Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-242-368/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
e2S-242-368/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07207-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
  • 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-242-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07207-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11..; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1074-1003/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021-01-05 priimtas ieškovės G. N. ieškinys atsakovui K. N. kuriuo ieškovė prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokoje turimas pavardes; 3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N. po 220 Eur kas mėnesį; 5) priteisti iš atsakovo 880 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; 6) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. N. tvarką; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, priteisti iš atsakovo vaiko A. N. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti jos prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. N. tvarką.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės prašymu dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog iš jo būtų priteistas laikinas išlaikymas vaikui po 200 Eur, o ne 220 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas vykdė savo tėvišką pareigą, t. y. 2020 metų rudenį, kai šalys jau nebegyveno kartu, teikė sūnui išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur. Dėl tokios išlaikymo sumos šalys buvo susitarę ir ieškovei tokios sumos pakako, kad patenkinti vaiko poreikius, vaiko poreikiai nepasikeitė. Atsakovo nuomone, sūnaus poreikiams užtikrinti kas mėnesį pakaktų skirti apie 470 Eur, iš kurių atskaičius valstybės skiriamus vaiko pinigus 70 Eur, likusi suma 400 Eur turėtų būti dalinama tarp šalių, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo lygiomis dalimis po 200 Eur. Nurodė, jog nekilnojamojo turto neturi, dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 703,25 Eur. Laikantis LR CK 3.192 str. 2 d., 3 d., įtvirtinto priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principo, pagal savo finansines galimybes atsakovas šiuo metu gali skirti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur. Sutiko, kad būtų nustatyta laikina bendravimo tvarka su vaiku, tačiau mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesus, todėl prašė ją papildyti.

3. Išvadą duodanti institucija išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. N. teises ir interesus bendrauti su abiem tėvais, į tai, jog tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų. Institucijos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra minimali ir nepakankama siekiant išlaikyti ir toliau stiprinti vaiko ir tėvo emocinius ryšius. Atkreipė dėmesį, jog vaikas yra mažo amžiaus, tačiau vaikas tėvą pažįsta, vaiko ir tėvo emociniai ryšiai nėra nutrūkę, o ieškovė nepateikė duomenų, kad maksimalus vaiko su tėvu bendravimas kenktų vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. N., laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-31 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Įpareigojo ieškovę G. N. išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną atsakovo K. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. N. tvarką: 1) atsakovas turi teisę kiekvieną savaitgalį pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. iki 20.00 val.; 2) atsakovas turi teisę kiekvieną savaitę darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį – pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00val. iki 20.00 val.; 3) apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko telefonu, siunčiant sms žinutę; 4) laikotarpiu, kol bus panaikintas 2020-12-03 prokurorės I. Ž. nutarimas priimtas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas yra įpareigotas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu yra vaiko gyvenamoji vieta), atsakovas 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, pasiima sūnų ne iš vaiko gyvenamos vietos, o iš kitos su ieškove sutartos viešos vietos (mieste) (pvz. automobilių stovėjimo aikštelės (vieta neskelbtina), į kurią ieškovė įpareigotina vaiką pristatyti; 5) atsakovas gali su sūnumi bendrauti ir kitomis, nei šioje tvarkoje nustatytomis dienomis, jeigu šalys dėl to iš anksto susitaria tarpusavyje ir jeigu tai neprieštarauja sūnaus interesams; 6) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje bendravimo tvarkoje numatytos vaiko ir skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 7) paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laiku atsakovas su sūnumi bendrauja pagal 1-6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai 1-6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino režimas. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino režimui, atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, nustatyta 1-6 punktuose, galima tiek, kiek ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino režimui. Likusioje dalyje prašymą atmetė.

5. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko asmeninius neturtinius interesus siekiant apsaugoti nepilnametį vaiką nuo žalingos jo psichinei sveikatai aplinkos, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, šalių lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principais, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, įvertinus mažą vaiko amžių bei jo prisirišimą prie artimos, įprastos aplinkos, siekiant nesutrikdyti mažamečio vaiko poilsio, maitinimo režimo bei psichologinio stabilumo, taip pat įvertinus susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp ieškovės ir atsakovo, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, jos sąlygas nustatant atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime ir išvadą duodančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį, apeliantė G. N. prašo ją panaikinti iš dalies, kuria nustatytos laikinos atsakovo K. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. N. tvarkos l p. - atsakovas turi teisę kiekvieną savaitgalį pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki 20 val. ir išspręsti klausimą iš esmės - nustatyti, kad atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 iki 14 val. arba nuo 18 val. iki 20 val. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismo nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1 punktas neatitinka mažamečio vaiko interesų. Šalių sūnus A. (gim. (data neskelbtina)) yra mažo amžiaus, jam yra 1 metai 6 mėnesiai, vaikas dar nekalba ir yra prisirišęs prie jam artimiausio žmogaus - mamos. Ieškinyje nurodė, kad netrukus po vaiko gimimo, 2019 m. rugpjūčio mėnesį grįžo su vaiku gyventi pas savo tėvus. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neneigia, kad būtent ieškovė yra artimiausia vaikui ir tenkina fiziologinius, emocinius, kitus svarbiausius vaiko poreikius. Atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, nes vaiko neaugina nuo gimimo, tik epizodiškai bendrauja, nežino vaiko dienotvarkės, įpročių, režimo, nėra migdęs sūnaus nei dieną, nei naktį.

7.2. Ieškovė įvertinusi vaiko amžių, dienotvarkę, sūnaus aktyvų veiklos laiką, t. y., kad aktyvus būna iš ryto nuo 9 iki 14 val., vėliau miega pietų miegą nuo 14 vai iki 17 val., vėl aktyvus būna nuo 18 iki 20.30 val., prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo prašė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo 18 val. iki 20 val. Tačiau teismas neatsižvelgė i būtinybę užtikrinti vaiko poilsio režimą, stabilumą, ir nustatė bendravimo tvarką, sudarančią galimybę atsakovui bendrauti su sūnumi visą dieną. Sūnūs yra pratęs prieš užmigdamas gerti pieno mišinį, užmigti migdomas mamos (ieškovės), miegoti savo lovelėje, todėl atsakovo gyvenamojoje vietoje įprastos mažam vaikui aplinkos pakeitimas, poilsio režimo pasikeitimas, artimo žmogaus (mamos) nebuvimas šalia sukels vaikui emocinius išgyvenimus ir teismo nustatytas atsakovo bendravimas su mažamečiu vaiku kenkia vaiko interesams.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliantės G. N. atskirąjį skundą, atsakovas K. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Šalys, dar iki santuokos sudarymo, pradėjo gyventi kartu ieškovės tėvų namuose. 2019 m. pavasarį šalys išsikraustė į nuomojamą butą. Gimus vaikui, ieškovės tėvai pakvietė grįžti gyventi pas juos, todėl 2019 metų rudenį šalys kartu su savo mažamečiu sūnumi apsigyveno ieškovės tėvų namuose ir gyveno iki 2020 metų rudens. Šalims išsiskyrus, ieškovė su vaiku liko gyventi savo tėvų namuose, o atsakovas gyvena savo motinos namuose (duomenys neskelbtini). Taigi priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovas augino sūnų nuo jo gimimo iki vienerių metų, prižiūrėjo jį, maitino, keitė sauskelnes, migdė, todėl įgijo tėvystės įgūdžius. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas, siekdamas dalyvauti vaiko augime ir auklėjime, pagal galimybes stengėsi skirti kuo daugiau laiko bendraujant su vaiku. Tarp atsakovo ir sūnaus yra glaudus ryšys, ką patvirtino ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė savo išvadoje. Dėl šių priežasčių, atmestinas ieškovės teiginys, kad atsakovas neva tai neturi tėvystės įgūdžių, dėl ko jam nebūtų galima patikėti vaiko priežiūros visai dienai.

8.2. Tarp atsakovo ir vaiko yra glaudus ryšys, vaikas identifikuoja atsakovą, kaip artimą žmogų - tėvą, būdamas su juo jaučiasi saugus ir ramus. Šalys gyvenant kartu, su vaiku ne vieną kartą lankėsi atsakovo motinos namuose, jo dabartinėje gyvenamoje vietoje, todėl vaikui ši vieta yra pažįstama. Per minėtus apsilankymus, vaikas miegodavo pietų miego ne savo lovytėje ir tas nekėlė vaikui jokių nepatogumų ar išgyvenimų. Ieškovės argumentas, kad įprastos aplinkos pakeitimas ir mamos nebuvimas sukels vaikui emocinius išgyvenimus yra nepagrįstas. Kadangi atsakovas augino vaiką nuo gimimo ir buvo pripratęs maitinti jį mišinukais, todėl jam nebus problema išvirti vaikui mišinuką ir jį prieš miegą pagirdyti. Atsakovas nori kuo daugiau laiko skirti savo vaikui, neprarasti su juo artimo ryšio, stebėti jo augimą ir vystymąsi, dalyvauti jį auklėjant, todėl yra pasirengęs priimti iš ieškovės patarimus dėl vaiko dienos režimo (maitinimo, miego, poilsio) ir juos vykdyti.

8.3. Nustatant bendravimo tvarką su vaiku, turi būti užtikrinta tėvų teisių ir pareigų lygybė bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principas. Vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove, todėl ieškovė turi galimybę bendrauti su vaiku nepertraukiamai, tuo tarpu atsakovas, pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, gali matytis su vaiku tik tris kartus per savaitę ir atsakovė laiko, kad tai yra „intensyvus“ bendravimas. Atsakovo namuose yra sąlygos vaikui žaisti, ilsėtis, miegoti, atsakovas atsižvelgdamas į nusistovėjusį vaiko dienos režimą, užtikrins, kad vaikas jam įprastu laiku galėtų miegoti pietų miego, todėl atsakovo ir vaiko buvimas kartu visą dieną, nepažeis vaiko interesų ir neturės neigiamos įtakos įprastiniam vaiko dienos ritmui.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinos apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos su vaiko tėvu nustatymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo poziciją grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo 2021-01-14 nutartimi nustatyta atsakovo laikina bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaiko interesams dėl mažo jo amžiaus. Nurodo, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, nes vaiko neaugina nuo gimimo, tik epizodiškai bendrauja, nežino vaiko dienotvarkės, įpročių, režimo, nėra migdęs sūnaus nei dieną, nei naktį. Ieškovė teigia, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, dienotvarkę, sūnaus aktyvų veiklos laiką, t. y., kad aktyvus būna iš ryto nuo 9 iki 14 val., vėliau miega pietų miegą nuo 14 vai iki 17 val., vėl aktyvus būna nuo 18 iki 20.30 val., tikslinga nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, jog atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo 18 val. iki 20 val. Tuo tarpu atsakovas su ieškove nesutinka.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs tai, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove G. N., atsakovas K. N. siekia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų, siekiant, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu, nustatė tokią atsakovo K. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. N. tvarką: 1) atsakovas turi teisę kiekvieną savaitgalį pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. iki 20.00 val.; 2) atsakovas turi teisę kiekvieną savaitę darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį – pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00val. iki 20.00 val.; 3) apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko telefonu, siunčiant sms žinutę; 4) laikotarpiu, kol bus panaikintas 2020-12-03 prokurorės I. Ž. nutarimas priimtas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas yra įpareigotas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu yra vaiko gyvenamoji vieta), atsakovas 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, pasiima sūnų ne iš vaiko gyvenamos vietos, o iš kitos su ieškove sutartos viešos vietos (mieste) (pvz. automobilių stovėjimo aikštelės (vieta neskelbtina)), į kurią ieškovė įpareigotina vaiką pristatyti; 5) atsakovas gali su sūnumi bendrauti ir kitomis, nei šioje tvarkoje nustatytomis dienomis, jeigu šalys dėl to iš anksto susitaria tarpusavyje ir jeigu tai neprieštarauja sūnaus interesams; 6) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje bendravimo tvarkoje numatytos vaiko ir skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 7) paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laiku atsakovas su sūnumi bendrauja pagal 1-6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai 1-6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino režimas. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino režimui, atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, nustatyta 1-6 punktuose, galima tiek, kiek ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino režimui.

12. Visų pirma, pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

13. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tuo pačiu prašant nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarką bei nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl sūnaus A. N. bendravimo su tėvu, todėl siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją, suponuoja išvadą, jog šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Atsižvelgiant į tai, tėvams nepavykus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, ginčą tarp šalių sprendžia teismas, nustatydamas tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

15. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą).

16. Apeliantė G. N. pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus, yra neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos, dienotvarkės, įpročių, režimo, nes vaikas yra per mažas (tik 1,5 metų amžiaus), prisirišęs prie mamos ir realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikui būtų sukeliami emociniai išgyvenimai.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų kiekvieną savaitgalį pasirinktinai šeštadienį ar sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val. pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų pasirūpinti vieną dieną per savaitę savaitgalį nuo 11 val. iki 20 val. nepilnamečiu vaiku ar nesugebėtų vaikui sudaryti tinkamų sąlygų laisvalaikiui, pietų miegui ir poilsiui.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, vykstant tarp šalių ginčui tame tarpe ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo, taikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo įmanomos klausimo nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius atsakovui laikiną bendravimo tvarką su sūnumi, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

20. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tokią atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius