Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė M. S., skolininkės sutuoktinis F. S., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo procesiniai dokumentai (prašymo kopija, teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis) suinteresuotam asmeniui M. S. įteikti tinkamai 2023 m. birželio 26 d., juos išsiuntus per darbovietę (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis; el. bylos priedas, b. l. 1-2). Suinteresuotiems asmenims M. S. ir F. S. teismo procesiniai dokumentai siųsti ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu 2023 m. birželio 22 d. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešus tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

7. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal nurodytas nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

8. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.

9. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

10. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/23/32609 pagal išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 24 d. vykdomąjį dokumentą dėl 13,28 Eur skolos išieškojimo. Iš Antstolių informacinės sistemos registro 2023 m. liepos 19 d. duomenų nustatyta, kad M. S., kaip skolininkės, atžvilgiu vykdomas išieškojimas ir kitose vykdomosiose bylose (iš viso – 7-iose).

11. Nustatyta, kad antstolis 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymu areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas (sutuoktinio darbo užmokestis) ir pervedė jas saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymu dėl turto (skolininko sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, piniginių lėšų ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto) dalies nustatymo skolininkei ir jos sutuoktiniui išaiškinta, kad skolininkė turi teisę per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu. Procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) (vykdomojoje byloje gautas skolininkės 2023 m. kovo 21 d. prašymas procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu). Antstolis, per nustatytą terminą negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir jos sutuoktinio susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2023 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-23-179-14034 pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

12. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkė (ir jos sutuoktinis) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

13. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Duomenų apie asmeninį skolininkės turtą byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir skolininkė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

14. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. S. ir F. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. VMI prašė nustatyti skolininkės dalį jos sutuoktinio gaunamose lėšose, kurias šiuo metu sudaro nuolatinė išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Antstolis prašė nustatyti skolininkės dalį jos sutuoktinio gaunamose ar ateityje gautinose darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintose pajamose. Remiantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalimi, aukščiau nurodytos F. S. santuokos metu gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. S. ir F. S. nuosavybė, nes sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos lėšos būtų F. S. asmeninė nuosavybė.

16. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/20072009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

18. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl sprendžia, kad nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Laikytina, kad F. S. gaunamos ir gautinos pajamos, atitinkančios CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, yra bendroji jungtinė sutuoktinių F. S. ir M. S. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios, po 1/2 dalį.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir, atsižvelgęs į antstolio poziciją, nustato, kad skolininkei M. S. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio F. S. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, įskaitant gaunamas draudžiamąsias pajamas (nuolatinę išmoką) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

20. Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Nustatyti, kad skolininkei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio F. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, įskaitant gaunamas draudžiamąsias pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.