Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1089-413/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-12
Bylos Nr.: 2A-1089-413/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02049-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Galina Blaževič
Ieškovas: A. M., L. M.
Atsakovas: T. G., L. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui
Trečiasis asmuo: notarė N

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1089-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02049-2012-5;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas: T. R.;(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 121.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-67-896/2013 pagal ieškovų A. M. ir L. M. ieškinį atsakovams T. G., L. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, tretieji asmenys notarė N. U., Valstybės įmonės „Registrų centras“ Marijampolės filialas, dėl namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo, administracinių aktų ir sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1998 m. balandžio 15 d. sutartimi A. M. (G.) pardavė, o ieškovė L. M. nupirko nebaigtos statybos gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovų naudojamo 2733 kv.m. namų valdos žemės sklypo riba persidengia su gretimo žemės sklypo savininkų atsakovų L. G. ir T. G. 0,5969 ha ploto žemės sklypu, kurio ribos nustatytos 2004 m. gegužės 19 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktu Nr. 1 ir kurį atsakovai įgijo 2004 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovų nuomone, administraciniai aktai ir sandoriai, kuriais įteisintos atsakovų žemės sklypo ribos, pažeidžia faktinę ir nuo seno nusistovėjusią gretimų žemės sklypų naudotojų ir savininkų naudojimosi žeme tvarką, dėl ko ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiais:

1. 2004 m. gegužės 19 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1 dėl 0,0423 ha žemės dalies;

2. 2004 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-926 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir leidimo pirkti naują žemės sklypą dėl 0,0423 ha žemės dalies;

3. 2004 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 6657, kuria atsakovai T. G. ir L. G. iš valstybės nupirko 0,5969 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5120/0001:41, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 424, kuriuo Marijampolės apskrities viršininkas T. G. ir L. G. perdavė ne žemės ūkio paskirties 0,5969 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5120/0001:41 (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4. Taikyti restituciją: 0,5969 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5120/0001:41 (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti į valstybinį žemės fondą, o už perkamą žemę valstybei sumokėtus 12 834,14 Lt solidariai grąžinti T. G. ir L. G.;

5. Nustatyti 0,2733 kv. m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams L. M. ir A. M., vakarinę ribą su žemės sklypu, kadastrinis Nr. 512/0001:41, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovams T. G. ir L. G., pagal UAB „Geometra“ 2011 m. liepos 22 d. parengto žemės sklypo ribą, plane pažymėtą E-F (t. 1, b. l. 114-119).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovų nuadai ir po 20,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (2 t. b. l. 25-32). Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1. Dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos bei ieškinio senaties taikymo. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-926 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir leidimo pirkti naują žemės sklypą” buvo patenkintas atsakovų L. G. ir T. G. prašymas ir leista jiems įregistruoti nekilnojamojo turto registre valstybės vardu 0,5969 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šį sklypą pirkti (t. 1, b. l. 107). Įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 5 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatomis. J. Šusticko firma „Kuonė“ 2007 m. rugpjūčio 28 d. supažindino ieškovą A. M. su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, kuriuo suformuotas ieškovų naudojamo 0,23 ha dydžio namų valdos žemė sklypas (priedas prie civilinės bylos - A. M. perkamų iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypų, suformuotų pagal 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-03-16 apskrities viršininko įsakymu Nr. 166ŽM byla). Iš minėto dokumento teismas sprendė, kad jau 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškovai buvo supažindinti su formuojamo žemės sklypo ribomis. Be to, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, kaip dokumento, funkcija yra informacinė, šiuo atveju informuojanti apie žemės sklypo plotą ir jo gretimybę su atsakovo T. G. žemės sklypu. Iš dokumento 9 punkto seka, kad atsakovas A. M. pastabų bei pretenzijų dėl žemės sklypo ribų paženklinimo neturėjo. Be to, iš A. M. 2011 m. rugsėjo 6 d. prašymo dėl namų valdos ribos (b. l. 136), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2011 m. spalio 14 d. rašto (b. l. 135), ieškovo A. M. paaiškinimų teismo posėdyje, kad 2011 m. jis suprato, jog jo ir atsakovo žemės sklypai persidengia, teismas sprendė, jog ieškovai jau 2011 m. suprato apie įrodinėjamos savo teisės pažeidimą. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas skundui dėl ieškovų ginčijamų administracinių aktų paduoti prasidėjo gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2011 m. spalio 14 d. raštą ir yra praleistas, todėl ieškovų reikalavimams panaikinti administracinius aktus taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1.131 str. 1 d.). Atmetus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimai pripažinti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir restitucijos taikymo taip pat atmestini, nes jie yra išvestiniai ir jų tenkinimas, nepanaikinus administracinių aktų, yra negalimas.

Vertindamas ieškovų argumentus dėl Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, teismas pažymėjo, kad ieškovai nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė minėtos normos pažeidimas, ir iš bylos duomenų sprendė, kad valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūra atitiko šio teisės akto reikalavimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad dar atsakovų valdomo žemės sklypo planas buvo sudarytas ir suderintas dar 1996 m. liepos 25 d., kuriame yra gretimo sklypo naudotojos A. G., pardavusios statinius ieškovams, parašas. Ieškovai perėmė naudojimosi žemės sklypu teises iš A. G. (M.), todėl derinti šias ribas pakartotinai nereikėjo, dėl ko ieškovai ir nebuvo informuoti apie atsakovų suformuotą žemės sklypą. Teismas pripažino neturinčia reikšmės aplinkybe, jog atsakovams T. G. ir L. G. buvo parduotas ne 5803 kv. m., o 5969 kv. m. žemės sklypas, nes iš žemės sklypo plano (t. 1, b. l. 51) nustatė, kad R. S. G. žemės sklypo viduje buvo suformuotas dar vienas žemės sklypas, reikalingas perpumpavimo stočiai eksploatuoti, kurio plotas ir buvo įtrauktas į bendrą (5969 kv. m.) žemės sklypo plotą. Atsakovų žemės sklypo ploto padidėjimas neturėjo jokios įtakos žemės sklypo išorinėms riboms, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad atsakovai naudojasi didesniu žemės sklypu nei naudojosi prieš jo įsigijimą.

2. Dėl namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad 1988 m. lapkričio 30 d. sutartimi A. G. (M.) buvo suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai (t. 1, b. l. 9-11). Į bylą nepateikta įrodymų, kad žemės sklypas, ant kurio pastatytas ieškovei priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklauso ieškovams nuosavybės teise. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovės paaiškinimų teismas nustatė, kad žemės sklypas po ieškovų statiniais nėra suformuotas ir yra valstybinė žemė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog Marijampolės rajono valdybos 1994 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 12-9 ieškovui A. M. buvo leista pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą 1,90 ha dydžio žemę, kad ieškovai Martinavičiai yra sumokėję už perkamą iš valstybės žemę (4 nuosavybės teise perkamus sklypus ir naudojamą ginčo sklypą), tačiau valstybinės žemės pirkimo procedūra dėl namų valdos žemės sklypo neužbaigta, teismas sprendė, kad nėra nustatytas nei vienas iš CK 4.47 straipsnyje numatytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, dėl ko ieškovai pagal CK 4.45 straipsnį neturi teisės reikalauti nustatyti žemės sklypo ribas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 0,5969 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas 2004 m. gegužės 21 d.. Minėtą žemės sklypą atsakovai įsigijo 2004 m. rugsėjo 13 d., sudarydami Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6657, kuri yra įregistruota viešame registre. Prieš žemės sklypo įsigijimą buvo atlikti geodeziniai sklypo matavimai ir tokiu būdu tiksliai nustatytos žemės sklypo ribos bei jo koordinatės. Šis žemės sklypo planas patikrintas ir suderintas su Marijampolės žemėtvarkos skyriumi. Plane yra VĮ Registrų centro Marijampolės filialo žyma, kad „sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje“. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys šiai dienai nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl žemės sklypo ribos yra aiškios. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad jie yra faktiniai ginčo žemės sklypo dalies naudotojai, kad dėl tokio naudojimosi atsakovai niekada nereiškė jokių pretenzijų ir patys patvirtino žemės sklypų ribą, nutiesdami per ją tvorą ir apsodindami tujų juosta, kadangi šios aplinkybės negali paneigti atsakovų nuosavybės teisių į jiems priklausantį žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo savininkai gali savo nuožiūra leisti kitiems asmenims naudotis jų žemės sklypo dalimi, sodinti žemės sklypo vidiniame plote augalus, tiesti tvorą, laisvai pasirinkdami jų vietą, tačiau tai negali paneigti paties savininko teisių. Atsižvelgdamas į ieškovų išsipirktos 1,67 ha dydžio žemės plotą, teismas pažymėjo, kad likusi neišpirkta 0,23 ha žemės ploto dalis atitinka gretimo žemės sklypo (atsakovų) ribas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuo argumentus:

1. Dėl senaties termino, administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkinio - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai jau nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. žinojo formuojamo žemės sklypo ribas. J. S. firma „Kuonė“ 2007 m. rugpjūčio 28 d. A. M. davė pasirašyti namų valdos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, tačiau neinformavo, kad namų valdos žemės sklypo ribos keičiamos, nieks neparodė naujų žemės sklypo ribų ir natūroje jų nepaženklino, todėl nebuvo galimybės žinoti, kad atsakovų G. sklypo riba nustatyta per ieškovų namų valdos žemės sklypą. Ieškovams nupirkus statinius iš A. G., pardavėja jiems parodė naudojamo žemės sklypo ribas ir tokiomis ribomis sklypas naudojamas iki šiol. Atsakovas T. G., prieš užsitverdamas savo žemės sklypą tvoromis, vakarinėje ieškovų namų valdos žemės sklypo dalyje sklypų ribą suderino su ieškovu, pažymint ją užtveriama tvora ir pasodinant tujas. Todėl nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškovai neturėjo jokio pagrindo manyti ir negalėjo suvokti, kad jų namų valdos žemės sklypo riba su kaimynais G. yra pakeista. Teismas be pagrindo taikė ieškinio senaties terminą vadovaudamasis Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2011 m. spalio 14 d. raštu. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 19 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 dėl 0.0423 ha sklypo dalies ir Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymą Nr. ZM-926 Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir leidimo pirkti naują žemės sklypą 0.0423 ha dalyje. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 14 d. rašte apie šiuos administracinius aktus nekalbama. Rašte nurodomas tik Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 166 ŽM, taigi nuo 2011 m. spalio 14 d., kaip nurodė teismas, ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti apie 2004 m. gegužės 19 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 ir Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. ŽM-926, kurių pagrindu yra pažeidžiamos ieškovų teisės. Todėl taikyti Administraciniu bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas teismui nebuvo pagrindo, nes apie ginčijamus administracinius aktus ieškovai sužinojo tik teismo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismas neteisingai aiškino Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ normas. Šiuose teisės aktuose aiškiai nustatyta, kad „<...> kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas...>“. Šiuo atveju, ieškovų naudojama namų valdos dalis buvo parduota kaimynams G., dėl ko teismas padarė prieštaraujančią teisės normoms išvadą, kad <... valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūra atitiko Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. reikalavimus....>. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad žemė parduota vadovaujantis 1996 m. liepos 25 d. žemės sklypo planu, kuriame yra gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) parašai. Apeliantų nuomone, atsakovams žemės sklypas parduotas vadovaujantis 2004 m. gegužės mėn. UAB „Hidroprojektas“ parengtu žemės sklypo planu, kuriame nėra gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų suderinimo žymų. Jokio pagrindo formuoti atsakovams tokio dydžio žemės sklypą nebuvo, nes anksčiau jie naudojosi 423 kv. m. mažesne sklypo dalimi. Ieškovai apie savo teisių pažeidimą suprato tuomet, kai buvo atlikti jų sklypo geodeziniai matavimai. Senaties terminas ginčyti administracinius aktus nepraleistas, nes ieškovai nebuvo supažindinti su žemės paženklinimo aktais, įsakymais, pirkimo - pardavimo sutartimi.

2. Dėl namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo. Ieškovai 1998 m. balandžio 15 d. iš A. M. (G.) nupirko nebaigtos statybos gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir ūkini pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), ir naudojosi žemės sklypu tomis ribomis, kaip buvo nurodžiusi A. M.. Su tokiomis namų valdos žemės ribomis sutiko ir T. G., kuris pats ant žemės sklypų ribos užsitvėrė tvorą, pasodino tujas. Jam užtvėrus tvorą, ieškovai atsimatavo nuo tvoros 4 m. atstumą ir pasisodino vaismedžius (kriaušę, 3 obelis ir 2 slyvas). Tuo metu atsakovai nesakė, kad tai jų žemės sklypo dalis ir kad ieškovai neturi teisės ja naudotis. Ieškovai visada naudojosi žemės sklypo dalimi iki tvoros, o T. ir L. G. - savo žemės sklypu už tvoros. A. M. (G.) ieškovams yra patvirtinusi, kad jos parašas 1996 m. liepos 25 d. plane yra suklastotas. Ji net kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą, kuri 2012 m. spalio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M., A. M. ir L. M. prašymą dėl A. G. parašo suklastojimo žemės sklypo kadastriniame plane motyvuojant tuo, kad suėjusi senatis (t. 1, b. l. 112). Žemės sklypų riba pagal faktinį naudojimą niekada nebuvo pasikeitusi, todėl ieškovai iki šiol naudojasi 0.2733 kv. m. namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kurio vakarinė riba nurodyta UAB „Geometra“ 2011 m. liepos 22 d. parengtame Žemės sklypo plane (plane pažymėta E-F). Teigia, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas.

Apeliantų nuomone, nepagrįsta ir neteisinga teismo išvada, kad ieškovai neturi teisės ginti pažeistų teisių, nes nėra namų valdos žemės sklypo savininkai. Namų valdos žemės sklypo privatizavimo procedūra yra pradėta ir nebaigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Jie yra teisėti namų valdos žemės sklypo naudotojai ir niekas kitas neturi teisės naudotis šiuo namų valdos žemės sklypu. Atsakovų sklypo riba pažeidžia ieškovų teises naudotis savo žemės sklypo dalimi, todėl reikalavimas pašalinti šį pažeidimą yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovai 2007 m. rugpjūčio 28 d., kai buvo supažindinti su formuojamo žemės sklypo ribomis, negalėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas A. M. pasirašydamas 2007 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą patvirtino, kad yra supažindintas su formuojamo sklypo ribomis ir su jomis sutinka. Ieškovai 2011 m. rugsėjo 6 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrių prašydami teisingai nustatyti namų valdos ribas. Skyrius 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. 20SS-3378 informavo pareiškėjus, kad jų naudojamo žemės sklypo vakarinė riba turi atitikti kaimyninio žemės sklypo ribą įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad ieškovai gavę minėtą raštą jo neskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad jie sutiko su minėtu atsakymu ir su tuo, kad jų naudojamo žemės sklypo vakarinė riba turi atitikti kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. 5120 0001:41) ribą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Todėl atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl senaties termino praleidimo ir pirkimo - pardavimo sutarties bei restitucijos taikymo, kaip išvestinių reikalavimų, nepagrįstumo.

2. Atsakovas nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas neteisingai aiškino Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ normas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2004-07-15 iki 2006-03-29) buvo nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2.0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Iš byloje esančių įrodymų viseto pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad suformuojant atsakovams žemės sklypą nebuvo pažeisti tuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės sklypų pardavimą. Pažymi, kad ieškovai nenurodė nei teismui pateiktame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde kuo konkrečiai pasireiškė minėtų teisės normų pažeidimai. Formuojant atsakovams žemės sklypą pardavimui, žemės sklypo (kadastro Nr. 5120/0001:41) išorinės ribos nepakito. Minėto žemės sklypo ribos yra pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, o sklypas suformuotas atliekant jo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Hidroprojektas“. Šio žemės sklypo ribos 1996 m yra suderintos su kaimyninių žemės sklypų savininkais ar naudotojais. Minėtame žemės sklypo plane yra pasirašiusi ir A. G. (M.), tuo patvirtindama, kad sutinka su rytine žemės sklypo riba, kuri ribojasi su jos naudojama žeme. Ieškovai nėra sudarę savo naudojamo žemės sklypo pirkimo - pardavimo ar nuomos sutarties, todėl nėra minėto žemės sklypo savininkai. Reikšdami ieškinį ieškovai remiasi CK 4.45 straipsniu, tačiau minėta teisės norma numato, kad teismas ginčą dėl ginčytinų žemės sklypo ribų sprendžia tik tuomet, kai ginčas kyla tarp žemės sklypų savininkų ir žemės sklypo ribos yra neaiškios. Ieškovai nėra žemės sklypo savininkai ir jų naudojamas žemės sklypas nėra suformuotas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nuostatomis ir, priešingai nei atsakovų, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl ko, atsakovo įsitikinimu, ginčijama žemės sklypo riba yra aiški iš esamų dokumentų. Atsakovams 2004 m. rugsėjo 13 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. 6657 yra parduotas 0,5969 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 5120/0001:41), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai ieškinio 4 punktu prašo taikyti restituciją ir už perkamą žemę valstybei sumokėtus 10 520, 60 Lt solidariai grąžinti T. G. ir L. G.. Tačiau, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, atsakovai yra iš viso sumokėję už minėtą žemės sklypą 12 834,14 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. G. ir L. G. prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ieškinio senaties termino. Ieškovų prašymu ir jų iniciatyva buvo atlikti jų naudojamo ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ieškovams yra suformuotas aplink jų namus 0,23 ha namų valdos žemės sklypo planas, žemės sklypo Nr. 58-1. Žemės sklypo planas parengtas 2007 m. rugsėjo mėn. ir yra suderintas su Marijampolės žemėtvarkos skyriumi. Jame, be kita ko, nurodyta, kad minėto žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. kovo 16 d. Įsakymu Nr. 166 ŽM, suprojektuotas ribas. Pažymi, kad nei minėto ieškovams suformuoto žemės sklypo plano, nei Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. kovo 16 d. Įsakymo Nr. 166 ŽM, ieškovai neginčija, dėl ko spręstina, kad šie aktai yra teisingi ir su jais ieškovai sutinka. Būtent toks ieškovams suformuotas žemės sklypas atitinka ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. Žemės sklypo abrisą (AI), kuriame taip pat yra nurodytas žemės sklypo Nr. 58-1 plotas 0,23 ha, su tokiomis ribomis ir plotu sutiko pats ieškovas A. M., kurio yra parašas minėtame dokumente. Šis dokumentas ieškovų taip pat nėra ginčijamas. 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudarytas ieškovams formuojamo žemės sklypo Nr. 58-1 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame taip pat nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,23 ha, minėtą aktą ieškovas A. M. taip pat patvirtino savo parašu, taigi su nurodytais duomenimis jis susipažino ir juos patvirtino. Minėto akto ieškovai taip pat neginčija. Ieškovė L. M. žemėtvarkos skyriui yra pateikusi prašymą, kad visi dokumentai būtų tvarkomi jos sutuoktinio A. M. vardu. Taigi ieškovų ir atsakovų žemės plotai ir jų ribos atitinka pačių ieškovų pasirašytus dokumentus, šios aplinkybės matosi ir iš ieškovų prie ieškinio pateikto UAB „Geometra“ 2011 m. liepos 22 d. parengto Žemės sklypo plano, kur raudonai pažymėta ribos su įregistruotu gretimu sklypu ir nurodyta, kad ieškovų naudojamas sklypas sudaro 2305 kv. m. arba kitaip tariant 0,23 ha. Po minėto plano parengimo ieškovai 2011 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu, nurodydami kad kaimyninio sklypo ribos įeina į jų žemės sklypo valdas. Ieškovai gavo atsakovo atsakymą, kuriame nurodyta, kad jų naudojamo žemės sklypo ribos turi atitikti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintas Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 166 ŽM suprojektuotas ribas. Taigi ieškovai ne tik žinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą, susijusį su žemės sklypo ribomis, tačiau ir papildomai buvo informuoti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 14 d. atsakymu apie tai, kad ieškovų žemės sklypo ribos turi atitikti gretimo žemės sklypo ribas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai apie savo teisių pažeidimą žinojo jau 2011 m. spalio 14 d. ir per įstatymo nustatytą terminą savo teisių negynė.

2. Dėl ribų paženklinimo akto. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas sudaromas tam, kad būtų nustatytos ir paženklinto žemės sklypo ribos. Ieškovas A. M. minėtą ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė, taigi su parodytomis bei paženklintomis ribomis sutiko. Todėl esant rašytiniam įrodymui apie žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovams ribos buvo neaiškios. Minėto 2007 m. rugpjūčio 28 d. ribų paženklinimo-parodymo akto, kurį patys pasirašė, ieškovai neginčijo, dėl ko laikytina, kad ieškovams visos aplinkybės buvo žinomos ir jie su minėtu aktu sutiko. Minėtame akte yra fiksuotas ieškovų naudojamo žemės sklypo plotas 0,23 ha. Todėl jau tuo metu ieškovai žinojo, kad jiems yra pažymėtas ir suformuotas 0,23 ha žemės sklypo plotas ir per visą šį laikotarpį dėl to jokio ginčo nekėlė ir tariamai pažeistų savo teisių negynė.

3. Dėl žemės reformos įstatymo nuostatų pažeidimo. Apeliantai nepagrįstai skunde teigia, kad buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis ir Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų valstybinių žemės sklypų ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ normos. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 14 d. raštu pažymėjo, jog ieškovų naudojamo žemės sklypo ribos turi atitikti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintas Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 166 ŽM suprojektuotas ribas. Taigi naudojamos žemės sklypo ribos buvo suprojektuotos ir patvirtintos dar 2000 m. kovo 16 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 166 ŽM ir šios ribos šiai dienai atitinka atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas. Šios ribos atitinka ir ieškovams suformuoto žemės sklypo ribas. Atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos dar 1996 m. liepos 25 d., kuomet buvo sudarytas ir su Marijampolės rajono vyriausiuoju architektu suderintas R. S. G. (atsakovo T. G. tėvas) žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Minėtame sklypo plane yra ir gretimo žemės sklypo naudotojos A. G. parašas, planas suderintas ir su kitais besiribojančių žemės sklypų naudotojais. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovams priklausantis „Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus“. Kadastriniai duomenys nustatyti 2004 m. gegužės 21 d. Ieškovai 2007 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė savo naudojamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame nurodytas žemės sklypo plotas 0,23 ha. Ieškovų iniciatyva UAB „Geometra“ 2011 m. liepos 22 d. parengė Žemės sklypo planą, kur raudonai pažymėta ribos su įregistruotu gretimu atsakovų sklypu ir nurodytas naudojamo sklypo plotas, sudarantis 2305 kv. m. arba 0,23 ha, t. y. tiek, kiek ieškovams buvo pažymėta 2007 m. rugpjūčio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu. Iš byloje esančios 1994 m. lapkričio 9 d. pažymos apie A. M. suteiktą asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), matyti, kad kartu su namų valdos sklypu jam suteiktas 1,90 ha žemės ūkio naudmenų plotas. Marijampolės rajono valdybos 1994 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 12-9, ieškovui A. M. leista pirkti iš valstybės 1,90 ha žemės už 4332 Lt sumą. Tokia sumą ieškovas 1995 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo pranešimu ir yra sumokėjęs. 2007 m. rugsėjo pažymoje, išduotoje Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tarnybos departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus, yra pažymėta, kad A. M. 1993 m. kovo 24 d. Liudvinavo apylinkės tarybos sprendimu Nr. 110 suteikta 1,90 ha (su namų valda) asmeninio ūkio žemės. Ieškovas A. M. 2007 m. liepos 23 d. prašymu prašė parduoti minėtą 1,90 ha žemės plotą. Ieškovas 2011 m. vasario 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo keturis žemės sklypus: 0,9000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 58-5); 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini. (sklypo Nr. 58-2); 0,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 58-3); 0,2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 58-4); Taigi ieškovas iki šios dienos yra įsigijęs viso keturis žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro 1,67 ha, tad trūkstamas plotas ir sudaro būtent 0,23 ha (1,90 ha - 1,67 ha = 0,23 ha), t. y. toks pat plotas koks ieškovui ir yra suformuotas bei pažymėtas 2007 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo Nr. 58-1 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kurį pasirašė ieškovas, bei kuris atitinka gretimo žemės sklypo (atsakovų) ribas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovų naudojama žemė sklypo dalis buvo neteisėtai parduota atsakovams.

4. Dėl sklypo ribų suderinimo. Pačios žemės sklypo ribos kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1996 m. birželio 20 d. ir jie yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Su žemės sklypo ribomis buvo supažindinta ir pasirašiusi gretimo žemės sklypo naudotoja A. G. (1996 m. gegužės 25 d.), kurios teisių perėmėjais laikytini ieškovai, todėl derinti sklypo ribas pakartotinai nebuvo būtina. Pažymi, kad išorinės žemės sklypo ribos nesikeitė, pasikeitė tik bendras sklypo plotas, kadangi minėtame sklype buvo įsiterpęs kitas 0,0166 ha plotas, suformuotas perpumpavimo stočiai eksploatuoti, bei nustatytas kelio servitutas, dėl ko, atsakovams atitekus perpumpavimo stočiai, kadastrinių matavimų metu ir buvo suformuotas bendras 0,5969 ha žemės sklypo plotas. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad neva ant 1996 m. birželio 20 d. žemės sklypo plano A. G. (M.) parašas yra suklastotas, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų teismui nepateikė. Nesant byloje tokių įrodymų, teismas pagrįstai minėtą žemės sklypo planą vertino kaip įrodymą. Ieškovai savo reikalavimą taip pat grindė CK 4.45 straipsniu, kuris numato, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Įvertinęs įrodymų visetą, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovai nėra ginčo žemės sklypo savininkai ir antra, kad žemės sklypo ribos yra aiškios bei nustatytos atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotais viešame registre. Teismas taipogi pagrįstai nustatė, kad ieškovų teisės nėra pažeistos, kadangi Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tarnybos departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo mėn. išduotoje pažymoje yra pažymėta, kad A. M. 1993 m. kovo 24 d. Liudvinavo apylinkės tarybos sprendimu Nr. 110 suteikta 1,90 ha (su namų valda) asmeninio ūkio žemės, ieškovas yra išsipirkęs keturis sklypus, kurių bendras plotas 1,67 ha, ir kad trūkstamas plotas ieškovams ir sudaro būtent 0,23 ha, t. y. tiek, kiek jiems yra suformuota žemės su atsakovams nuosavybes teise priklausančiu gretimu žemės sklypu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Dėl ieškovų reikalavimo teisės

Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 str.). Taigi daiktinė teisė įgyvendinama ne tik per disponavimo teisę, kas būdinga nuosavybės teisei, bet ir kitais paminėtais būdais. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą (CK 4.34 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vakarinė žemės sklypo riba ribojasi (persidengia) su atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rytine riba, teisėti naudotojai. Todėl nustatę daikto valdymo pažeidimus, ieškovai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti apginti jų teises visais įstatymo numatytais būdais, iš kurių ir CK 4.45 straipsnyje numatytu būdu. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovai šioje byloje neturi reikalavimo teisės, yra grindžiamos netinkamu teisės normų aiškinimu, todėl iš sprendimo motyvų pašalintinos kaip nepagrįstos.

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Pagal CK 4.45 straipsnį ir jo taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, kadangi ribos neaiškumas visų pirma turi būti pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus ir vertinant kitus įrodymus. Pasisakydamas dėl CK 4.45 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Bylos duomenimis, ieškovui A. M. 1993 m. kovo 24 d. Liudvinavo apylinkės tarybos sprendimu Nr. 110 suteikta 1,90 ha asmeninio ūkio žemės. Marijampolės rajono valdybos 1994 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 12-9 ieškovui leista šią žemę išsipirkti už 4 332 Lt sumą, kurią ieškovas sumokėjo 1995 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo pranešimu. 2011 m. vasario 23 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo keturis žemės sklypus: 0,9000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 58-5); 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 58-2); 0,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 58-3); 0,2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 58-4). Tokiu būdu, ieškovai nuosavybės teise valdo keturis žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro 1,67 ha, trūkstamas plotas - 0,23 ha. Šis 0,23 ha ginčo žemės sklypas pažymėtas tiek 2007 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo Nr. 58-1 abrise, tiek ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (priedas prie bylos, A. M. žemės byla). Pažymėtina, kad panašaus dydžio ( 0,25 ha) namų valdos žemės sklypas buvo suteiktas ir buvusiai namų valdos savininkei A. G. (t. 1, b. l. 9-11). Iš ieškovų pateikto UAB „Geometra“ žemės sklypo plano, kurio matavimų pagrindu ieškovai ir prašo nustatyti savo naudojamo žemės sklypo ribas, matyti, kad pagal faktinį naudojimą ieškovų sklypo riba patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas (sklypai persidengia), o ieškovų naudojamo sklypo plotas padidėjęs nuo jiems suteikto 0,23 ha (pagal geodezinius matavimus 2305 kv. m.) iki 2733 kv. m. ( t. 1, b. l. 12), taigi ieškovų naudojamas žemės sklypas yra 423 kv. m. didesnis už administraciniais aktais jiems suteiktą žemės sklypo plotą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad nurodytu atveju ieškovai nepasirūpino tinkama savo tariamai pažeistų teisių gynyba, ankstesnio administracinio akto dėl 1,90 ha žemės suteikimo niekada nekvestionavo ir neprašė pas valstybinį žemės patikėtinį suteikti jiems papildomos žemės plotą. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad 423 kv. m. žemės sklypo dalimi ieškovai naudojasi neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti jų teises, kadangi iš neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti. Pripažinęs nepagrįstu ieškovų reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas teisėtai atmetė kaip išvestinius ieškinio reikalavimus dėl sandorio nuginčijamo ir restitucijos taikymo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su teisės normų tinkamu taikymu ir aiškinimu, liečiančių žemės sklypo suteikimą atsakovams ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nuginčijimą, plačiau nepasisako.

Dėl ieškinio senaties administraciniams aktams ginčyti

Ieškovai, be kita ko, prašė panaikinti: 1) atsakovų 2004 m. gegužės 19 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1 dėl 0,0423 ha žemės dalies; 2) 2004 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-926 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir leidimo pirkti naują žemės sklypą dėl 0,0423 ha žemės dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, kt.). Ieškovų teisė ginčyti Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. ŽM-926 ir šios institucijos veiksmus, patvirtinant 2004 m. gegužės 19 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1, yra išvestinė iš jų reikalavimo dėl valdymo teisės pripažinimo. Tik pripažinus ieškovams teisę į ginčo 423 kv. m. žemės sklypą, jie įgytų CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis teisminės gynybos dėl nurodytų administracinių aktų nuginčijimo teismine tvarka, nes atsirastų pagrindas teigti, jog jie tikrai ar tariamai pažeidžia jų, kaip žemės naudotojų, teises ar teisėtus interesus. Tai reiškia, kad esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, yra reikalavimas dėl valdymo teisės į ginčijamą sklypo dalį pripažinimas, nes nustačius žemės sklypo ribą ieškovų prašomu būdu, jie įgytų daiktinę teisę valdyti ir naudotis papildoma 423 kv. m. žemės sklypo dalimi. Tokiu atveju ir išvestiniams iš pagrindinio civilinio teisinio reikalavimo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomas civilinės teisės institutas - ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje – dešimt metų. Todėl teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė terminus reglamentuojančius įstatymus. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, ieškovai neturi teisės naudotis ginčijama žemės sklypo dalimi, jų reikalavimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo pagrįstai atmestas, todėl pirmosios instancijos teismo klaida aiškinant ieškinio senaties pradžią ir tai reglamentuojančias teisės normas neturėjo įtakos iš esmės teisingam teismo sprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti arba pakeisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas