsakovės savavališkai pastatyta stoginė nesilaikant paminėtų STR reikalavimų dėl statinio atstumų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas, taip kaip jis suformuluotas ieškinyje, apima tik dalį reikalaujamo nugriauti statinio (stoginės), tai yra tos dalies, kuri patenka į ieškovės žemės sklypo ribas, kadangi ieškinio dalyką vertino atskirai nuo ieškinio pagrindo, neatsižvelgė į ieškovės prašyme atnaujinti procesą nurodytus argumentus. Taigi formalizuodamas ieškovės reikalavimo turinį, teismas šioje ieškinio reikalavimų dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kokia atsakovės stoginės dalis patenka į ieškovės valdomo žemės sklypo ribas, kadangi iš bylos rašytinių įrodymų (abiejų šalių iniciatyva parengtų žemės sklypo planų (t. 1, b.l. 125, t. 3, b.l. 59), fotonuotraukų (t. 1, b.l. 175-176), teismų nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog stoginė įrengta ant gyvenamojo namo priestato - garažo, kuris pastatytas ant besiribojančių žemės sklypų ribos, taigi pažeidžiant STR reikalavimus dėl leistinų atstumų (CPK 185 str.)

Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d.) 24 straipsnio 4 dalimi įstatymų leidėjas numatė statytojams (užsakovams) galimybę įteisinti savavališką statybą dar iki valstybės institucijai, atliekančiai statybų priežiūrą, pradedant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Šia procedūra statytojas turi teisę pasinaudoti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipęsis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Nors įstatymų leidėjas suteikė teismui, sprendžiančiam klausimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti, tokia galimybė nustatyta tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė stoginę pastatė pažeisdama imperatyvius STR reikalavimus (neturėdama nustatyta tvarka parengto ir suderinto supaprastinto projekto ir žemės sklypo savininko sutikimo), o norėdama juos pašalinti (įteisinti savavališką statybą) turės gauti ieškovės sutikimą dėl tokios statybos įteisinimo, kai iš byloje kilusio ginčo akivaizdu, kad toks sutikimas nebus gautas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje ieškovės reikalavimų dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovės nesutinka duoti sutikimo įteisinti savavališką stoginės statybą, taikytina Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, įpareigojant ieškovę nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Atskirajame skundė, be kita ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nekilnojamojo turto registro duomenų, t. y. duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvorą, kurią Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu buvo nuspręsta nugriauti. Ši tvora įregistruota Nekilnojamojo turto registre unikaliu Nr. 69/972-0014-05-6. Todėl, apeliantės nuomone, teismas, palikdamas galioti sprendimą, kuriuo nuspręsta nugriauti teisiškai įregistruotą statinį - tvorą, pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai. Apelaintės nuomone, ieškovei priklausantis teisiškai registruotas statinys (tvora) negali patekti į atsakovės sklypo ribas, todėl turėtų būti koreguojama ir 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo riba tarp kaimyninių sklypų turėtojų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto arešto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu šie duomenys gali būti keičiami (minėto įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 22 straipsnio 2 dalis). Turto registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl privalomos registro duomenų galios aptariamo ginčo atveju pripažintini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimą dėl tvoros nugriovimo ir žemės sklypų ribos nustatymo nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas byloje (CPK 93 str. 5 d.). Paduodama prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovės sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį ir patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 2000 Lt apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 3, 57, t. 3, b.l. 137). Atsakovė byloje turėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b.l. 63). Procesinių dokumentų išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 125,60 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 21,30 Lt. Patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 1/3 , o atmestų 2/3 dalis reikalavimų sumos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos išlaidos sudarytų 866,65 Lt (33,33 Lt žyminis mokestis, 166,66 Lt atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 666,66 Lt apeliacinės instancijos teisme), atsakovei atlygintinų išlaidų dalis sudarytų 333,30 Lt (500 x 2/3). Valstybei priteitina iš ieškovės 83,74 Lt, iš atsakovės 41,86 Lt pirmosios instancijos teisme ir 14,90 Lt iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 96 str., 98 str.). Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, ieškovei iš atsakovės priteistina 533,35 Lt (866,65-333,30) turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

Ieškovės M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies. Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 ir įpareigoti atsakovę Z. A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos savo lėšomis nugriauti stoginę, sublokuotą su gyvenamuoju namu 1 A1 p (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant iš atsakovės patirtas išlaidas.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškovės prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo pakeitimo atmesti.

Priteisti ieškovei M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 533,33 Lt (penkis šimtus trisdešimt tris litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 98,64 Lt (devyniasdešimt keturis litus 64 ct) iš atsakovės Z. A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41,96 Lt (keturiasdešimt vieną litą 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas