Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Eurostatybos“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas, UAB „Eurostatybos“) skundu (t. I, b.l. 1–8), kurį patikslino (t. II, b.l. 149–159), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 584 557,12 Lt turtinės ir 250 000,00 Lt neturtinės žalos (iš viso 834 557,12 Lt) atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos atlyginti patirtos žalos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2006 m. sausio 13 d. pavedimu Nr. (21.13-32-l)-149-l (toliau – ir 2006-01-13 Pavedimas) nurodė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2006 m. sausio 22 d. pradėti operatyvinį patikrinimą UAB „Eurostatybos“ (buvusi UAB „Eurostatybų koncernas“) atžvilgiu. Patikrinimo motyvas – į naujai įregistruotą Bendrovę atėję dirbti trys statybos darbų specialistai iš mokesčių nemokėjusio ir iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro išregistruoto UAB „Vilniaus brokerių kompanija“. Patikrinimo metu vizituoti Bendrovę buvo paskirtos Vilniaus AVMI patikrinimų skyriaus II poskyrio vedėja S. Švitrienė ir vyr. specialistė I. Ignatavičienė, kurios žinomai melagingai nurodė tiesos neatitinkančius faktus, kad Bendrovės nėra galimybės rasti. Šios Vilniaus AVMI darbuotojos, be kita ko, atliko ir kitus neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai vykdė Bendrovės darbuotojo apklausą, klastojo apklausos metu gautus duomenis ir kitus dokumentus. Dėl tokių Vilniaus AVMI darbuotojų neteisėtų veiksmų ir žinomai melagingo nurodymo, kad Bendrovės nėra galimybės rasti, Vilniaus AVMI savo internetinėje svetainėje, adresu www.vmi.lt, paskelbė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad Bendrovė nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų. Tokios informacijos paskelbimas neatitiko tikrovės, buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo tinkamą ir teisėtą ūkinę veiklą bei geranorišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi įrodo 2005 m. gruodžio 7-9 dienomis Vilniaus AVMI vyr. specialistės N. Saulėnienės atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatas – patikrinimų žurnale 2006 m. gruodžio 9 d. parašyta išvada „trūkumų ir prieštaravimų nenustatyta“. Todėl Vilniaus AVMI, savo internetiniame puslapyje paskelbdama tiesos neatitinkančią informaciją apie neva Bendrovės nevykdomus mokesčių administratoriaus nurodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 32 straipsnio 1 d. 2, 3, 5 punktus, 38 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6 punktą ir 3 dalį, 164 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad 2006 m. sausio 24 d. Bendrovės vadovui A. G. buvo išsiųstas nurodymas Nr. (27.231)-304-415 (toliau – ir Nurodymas) 2006 m. sausio 30 d. 9 val. atvykti į Vilniaus AVMI ir pateikti apskaitos dokumentus. Pareiškėjos vadovui apie tokį mokesčių administratoriaus Nurodymą dar nieko nežinant (jo negavus) ir dėl to nurodytu laiku neatvykus pas mokesčių administratorių, Bendrovė www.vmi.lt buvo skelbiama kaip asmuo, nevykdantis mokesčių administratoriaus nurodymų. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pagal MAĮ tokią informaciją viešai skelbti mokesčių administratorius galėjo tik išsiaiškinęs, ar Bendrovė laiku gavo minėtą Nurodymą ir ar jį objektyviai galėjo įvykdyti. Šiuo atveju mokesčių administratorius, jau prieš duodamas Nurodymą Bendrovei, žinojo, kad Nurodymas negalės būti įvykdytas, nes pareiškėjas turi duomenų, kad Nurodymas paštu jai buvo išsiųstas tik 2006 m. sausio 27 d., todėl pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, jo įteikimo diena laikytina tik 2006 m. vasario 3 d., kai terminas įvykdyti Nurodymą jau buvo praėjęs. Vėliau, net ir paaiškėjus priežastims, dėl kurių Bendrovė negalėjo nurodytu laiku įvykdyti Nurodymo, mokesčių administratorius nepašalino informacijos apie nurodymų nevykdymą iš internetinės svetainės www.vmi.lt, tuo tarpu paskleista informacija pažemino Bendrovės dalykinę reputaciją, sumenkino prestižą ir sukėlė abejones dėl Bendrovės patikimumo, kas sutrikdė jos normalią ūkinę veiklą. Pabrėžė, jog dėl interneto svetainėje www.vmi.lt, Centrinėje hipotekos įstaigoje ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ Vilniaus AVMI paskelbtos UAB „Eurostatybos“ dalykinę (ir kreditinę) reputaciją žeminančios nepagrįstos ir žinomai melagingos informacijos Bendrovė patyrė itin didelę žalą. Nurodė, jog UAB „Eurostatybos“ vykdant statybos rangos sutartį bei vystant nekilnojamojo turto vystymo projektą, Vilniaus AVMI nepagrįstai ir neteisėtai areštavo Bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas ir turtą, tuo absoliučiai sutrikdydama Bendrovės ūkinę veiklą, šiai siekiant bankinėmis lėšomis rekonstruoti turimą nekilnojamąjį turtą, bei nepagrįstai ir neteisėtai išregistravo Bendrovę iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registro. Pažymėjo, jog dėl Vilniaus AVMI 2006 m. sausio 22 d. nepagrįstai pradėto ir beveik metus iki 2006 m. gruodžio 13 d. vykdyto operatyvinio patikrinimo, kurio metu Vilniaus AVMI nepagrįstai ir neteisėtai taikė procesines prievartos priemones Bendrovės atžvilgiu, dėl VMI 2007 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 69-161, kuriuo nepagrįstai buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (27.183)-256-426, bei dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo nepagrįstumo UAB „Eurostatybos“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2008 m. spalio 29 d. spendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikinti VMI 2007 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 69-161, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (27.183)-256-426, kuriame Bendrovei nepagrįstai ir neteisėtai buvo priskaičiuota 201 272 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 19 196,72 PVM delspinigių ir skirta 60 382 Lt bauda. Teigė, jog dėl nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus AVMI 2006 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (27.260)-333-153 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registro“ ir Vilniaus AVMI 2006 m. vasario 1 d. nurodymų Nr. 14-09-2691 bei Nr. 14-09-2693 „Nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų“, tuo tyčia sudarant Bendrovei iš esmės neįmanomas sąlygas toliau vykdyti statybos rangos sutartį, pasirašytą su užsakovu UAB „Senjorų rezidencija“, Bendrovė patyrė 529 557,12 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Dėl Vilniaus AVMI sprendimo, kuriuo UAB „Eurostatybos“ buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų registro, Bendrovė taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatė, kad Vilniaus AVMI veikė neteisėtai. Šį pirmosios instancijos teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko galioti. Bendrovė dėl teismų neteisėtais pripažintų mokesčių administratoriaus veiksmų beveik metams buvo netekusi PVM mokėtojo teisių ir pareigų, dėl ko neteko teisės statybos darbų užsakovams išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, išskirdama PVM, kas buvo viena iš priežasčių, padariusių pareiškėjui turtinę žalą negautų pajamų pavidalu ir turtinę žalą turto netekimu. Būtent dėl šių, nuo 2006 m. sausio 22 d. iki 2006 m. gruodžio 13 d. užsitęsusių Vilniaus AVMI neteisėtų veiksmų, statybos darbų užsakovas UAB „Senjorų rezidencija“ atsisakė UAB „Eurostatybos“, kaip statybos rangovo paslaugų, todėl Bendrovė patyrė nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. Be to, dėl nurodytų mokesčių administratoriaus veiksmų (turto ir sąskaitų arešto, taikyto nuo 2006-02-01 iki 2006-04-13, pareiškėjo reputaciją žeminančios nepagrįstos informacijos viešo paskelbimo, išregistravimo iš PVM mokėtojų registro) AB DnB Nord bankas 2006 metų gegužės mėnesį sumažino 2006 m. sausio 4 d. Kredito sutartimi Nr. 9189 skirto kredito apimtį nuo l 400 000 Lt iki l 250 000 Lt sumos, dėl ko Bendrovė buvo priversta sudaryti nekilnojamojo turto vystymo kredito sutartį labai nenaudingomis jai sąlygomis ir dėl to patyrė 150 000 Lt turtinę žalą. Pažymėjo, kad siekė rekonstruoti Vilniaus AVMI nepagrįstai ir neteisėtai dvigubu areštu areštuotą pastatą – buvo numatytas ilgalaikis projektas, pritraukiant iš AB DnB Nord banko itin dideles lėšas rekonstrukcijos statyboms finansuoti, kurio finansavimui buvo numatyta pasitelkti iš AB DnB Nord banko už 5,35 procentų metinių palūkanų skolintas lėšas. Tačiau dėl Vilniaus AVMI nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų buvo sužlugdytos Bendrovės galimybės vykdyti paskolos mokėjimo įsipareigojimus, atidėti paskolų mokėjimo terminus, pritraukti papildomas investicijas ir apskritai vykdyti pastato rekonstrukcinį projektą. Dėl Vilniaus AVMI nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų AB DnB Nord bankui 2008 metais atsisakius finansuoti Bendrovės vystomą nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projektą, Bendrovė 2008 metais kreipėsi į AB bankas „Snoras“ dėl 2 500 000 Lt paskolos suteikimo, refinansuojant AB DnB Nord banko suteiktą l 250 000 Lt paskolą, pagal kurią AB DnB Nord bankui buvo įkeistas visas Vilniaus AVMI areštuotas turtas. Tačiau AB bankas „Snoras“ atsisakė refinansuoti AB DnB Nord banko suteiktą kreditą. Tokiu būdu UAB „Eurostatybos“ prarado galimybę vystyti nekilnojamojo turto rekonstrukcijos ir statybos projektą iš AB DnB Nord banko už 5,35 procentų metinių palūkanų skolintomis kredito lėšomis, ir prarado galimybę vystyti nekilnojamojo turto rekonstrukcijos ir statybos projektą iš AB DnB Nord banko, refinansuojant kreditą „Snoro“ banke už 8,2 procentų metinių palūkanų, todėl privalėjo sau itin nepalankiomis sąlygomis refinansuoti kreditą banke UAB „Medicinos bankas“, mokant net 14,78 procentų metinių palūkanų, kas rodo, jog dėl mokesčių administratoriaus neteisėtų veiksmų Bendrovė patyrė itin didelę turtinę bei dalykinę (ir kreditinę) žalą. Pabrėžė, kad dviejų administracinių procesų metu (administracinėje byloje Nr. A4-2208/2006 ir administracinėje byloje Nr. A556-1659/2008) jis įrodė neteisėtus tarnautojų veiksmus, sustabdant Bendrovės ūkinę veiklą, todėl turi teisę reikalauti padengti pajamas, kurios galėjo būti gautos, jei įmonė veiktų, taip pat atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Teigė, jog iš esmės pasikeitus kredito (skolintų) lėšų kainai, patirtos žalos objektyviai įvardinti neįmanoma, todėl dėl Vilniaus AVMI neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, kurią patyrė dėl žlugdymo vystyti nekilnojamojo turto rekonstrukcijos ir statybos projekto vystymą, įvertino simboline 250 000 Lt neturtinės žalos suma. Nurodė, kad nuo 2006 metų Bendrovė vykdė po Vilniaus AVMI nepagrįstai ir neteisėtai areštuotu Bendrovei nuosavybės teisė priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pastatu) esančio žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procesą, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui sužinojus Vilniaus AVMI paskelbtą ir viešai paskleistą nepagrįstą ir žinomai melagingą informaciją, valstybinio žemės sklypo pardavėjas – Elektrėnų žemėtvarkos skyrius – laiku nepateikė Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo Elektrėnų savivaldybėje UAB „Eurostatybų koncernas“ Nr. 2.3-12120-42. Šį įsakymą Bendrovė gavo tik 2007 m. gegužės 22 d., t. y. kai 2007 m. kovo 15 d. žemės sklypas buvo indeksuotas ir jau buvo pabrangęs nuo 295 000 Lt iki 553 620 Lt. Tokiu būdu iš Bendrovės buvo atimta teisė įsigyti valstybinę žemę už 295 000 Lt ir jį teko įsigyti jau už 450 000 Lt, dėl ko Bendrovė patyrė 155 000 Lt dydžio turtinę žalą. Papildomai nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, jis taip pat įgijo teisę reikalauti iš Lietuvos valstybės ir procesinių palūkanų priteisimo.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 89–99), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti jo naudai iš atsakovo 584 557,12 Lt turtinei žalai ir 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (iš viso – 834 557,12 Lt); priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tuo atveju, jeigu yra ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 141, 142 ir 143 straipsniuose numatyti pagrindai, remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog su skundu į teismą kreipėsi, akivaizdžiai praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pabrėžia, jog teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir senaties termino pradžia, nusakomas ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises) momentu. Teigia, jog teises ginti jis ėmė tik žinodamas, kad jos yra pažeistos. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, subjektyvus momentas, kada pareiškėjas sužinojo dėl neteisėtų tęstinių pareiškėjo atžvilgiu vykdytų Vilniaus AVMI veiksmų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimas (byla Nr. A556-1659/2008). Bendrovė aktyviai rūpinosi savo teisėtų interesų gynyba (ginčijo neteisėtus veiksmus teismine tvarka). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2008 m. spalio 29 d., todėl terminas šiuo atveju nebuvo praleistas.

2. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 26 d. posėdžio metu buvo pažeistos procesą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 161 str.). Nurodo, jog teismo posėdžio metu jo atstovas prašė posėdį atidėti, nes jį turėjusi atstovauti advokato padėjėja tik 2011 m. gegužės 25 d. atsisakė atstovauti pareiškėją šiame procese, o kito kvalifikuoti teisininko nepavyko rasti. Kadangi Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas A. G. bei laikinai einantis direktoriaus pareigas L. G. išvykę gyventi į užsienį, teismo posėdžio metu prašyta nagrinėjimą atidėti, siekiant nukentėjusiai šaliai užtikrinti galimybę pasinaudoti profesionalaus teisininko paslaugomis šiame teismo procese. Todėl teismo posėdyje pareiškėją atstovavo teisinio išsilavinimo neturintis L. G., kuris galimai dėl teisinių žinių trūkumo ir nesugebėjo tinkamai suformuluoti prašymo atnaujinti terminą. Tokiu būdu, nesuteikus galimybės pasirūpinti kompetentingo advokato atstovavimu teismo procese, buvo apribotos pareiškėjo teisės pasinaudoti ieškinio senaties taisyklės išimtimis dėl ieškinio senaties termino pradžios, kurias nustato CK ir kiti įstatymai.

3. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti pareiškėjo pateiktus rašytinius ir kitus (garso įrašus) įrodymus, tačiau teismas pareiškėjo pateiktų garso įrašų ir kitų įrodymų netyrė. Be to, pareiškėjas skunde ir jo patikslinime prašė į teismo posėdį liudytojais iškviesti AB DnB Nord banko Kauno filialo darbuotojus, tačiau toks jo prašymas apskritai nebuvo nagrinėtas, o liudytojai neapklausti.

4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas L. G. įvardino Vilniaus AVMI darbuotojų veiksmus, jo nuomone, turinčius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovo nurodytus ikiteisminius tyrimus atsakingiems atsakovo darbuotojams, remiantis ABTĮ 108, 109 straipsniais, įvertinęs pateiktus įrodymus, turėjo nustatyti Vilniaus AVMI darbuotojų veiksmuose nusikalstamos veikos požymius ir apie nusikalstamas veikas pranešti prokurorui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas net tik ABTĮ 108, 109 straipsnių reikalavimus, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, tokių veiksmų neatliko. Nurodo, jog teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, t. y. negali tapti atsakovo (Vilniaus AVMI) nesąžiningų darbuotojų advokatu.

5. Teismas skundžiamame sprendime remiasi nepagrįstais atsakovo atstovų teiginiais dėl jų atsakingų darbuotojų neteisėtų veiksmų, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartyje (byla Nr. A4-2208/2006) ir 2008 m. spalio 29 d. sprendime (byla Nr. A556-1659/2008) yra pasisakęs dėl jų neteisėtumo. Tokiu būdu teismas, remdamasis ir cituodamas nepagrįstus atsakovo teiginius dėl aplinkybių, dėl kurių aukštesnė instancija yra priėmusi procesinius sprendimus, pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes administracinėse bylose nustatyti faktai ir jų pagrindu priimti procesiniai sprendimai turi įrodomąją, privalomą ar prejudicinę galią šioje byloje.