Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Kategorija 24.4.; 30.1.; 30.5.; 30.6.; 30.12.2.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 116.1.

2013 m. sausio 31 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovams A. M. ir L. M., jų atstovei adv. S.Stasiukynienei, atsakovų T. G. ir L. G. atstovui adv. V.Raviniui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovei Jolitai Bendžiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir L. M. ieškinį atsakovams T. G. ir L. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui ir tretiesiems asmenims A. M., Marijampolės 2 – ojo notarų biuro notarei N. U., VĮ „Registrų centras“ Marijampolės fil. dėl namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo, administracinių aktų ir sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo

Ieškovai prašo 2004-05-19 žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1 0,0423 Ha dalyje pripažinti negaliojančiu; Marijampolės apskrities viršininko 2004-08-09 įsakymą Nr. ŽM-926 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir leidimo pirkti naują žemės sklypą 0,0423 ha dalyje pripažinti negaliojančiu. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2004-08-09 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-926 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir leidimo pirkti naują žemės sklypą” patenkintas L. G. ir T. G. prašymas ir leista įregistruoti nekilnojamojo turto registre LR vardu 0,5969 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. bei šį sklypą pirkti (t. 1, b.l. 107). Įsakymas priimtas vadovaujantis LR Žemės įstatymo 5 str., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (LR Vyriausybės 2001-02-20 nutarimo Nr. 180 redakcija) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“.

Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, kad nustatytas senaties terminas skirtas ginti pažeistas teises siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipėsi teisminės gynybos. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti neribotą laiką. Ieškinio senaties instituto netaikymas neleistų užbaigti žemės reformos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010 pasisakydamas dėl administracinio akto pagrindu sukurtų civilinių teisių gynimo terminų nurodė, bet kuri civilinių teisinių santykių subjektų teisė ar pareiga galioja tam tikrą laiką, todėl teisėje egzistuoja įvairios paskirties terminai. Vienas iš tokių terminų yra teisių gynimo terminas, per kurį subjektinę teisę turintis asmuo gali kreiptis į įpareigotą asmenį ar valstybę su reikalavimu apginti jo teisę ar įgyvendinti ją vartojant valstybės prievartą. Ieškinio senatis - tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora" ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5882008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rikos mokymo centras" v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu - akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu atitinkamas administracinis aktas neturėjo būti įteiktas pareiškėjui, skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėjas turėjo ir galėjo sužinoti apie atitinkamus aktus, jų turinį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. Š. firma „Kuonė“ 2007-08-28 supažindino A. M. su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, kur nurodyta, kad suformuotas namų valdos žemė sklypas, 0,23 ha bendro ploto (civilinės bylos priedas - A. M. perkamų iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypų, suformuotų pagal 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-03-16 apskrities viršininko įsakymu Nr. 166ŽM byla). Iš minėto dokumento matyti, kad jau 2007-08-28 ieškovai buvo supažindinti su formuojamo žemės sklypo ribomis. Be to, teismas pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, kaip dokumento, funkcija ir yra informacinė, šiuo atveju informuojanti apie žemės sklypo plotą ir jo gretimybę su T. G. žemės sklypu. Kaip matyti iš dokumento 9 p., A. M. pastabų bei pretenzijų dėl žemės sklypo ribų paženklinimo neturėjo. Be to, iš byloje esančių kitų rašytinių įrodymų, t.y. A. M. 2011-09-06 prašymo dėl namų valdos ribos (b.l. 136), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2011-10-14 rašto (b.l. 135), ieškovo A. M. paaiškinimų teismo posėdyje, kad 2011 m. suprato, jog jo ir atsakovo žemės sklypai persidengia, matyti, kad ieškovai jau 2011 m. suprato apie įrodinėjamos savo teisės pažeidimą, todėl darytina išvada, ieškinio senaties terminas, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., skundui paduoti prasidėjo ieškovams gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2011-10-14 raštą ir yra praleistas, todėl taikytina ieškinio senatis reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Teismui atmetus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo CK 1.131 str. 1 d. pagrindu, ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo taip pat atmestini, nes jie yra išvestiniai, ir jų tenkinimas nepanaikinus administracinių aktų negalimas.

Vertindamas ieškinio reikalavimų dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovai nurodo, jog Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. ir LR Vyriausybės nutarimas „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose (redakcija aktuali nuo 2004-07-15 iki 2006-03-29). Ieškovai nenurodė kuo konkrečiai pasireiškė minėtos normos pažeidimas, iš byloje esančių duomenų teismas daro išvadą, kad valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūra atitiko Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. reikalavimus. Teismas įvertina tai, kad 1996-07-25 buvo sudarytas ir su Marijampolės rajono vyriausiuoju architektu suderintas R. S. G. (atsakovo T. G. tėvas) žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Minėtame sklypo plane yra ir A. G. parašas, kuriuo jinai suderino, kaip gretimo žemės sklypo naudotoja žemės sklypo ribas. Ieškovai perėmė naudojimosi žemės sklypu teises iš A. G. (dabartinė pavardė – Matulevičienė), todėl derinti pakartotinai nebuvo būtina, nes jau buvo suderinta. Todėl ieškovai ir nebuvo informuojami apie T. G. ir L. G. suformuotą žemės sklypą. Ta aplinkybė, kad atsakovams T. G. ir L. G. buvo parduotas ne 5803 kv.m. žemės sklypas, o 5969 kv.m. žemės sklypas, nagrinėjama ginčui neturi reikšmės. Iš žemės sklypo plano (t. 1, b.l. 51) matyti, kad R. S. Gliaubičiaus žemės sklypo vidinėje erdvėje buvo suformuotas žemės sklypas, kuriame buvo perpumpavimo stotis. Formuojant žemės sklypą T. G. ir L. G. šis vidinis sklypas taip pat buvo įtrauktas į bendrą žemės sklypo plotą. Tai, kad atsakovų žemės sklypo plotas padidėjo, nepadarė įtakos žemės sklypo išorinėms riboms, todėl ieškovų argumentas dėl didesnio nei buvo naudojamas žemės sklypo pardavimo atsakovams neteisėtumo atmestinas. Teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys dalyje dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo nepagrįstas.

Dėl namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Vadovaujantis CK 4.45 str., jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. pardavė, o L. M. nupirko nebaigtos statybos gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolės r. (t. 1, b.l. 6). Sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvinamo namo statybai 1988-11-30 sutartimi A. G. suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai (t. 1, b.l. 9-11). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad žemė, esanti (duomenys neskelbtini), Marijampolės r., ant kurios yra L. M. priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, nuosavybės teise priklauso ieškovams. Nors ieškovai ir teigia, kad jie yra naudojamos žemės savininkai, tačiau nepateikia minėtos žemės įsigijimo sandorio, nei duomenų iš VĮ Registrų centro apie jų įregistruotas nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovės paaiškinimo matyti, kad pats žemės sklypas po ieškovų statiniais nėra suformuotas, tai yra valstybės žemė. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad LR Marijampolės rajono valdybos 1994-12-13 potvarkiu Nr. 12-9 A. M. leista pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą žemę – 1,90 ha (civilinės bylos priedas - A. M. perkamų iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypų, suformuotų pagal 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-03-16 apskrities viršininko įsakymu Nr. 166ŽM byla), kad A. M. ir L. M. yra sumokėję už perkamą iš valstybės žemę (4 nuosavybės teise perkamus sklypus ir naudojamą ginčo sklypą), tačiau valstybinės žemės pirkimo procedūra nebaigta, todėl teismas pažymi, kad nėra jokio CK 4.47 str. pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų teigti, jog ieškovai nuosavybės teise įgijo ginčo žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Marijampolės r. Darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog yra ginčo žemės savininkai, todėl jie neturi reikalavimo teisės pagal CK 4.45 str. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Atsakovams T. G. ir L. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,5969 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. Kaip matyti iš pridedamo VĮ Registrų centro išrašo, jame yra nurodyta, kad „Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus". Kadastriniai duomenys nustatyti 2004-05-21. Minėtą žemės sklypą atsakovai įsigijo 2004-09-13 sudarydami Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6657, kuri yra įregistruota viešajame registre. Prieš įsigyjant žemės sklypą buvo atlikti geodeziniai matavimai, tokiu būdu tiksliai suformuojant žemės sklypo ribas, bei jas įregistruojant VĮ Registrų centre jie nuosavybės teisę įgijo turėdami tikslius ir aiškius žemės sklypo kadastro duomenis ir aiškias žemės sklypo ribas, kurios yra įregistruotos VĮ Registrų centre. Pažymėtina, kad atliekant mūsų įsigyto žemės sklypo ribas buvo sudarytas žemės sklypo planas (atliko UAB „Hidroprojektas"), kuriame nurodytos aiškios atsakovams priklausančio žemės sklypo koordinatės. Žemės sklypo planas yra patikrintas Marijampolės apskrities viršininko vyr. geodezininko V. M. ir suderintas su Marijampolės žemėtvarkos skyriumi. Taip pat kaip matyti iš pateikto plano jame yra VĮ Registrų centro Marijampolės filialo žyma, kad „sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje". Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys šiai dienai nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl yra pilnai galiojantys. Teismas daro išvadą, kad atsakovams T. G. ir L. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios.

Teismas atmeta ieškovų argumentus, kad jie nuo statinių įsigijimo faktiškai naudojasi ir žemės sklypo, įregistruoto kaip atsakovų nuosavybė dalimi, todėl, kad dėl tokio naudojimosi atsakovai niekuomet neprieštaravo ir žemės sklypų ribas patys patvirtino nutiesdami tvorą bei ją apsodindami tujų juosta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudininkių M. J., A. A. paaiškinimų matyti, kad ieškovai naudojasi žemės sklypų ginčo dalimi ir kad atsakovai T. G. bei L. G. dėl to neprieštarauja, tačiau tai nepaneigia atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypo ginčo dalį. Žemės sklypo savininkai savo nuožiūra gali leisti kitiems asmenims naudotis jų žemės sklypo dalimi, sodinti žemės sklypo vidiniame plote augalus, tiesti tvorą, laisvai pasirinkdami jų vietą.

Be to, teismas pažymi, kad ieškovas A. M. 2007-07-23 prašymu prašė parduoti jam 1,90 ha žemės. Ieškovas 2011-02-23 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo keturis žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,24 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,50 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. (t. 1, b.l. 71-91). T. I. A. M. iki šios dienos yra įsigijęs viso keturis žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro 1,67 ha, trūkstamas plotas sudaro būtent 0,23 ha (1,90 ha - 1,67 ha = 0.,3 ha), t.y. toks pat plotas koks ieškovams ir yra suformuotas, bei kuris atitinka gretimo žemės sklypo (atsakovų) ribas.

Darytina išvada, kad ieškovai nėra ginčo žemės sklypo savininkai, žemės sklypų ribos yra aiškios, todėl ieškinys dalyje dėl žemės sklypų ribų nustatymo atmestinas.

Šaliai, kurio snaudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovams T. G. ir L. G. iš ieškovų priteistina 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) iš kiekvieno atsakovams T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 20,85 Lt (dvidešimt litų 85 ct) pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.