Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. S. (O. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) B. S. 2019 m. rugsėjo 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą O. S. dėl to, kad jis nuo 2018 m. gegužės 7 d., eidamas UAB „T.“ kazino direktoriaus pareigas (2010 m. lapkričio 2 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 7 d. pakeista (papildyta 26 punktu)), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), turėdamas pareigą pagal galiojančius įstatymus vadovauti ūkinei, finansinei ir ekonominei bendrovės veiklai bei visiškai atsakyti už priimamų sprendimų padarinius <...> (UAB „T.“ kazino direktoriaus pareiginių nuostatų 8 punktas), neužtikrino, jog bendrovės automatų salono patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 14 d. nebūtų galima atsiskaityti banko kortele, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalį (draudžiama atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai). Tokiu būdu O. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 4 dalyje (Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas).

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą atsiskaityti banko kortele patalpose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai, šį taikant taip pat patalpų daliai, kurios yra nuomojamos / subnuomojamos trečiajam asmeniui kitos ūkinės komercinės veiklos vykdymui. Azartinių lošimų įstatymo, kaip norminio teisės akto, kuriam galioja plečiamojo pobūdžio aiškinimo draudimas, nuostatos, įpareigojančios subjektą susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo (10 straipsnio 5 dalis), yra nukreiptos į siekį apsaugoti lošiančiųjų asmenų interesus, kad pastarieji nepraloštų virtualioje sąskaitose turimų lėšų, neimtų kredito bei jo nepanaudotų lošimams. Ši įstatymų leidėjo valia bei siekis apsaugoti lošėjų interesus yra tiesiogiai nukreipti į lošimų rinkos produktą, o ne į šalutinių paslaugų, nesusijusių su lošimais, įsigijimą, atsiskaitant už juos banko (debeto, kredito) kortelėmis. Vertinant Lietuvoje taikomą azartinių lošimų reglamentavimą, o taip pat tarptautinę lošimų praktiką, įstatymų leidėjas, priimdamas draudimą atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai, siekė apsaugoti asmens, dalyvaujančio lošimuose, galimus finansinius praradimus, apriboti impulsyvaus lošimo padarinius, o ne reguliuoti kitą ūkinę komercinę veiklą lošimo organizavimo vietose vykdančių juridinių asmenų teises ir pareigas.

Nors lošimo automatų salono ir baro veikla yra vykdoma tame pačiame turtiniame vienete, tačiau abiejų ūkinių subjektų apskaitos politikos vedimas, finansinių operacijų vykdymas ar techninės bei programinės įrangos naudojimas yra individualus ir nepriklausomas. Lošimo automatų salonui nėra suteiktas viešojo maitinimo įstaigos statusas, o barų veikla yra vykdoma toje patalpų teritorijos dalyje, kurioje yra įrengti barai ir neteikiamos azartinių lošimų paslaugos. Tai reiškia, kad toje pačioje patalpoje yra įsikūrusios dvi skirtingos įstaigos ir kiekvienai iš jų taikomas atitinkamas teisinis reglamentavimas, o galiojanti teisės aktų sistema nenumato tiesioginio draudimo už su azartiniais lošimais nenusijusias paslaugas atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis, taip pat atsakomybės už kito asmens veiksmus (netiesioginės atsakomybės) taikymo. Apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Lošimų priežiūros tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors bendrovės patalpose UAB „F.“ teikė kavinės paslaugas, matyti, jog kavinė yra tose pačiose patalpose kaip ir lošimų automatų salonas, kavinės patalpos nuo lošimų automato salono nėra atskirtos jokia pertvara, jų tas pats įėjimas, vienodas darbo laikas, kavinės paslaugomis naudojasi kazino klientai. Taigi, Lošimų priežiūros tarnybos nuomone, būtent O. S., kaip bendrovės direktorius, yra atsakingas už patalpų, kuriose išduotas leidimas vykdyti automatų salono veiklą, teisinį režimą, kad tose patalpose ne tik nebūtų galima atsiskaityti banko kortelėmis, bet galiotų ir kiti draudimai. Taigi būtent O. S., kaip bendrovės direktorius, yra atsakingas už automatų salone vykdomą veiklą, priešingu atveju, O. S. nebegalėtų kontroliuoti ir įgyventi kitų Azartinių lošimų įstatyme numatytų ir jam priskirtų pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju O. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, nesilaikė administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir, pripažindamas O. S. kaltu, neatskleidė tikrosios įstatymų leidėjo valios bei įstatyme įtvirtinto draudimo tikslo.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinį skundą, negali sutikti su išvada, kad O. S., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas pareigą pagal galiojančius įstatymus vadovauti ūkinei, finansinei ir ekonominei bendrovės veiklai bei visiškai atsakyti už priimamų sprendimų padarinius, neužtikrino, jog UAB „T.“ kazino automatų salono patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 14 d. nebūtų galima atsiskaityti banko kortele, ir taip pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.

ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Nurodyto straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus, todėl azartinių lošimų organizavimą reglamentuojančiose teisės normose vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos, kurių esmė yra ta, kad lošimų organizatorių veikla griežtai reglamentuota, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veiklos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Kartu pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo teisės normų aiškinimo ribojimas.

Azartinių lošimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad draudžiama atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad patalpose, kuriose organizuojami lošimai automatais, bingas, stalo lošimai, draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą. Susipažinus su bylos duomenimis, nustatyta, kad UAB „T.“ kazino patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo lošimo automatų veiklą. Minėtų patalpų dalis subnuomos pagrindais perduota UAB „F.“ kavinės veiklai vykdyti (b. l. 126–128). Tai matyti ir iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 51–57). Pažymėtina, kad banko kortelių skaitytuvas buvo naudojamas patalpos dalyje, išnuomotoje UAB „F.“, kur buvo vykdoma kavinės veikla. Banko kortele buvo galima atsiskaityti tik už kavinės parduodamus gėrimus ir užkandžius, o visi lošimai buvo organizuojami atsiskaitant tik grynaisiais pinigais. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tos aplinkybės, kad kavinė yra tose pačiose patalpose kaip ir lošimų automatų salonas, kavinės patalpos nuo lošimų automatų salono nėra atskirtos jokia pertvara, jų tas pats įėjimas, vienodas darbo laikas, kavinės paslaugomis naudojasi kazino klientai, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog O. S. pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą.

Vertinant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, jog nors leidimas vykdyti azartinių lošimų veiklą ir yra išduotas objektui konkrečiu adresu, tačiau įstatymų leidėjas suteikia teisę dalį patalpų išnuomoti / subnuomoti tretiesiems asmenims kitos ūkinės komercinės veiklos vykdymui šiose patalpose, tokiu būdu atribojant dvi skirtingo pobūdžio ūkines komercines veiklas bei jas vykdančius juridinius subjektus. Nors Azartinių lošimų įstatymas suteikia teisę patalpose, kuriose organizuojami lošimai automatais, vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą (restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą), jokie papildomi reikalavimai ar draudimai šios veiklos vykdymui ir paslaugų teikimui nėra nustatyti. Kaip jau minėta anksčiau Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas draudimas atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su O. S. nuomone, jog nagrinėjamu atveju yra būtina išaiškinti aptariamo teisės akto paskirtį, taikymo ypatumus bei įstatymų leidėjo tikrąją valią, įtvirtinant teisės akte anksčiau nurodytą draudimą.

Konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, priimdamas draudimą atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai, siekia apsaugoti asmens, dalyvaujančio lošimuose, galimus finansinius praradimus, taip pat apriboti impulsyvaus lošimo padarinius. Kitaip tariant, šia nuostata įstatymų leidėjas siekė apsaugoti lošėjo interesus, kad pastarasis nepraloštų virtualioje sąskaitoje turimų lėšų, neimtų kredito bei jo nepanaudotų lošimams. Ši įstatymų leidėjo valia bei siekis apsaugoti lošėjų interesus yra tiesiogiai nukreipta į lošimų rinkos produktą, o ne į šalutinių paslaugų, nesusijusių su lošimais, įsigijimą, atsiskaitant už jas banko (debeto, kredito) kortelėmis (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-522-810/2017). Papildomai pastebėtina, jog, vertinant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio nuostatas kartu su 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu draudimu, taip pat galima pagrįstai teigti, jog įstatymų leidėjas, įteisindamas galimybę patalpose, kuriose organizuojami lošimai automatais, vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą (restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą) bei nenustatydamas papildomų reikalavimų ar draudimų šios veiklos vykdymui ir paslaugų teikimui, nesiekė apriboti asmenų, esančių lošimo automatų salone, teisių atsiskaityti už kito juridinio subjekto teikiamas baro veiklos paslaugas (įsigyjamas prekes) banko (debeto, kredito) kortelėmis. Priešingai, įstatymų leidėjas, Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatydamas draudimą atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis patalpose, kuriose organizuojami lošimai, siekė apriboti galimybę įsigyti lošimams naudojamus kreditus, už šiuos tiesiogiai atsiskaitant banko kortele.

Lošimas automatų salonuose yra galimas panaudojant tik grynuosius pinigus. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, jog, aiškinant įstatymų leidėjo tikslą apsaugoti lošiančiųjų asmenų ir valstybės interesus, nustatant draudimą lošimo organizavimo vietoje atsiskaityti banko kortele, taip pat yra būtina įvertinti faktinę aplinkybę, ar asmeniui, esančiam lošimui skirtose patalpose, yra suteikiama bent teorinė galimybė panaudoti banko kortelę, atsiskaitant už lošimo, o ne baro, esančio tose pačiose patalpose, paslaugas. Nesant šios galimybės, atsiskaitymas banko (debeto, kredito) kortele už prekes, įsigytas iš baro veiklą vykdančio juridinio subjekto, įsisteigusio lošimo organizavimo vietos patalpose, neturi jokio sąlyginio ryšio su lošimo paslaugomis, todėl nepatenka į šio specialaus teisės akto reguliavimo apimtį. Kitaip tariant, jei Lošimų priežiūros tarnybai kyla įtariamas, jog lošimo organizavimo vietos patalpose esančiame bare buvo banko (debeto, kredito) kortele atsiskaitoma ne už maitinimo paslaugas (t. y. atsiskaitoma ne už gėrimus ir užkandžius), o už azartinius lošimus, tokia išvada turi būti patvirtinta ją pagrindžiančia išsamia byloje esančių įrodymų visuma. Priešingu atveju asmens traukimas administracinėn atsakomybėn vien už tai, kad lošimo organizavimo vietos patalpose esančiame bare buvo galimybė atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortele, neatitiktų Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo tikslo ir prieštarautų tikrajai įstatymų leidėjo valiai. Vien ta aplinkybė, kad patalpų, kurioms yra išduotas leidimas organizuoti azartinius lošimus, dalyje yra vykdoma baro veikla, nesuteikia šios veiklos vykdytojui azartinius lošimus organizuojančio subjekto statuso.

Nors tiek lošimo automatų salono, tiek baro veikla yra vykdoma tame pačiame turtiniame vienete, tačiau abiejų ūkinių subjektų apskaitos politikos vedimas, finansinių operacijų vykdymas ar techninės bei programinės įrangos naudojimas yra individualus ir nepriklausomas. Lošimo automatų salonui nėra suteiktas viešojo maitinimo įstaigos statusas, o barų veikla yra vykdoma toje patalpų teritorijos dalyje, kurioje yra įrengti barai ir neteikiamos azartinių lošimų paslaugos. Tai reiškia, kad toje pačioje patalpoje yra įsikūrusios dvi skirtingos įstaigos ir kiekvienai iš jų taikomas atitinkamas teisinis reglamentavimas, o galiojanti teisės aktų sistema nenumato tiesioginio draudimo už su azartiniais lošimais nenusijusias paslaugas atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis, taip pat atsakomybės už kito asmens veiksmus (netiesioginės atsakomybės) taikymo. Nors Azartinių lošimų įstatymas suteikia teisę patalpose, kuriose organizuojami lošimai automatais, vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą (restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą), jokie papildomi reikalavimai ar draudimai šios veiklos vykdymui ir paslaugų teikimui nėra nustatyti.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad būtent dėl O. S. veiksmų (neveikimo) buvo pažeistas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas ar kad toks draudimas apskritai būtų buvęs pažeistas vien dėl tos aplinkybės, jog UAB „T.“ kazino patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyje, subnuomos pagrindais perduotoje UAB „F.“ kavinės veiklai vykdyti, buvo galima už kavinės paslaugas atsiskaityti banko kortele. Papildomai galima pažymėti, jog iš bylos duomenų nenustatyta, kad UAB „T.“ kazino užsakė, mokėjo ar kaip nors kitaip iniciavo UAB „F.” kontroliuojamame bare naudoto banko kortelių skaitytuvo atsiradimo.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis) ir aktualiame teisiniame reguliavime įtvirtinto draudimo tikrojo tikslo (Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Taigi, patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. S. (O. S.) apeliacinį skundą:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną O. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.