Kauno apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Institucija) atstovui Arnoldui Dilbai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G., jo atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimu pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 4400 eurų bauda už tai, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus pareigas, veikdamas pagal 2002 m. lapkričio 27 d. darbo sutartį Nr. 8, Bendrovės direktoriaus pareiginę instrukciją, patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas) ir visą Bendrovės ūkinę, finansinę, socialinę veiklą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginės instrukcijos 4.1.1 punktas) ir privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikos galiojančiais norminiais aktais, bendrovės įstatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, lažybų reglamentu ir pareiginiais nuostatais (pareiginės instrukcijos 1.5 punktas), būdamas atsakingas ir už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) reikalavimų laikymąsi, neužtikrino, kad jo vadovaujama Bendrovė vykdydama savo veiklą laikytųsi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, t. y. D. G. Bendrovės vardu 2016 m. balandžio 22 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties priedo sudarymo metu buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasirašė 2010 m. birželio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2 ir leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoti bankomatus Bendrovės lažybų punktų patalpose. Priežiūros tarnybos darbuotojai eksploatuojamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatus užfiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktuose: 2016 m. lapkričio 9 d. lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 11 d. lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 14 d. lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 16 d. lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 24 d. lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 28 d. lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). D. G. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 5 dalies ir Totalizatoriaus ir lažybų punkto steigimo tvarkos aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. DI-6, 12 punkte nustatytus reikalavimus.D. G. atstovas advokatas Gytis Mekionis skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. G. atžvilgiu nutraukti, o nenutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos ir nustačius D. G. kaltus veiksmus, D. G. skirti sankciją pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalai laikytini bankomatais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad D. G. veiksmuose egzistuoja administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Nors nutarime nurodoma, kad teisės aktai nereglamentuoja, kas yra laikoma bankomatu, apelianto manymu, visų rūšių bankomatų apibrėžimai nustatyti Lietuvos banko 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 03-65 „Dėl mokėjimų statistinės atskaitomybės“ (nauja redakcija nuo 2016 m. spalio 28 d., Nr. 2016-25757). Iš šių apibrėžimų matyti, jog visos bankomatų rūšys turi kvalifikuojantį požymį - bankomatais galima naudotis tik atliekant finansines operacijas mokėjimo kortele. To paties nutarimo 42 punktas numato, kas laikoma mokėjimo kortele. „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalų veikimo principas yra visiškai kitoks nei bankomatų, o esminis skirtumas - naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalais, nėra naudojamos mokėjimo kortelės. Vartotojai per „(duomenys neskelbtini)“ terminalus gali papildyti tik specialią savo asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įnešant grynuosius pinigus, pinigų „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalai neišduoda. Atsižvelgiant į Lietuvos banko nutarime reglamentuotą bankomatų apibrėžimą, pagal kurį bankomatas yra įrenginys, kuris pinigus priima/išduoda tik naudojantis mokėjimo kortele, „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalas negali būti laikomas bankomatu. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime rėmėsi Lietuvos banko į bylą pateiktu raštu, kuriame nurodyta, jog bankomatu laikomas įrenginys, kuriuo sudaromos sąlygos išgryninti lėšas iš mokėjimo sąskaitos/įmokėti lėšas į mokėjimo sąskaitą. Tačiau šis raštas neturi privalomos teisinės galios ir yra tik jį surašiusio Lietuvos banko darbuotojo nuomonė. Toks pažeidimas, kai bylą nagrinėjantis teismas Lietuvos banko darbuotojo nuomonę, nepagrįstą teisės aktais, supriešina su paties Lietuvos banko priimtu, oficialiu, galiojančiu, nenuginčytu teisės aktu – Lietuvos banko nutarimu, tvirtina apie nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.Skunde taip pat nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, nustatyta, kad D. G. pažeidė Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 12 punktą, tokią išvadą palaikė ir pirmosios instancijos teismas. Anot apelianto, minėta išvada nepagrįsta, neaiški, pažeidžianti D. G. teisę į teisminę gynybą, kadangi liko neaišku, kuo pasireiškia Aprašo 12 punkto pažeidimas.Byla dalyje dėl Aprašo 12 punkto pažeidimo privalėjo būti nutraukta, kadangi bylos nagrinėjimo metu Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) atstovai patikino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas Aprašo 12 punkto pažeidimas pasireiškia ne patalpų izoliuotumo pažeidimu (apie ką kalba Aprašo 12 punktas). Tuo tarpu skundžiamame nutarime atsirado teiginys, kad „(duomenys neskelbtini)“ terminalų statymas bendrovės lažybų punktuose reiškia „kitos ūkinės veiklos vykdymą“, kas pažeidžia Aprašo 12 punktą ir ALĮ 10 straipsnio 6 dalį. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole ALĮ 10 straipsnio 6 dalies pažeidimas nenurodytas, teismas negalėjo pats praplėsti administracinio teisės pažeidimo protokolo ribų.ALĮ 10 straipsnio 6 dalis numato draudimą vykdyti kitą ūkinę veiklą patalpose, kuriose organizuojami lošimai automatais, bingas, stalo lošimai, tuo tarpu Bendrovės lažybų punktuose tik organizuojamos ir vykdomos lažybos, lošimai automatais, bingas, stalo lošimai nevykdomi. Taigi ALĮ 10 straipsnio 6 dalis neapima Bendrovės lažybų punktų, todėl akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ terminalų pastatymo bendrovės lažybų punktuose faktas nereiškia ALĮ 10 straipsnio 6 dalies pažeidimo. Be to, neįrodyta, kad D. G. lažybų punktuose organizavo ūkinę komercinę veiklą. Ūkinės veiklos samprata, pagal kurią ūkinė veikla - bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos, pateikta Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje. Nei Bendrovė, nei D. G. iš „(duomenys neskelbtini)“ terminalų veiklos negauna jokio pelno, tad jų atžvilgiu tai nėra ūkinė-komercinė veikla. Pažymėtina ir tai, kad kritiškai vertintinos teismo išvados, kad ALĮ 10 straipsnio 6 dalies pažeidimo konstatavimui nėra svarbus subjektas, kuris organizavo veiklą, nes tokiu būdu paneigiama ūkinės veiklos organizavimo bei administracinės atsakomybės esmė. Skunde apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi byloje Nr. N-62-679-06, iš kurios darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn trauktinu subjektu pagal ATPK 173¹⁸ straipsnį yra ne tik įmonės vadovas, tačiau ir bet kuris kitas asmuo, kuris pažeidė azartinius lošimus reglamentuojančias teisės normas. Anot apelianto, administracinėn atsakomybėn trauktinas tas subjektas, kuris kaltais veiksmais padarė ALĮ numatytą pažeidimą. Tuo tarpu ALĮ 10 straipsnio 6 dalies pažeidimas padarytas ne D. G., jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei didelio neatsargumo, tad jis nėra tinkamas subjektas ir negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kas yra kitos ūkinės veiklos organizatorius ALĮ 10 straipsnio 6 dalies prasme.Be to, skunde pažymima, jog ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą, kai tai padaro asmuo, baustas administracine nuobauda už tokį pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. G. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 5 dalį ir Aprašo 12 punktą. Pažymėtina, kad už šių azartinius lošimus reglamentuojančių normų pažeidimą D. G. administracinėn atsakomybėn dar nebuvo trauktas, todėl jo veiksmuose nėra pakartotinumo. Faktas, kad už kitus azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus D. G. jau buvo baustas anksčiau, negali būti vertinamas formaliai, kadangi ATPK 173¹⁸ straipsnis yra blanketinė ir itin plačiai pritaikoma norma (t. y. už bet kokius azartinių lošimų tvarkos pažeidimus). Vertinant, ar už konkretų pažeidimą taikytina sunkesnė atsakomybė, numatyta 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje, turėtų būti atsižvelgiama, ar anksčiau buvo padarytas analogiškas azartinių lošimų tvarkos pažeidimas ir, jeigu ne, kvalifikuojanti pažeidimo sudėtis netaikytina, dėl ko, net jei būtų nustatytas pažeidimas D. G. veiksmuose, tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį. Be to, apeliantas skunde akcentuoja ir tai, jog D. G. apie 2017 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teisme vykusį teismo posėdį sužinojo tik posėdžio dieną, sulaukęs skambučio iš policijos pareigūnų, kurie buvo įpareigoti jį atvesdinti, todėl negalėjo pasirūpinti atstovo – advokato dalyvavimu teismo posėdyje. D. G. nebuvo įteiktas teismo šaukimas, nors jau ilgą laiką nesikeitė nei jo gyvenamoji vieta, nei darbovietė. Pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismui yra žinoma, jog D. G. visose bylose atstovauja tas pats advokatas, todėl šaukimą galėjo įteikti per jį. Taigi D. G. atžvilgiu buvo pritaikyta neadekvati procesinė priemonė – atvesdinimas su policija, kas jam sukėlė didelius išgyvenimus, nežinomybę dėl bylos eigos, užkirto kelią pasirūpinti jo atstovavimu. Toks teismo procesinis elgesys laikytinas D. G. teisės į teisminę gynybą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje, pažeidimu.Pažymėjo ir tai, kad protokolas už administracinį teisės pažeidimą buvo surašytas 2017 m. vasario 21 d., kuriame D. G. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu teismas įpareigojo instituciją, surašiusią protokolą, perkvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), todėl 2017 m. birželio 7 d. buvo surašytas naujas protokolas, kuriame ta pati veika jau buvo kvalifikuota pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį, tačiau teismas, priimdamas nutarimą, veiką vėl (per)kvalifikavo pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį. Todėl lieka neaišku, kurio protokolo pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, apelianto argumentas, jog bankomatu negali būti laikomas „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalas, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog mokėjimo paslauga yra viena iš finansinių paslaugų rūšių. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnį mokėjimo paslaugas sudaro paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; <...>. Įvertinus Bendrovės patikrinimo metu surinktus įrodymus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojami įrenginiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams leidžia įmokėti grynuosius pinigus į savo „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo sąskaitas, t. y. įrenginys atlieka Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytą mokėjimo paslaugą.Be to, nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog teisės aktai nereglamentuoja bankomato apibrėžimo, o visų rūšių bankomatų sąvokos yra pateiktos Mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 03-65 „Dėl Mokėjimų statistinės atskaitomybės“ (toliau - Bendrieji nuostatai), 51-54 punktuose. Bendruosiuose nuostatuose pateiktų sąvokų apibrėžimai yra pateikti kaip statistinės atskaitomybės rodiklių apibrėžimai, atsižvelgiant į visiškai kitokį tikslą. Taigi, aiškinant ALĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatą, minėtuose nuostatuose pateiktais statistinės atskaitomybės rodiklių apibrėžimais, vadovautis negalima. Institucija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog apelianto teisė į teisminę gynybą buvo pažeista, kadangi jis viso bylos nagrinėjimo metu nežinojo nuo ko turi gintis. Aprašo 12 punktas nustato du reikalavimus lažybų punktams - patalpų izoliuotumo ir atitikimo kitiems ALĮ nustatytiems reikalavimams lošimų organizavimo vietoms, įskaitant ir ALĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatytą draudimą verstis kita ūkine-komercine veikla, išskyrus restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą. Šį skundo argumentą paneigia ir tai, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu neprašė papildomai išaiškinti kuo jis yra kaltinamas, neteigė, jog nesuprato kaltinimo ir protokolą pasirašė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apeliantą atstovavo profesionalus atstovas - advokatas, be to, teisminio proceso metu Institucijos atstovai papildomai išaiškino Aprašo 12 punkte nustatytus reikalavimus ir teismo posėdžio metu dar kartą paaiškino kaltinimo esmę.Atsiliepime nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad apeliantas vykdo kitą ūkinę-komercinę veiklą, kadangi skiriamasis ūkinės-komercinės veiklos kriterijus yra pelno gavimas, o nei Bendrovė, nei D. G. iš „(duomenys neskelbtini)“ terminalų veiklos jokio pelno negavo. ALĮ 10 straipsnio 6 dalyje bei Aprašo 12 punkte yra nustatytas draudimas vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą lošimo organizavimo patalpose, neišskiriant subjekto, kuris tą veiklą organizuoja, bei nepriklausomai nuo to ar asmuo/bendrovė gauna iš tos veiklos kokį nors pelną. Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog vertinant, ar už konkretų pažeidimą taikytina sunkesnė atsakomybė, numatyta ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje, turėtų būti atsižvelgiama, ar ankščiau buvo padarytas analogiškas azartinių lošimų tvarkos organizavimo pažeidimas. ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje asmeniui griežtesnė administracinė nuobauda skiriama už pakartotinį azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą, o ne už analogiškos azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento nuostatos pažeidimą.Teismo posėdžio metu D. G. ir jo atstovas advokatas Gytis Mekionis skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir bylą nutraukti, Institucijos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.Kaip minėta, D. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį ir nubaustas 4400 eurų bauda už tai, kad jis eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas neužtikrino, kad jo vadovaujama Bendrovė vykdydama savo veiklą laikytųsi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, t. y. D. G. Bendrovės vardu 2016 m. balandžio 22 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties priedo sudarymo metu buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasirašė 2010 m. birželio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2 ir leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoti bankomatus Bendrovės lažybų punktų patalpose - UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeidė ALĮ 10 straipsnio 5 dalies ir Totalizatoriaus ir lažybų punkto steigimo tvarkos aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. DI-6, 12 punkto reikalavimus.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.Nagrinėjamu atveju D. G. inkriminuotas ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo 4344 eurų iki 7240 eurų. ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 4200 iki 6000 eurų. Paminėtų teisės normų lyginamoji analizė rodo, kad ANK 134 straipsnio 4 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra akivaizdžiai mažesnis nei nustatytas ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje, todėl šiuo konkrečiu atveju skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė už D. G. inkriminuotą pažeidimą ANK yra švelnesnė nei numatyta ATPK, galiojusiame pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, veika, už kurios padarymą administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu patrauktas D. G., turėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį. Todėl, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apelianto skundo argumentu, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje (ANK 134 straipsnio 4 dalyje). Pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto skundžiamo nutarimo priėmimą.ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje (ANK 134 straipsnio 4 dalyje) numatyta atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą, padarytą pakartotinai. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. G., be kita ko, pažeidė ALĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, šis pažeidimas buvo konstatuotas ir skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojami įrenginiai atlieka vieną funkciją – UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams leidžia įmokėti grynuosius pinigus į savo „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo sąskaitas, tai yra, šis įrenginys atlieka Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytą paslaugą. Todėl, nors teisės aktuose nėra įtvirtinta bankomato sąvoka, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų įrenginių funkcionalumą, padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoja bankomatus, kurių pagalba galima pasinaudoti mokėjimo paslauga – įmokėti grynuosius pinigus į savo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali.Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad remiantis 2016 m. balandžio 22 d. D. G. Bendrovės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties priedo sudarymo metu buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasirašytu 2010 m. birželio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedu Nr. 2, Bendrovės lažybų punktuose buvo eksploatuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalai. Bylos duomenimis, Priežiūros tarnybos darbuotojai eksploatuojamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalus užfiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktuose: 2016 m. lapkričio 9 d. - lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 11 d. - lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 14 d. - lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 16 d. - lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 24 d. - lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 28 d. - lažybų punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčijama bylos duomenimis nustatyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalai, kuriuose „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą galima papildyti tik įnešant grynuosius pinigus, išskirtinai skirti tik „(duomenys neskelbtini)“ registruotiems klientams, t.y. tik „(duomenys neskelbtini)“ registruoti klientai per veikiančius mokėjimo terminalus, esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktuose, gali papildyti savo „(duomenys neskelbtini)“ turimą sąskaitą, iš karto po sąskaitos papildymo klientui suteikiama galimybė papildyti savo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ne didesne suma nei kad buvo įnešta į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kitų operacijų „(duomenys neskelbtini)“ klientai terminale atlikti negali. Šią aplinkybę patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G., o taip pat patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. G., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2010 m. birželio 30 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktas, o taip pat 2016 m. balandžio 22 d. pasirašyto šios sutarties priedo Nr. 2 1 ir 2 punktai. Minimos sutarties 1 punkte nustatyta, kad šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja surinkti įmokas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) galutinių vartotojų (toliau – Mokėtojai) už Įmonės teikiamas paslaugas www.mokėjimai.lt makro mokėjimo paslaugos pagalba. Įmonė įsipareigoja už suteiktas paslaugas atlyginti. Šios sutarties priedo Nr. 2 1 punkte nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja surikti įmokas iš Mokėtojų į tų Mokėtojų mokėjimų sąskaitas, atidarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, specialių mokėjimo terminalų pagalba. Priedo Nr. 2 2 punktu šalys susitarė, kad mokėjimo terminalai bus įrengti Įmonės teisėtais pagrindais valdomose patalpose ar kitose erdvėse. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. G. taip pat nurodė, kad šių mokėjimo terminalų pagalba „(duomenys neskelbtini)“ registruoti klientai turėjo galimybę papildyti savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, po to – daryti statymus nuotoliniu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančių kompiuterių pagalba. D. G. teigimu, kitų funkcijų atlikti šių mokėjimo terminalų pagalba klientai galimybės neturėjo. Įrodymų, paneigiančių šią D. G. nurodytą aplinkybę, Institucijos atstovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl ji laikytina įrodyta. Pagrindinis skundo argumentas, sprendžiant, ar buvo pažeistas ALĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimas, yra tas, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendrovėje eksploatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalai yra įvardijami bankomatais ALĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta prasme, apeliantas teigia, jog mokėjimo terminalai neatitinka bankomato sąvokos, todėl D. G. už ALĮ 10 straipsnio 5 dalies pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. ALĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad draudžiama atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma vietoms, kuriose organizuojami nuotoliniai lošimai. Lietuvos banko valdybos 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 03-65 „Dėl mokėjimų statistinės atskaitomybės“ 51 punkte nurodyta, kad bankomatai – tai automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus arba juos įmokėti, atlikti pervedimus, naudotis kitomis paslaugomis. To paties nutarimo 53 punkte nustatyta, kad bankomatai, atliekantys lėšų pervedimo operacijas, - automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele atlikti kredito pervedimus. Pagal to paties nutarimo 54 punktą, bankomatai, atliekantys grynųjų pinigų priėmimo operacijas, - automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele įmokėti grynuosius pinigus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiame nutarime apibrėžtos bankomatų rūšys turi kvalifikuojantį požymį – bankomatais galima naudotis tik atliekant finansines operacijas mokėjimo kortele. Pagal Lietuvos banko valdybos 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 03-63 42 straipsnį, mokėjimo kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos galiojančios kortelės su grynųjų pinigų funkcija, mokėjimo (debeto, debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu, kredito) funkcija ir (arba) elektroninių pinigų funkcija, taip pat trišalių schemų kortelės, išleistos tarpininkaujant šalies mokėjimo paslaugų teikėjui (pvz., American Express, Diners). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus V. V. raštu (b.l. 51-52), kuriame nurodyta, kad mokėjimo paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra konkrečiai apibrėžtų sąvokų „bankomatas“ ar „mokėjimo terminalas“, ir mokėjimo paslaugų kontekste įrenginio pavadinimas neturi teisinės reikšmės nustatant įrenginio funkcionalumą. Mokėjimo paslaugoms teikti naudojami įrenginiai vertinami pagal tai, kokias mokėjimo operacijas su jais galima atlikti. Be to, rašte nurodyta, kad šiuo metu sąvoka bankomatas dažniausiai suprantama kaip įrenginys, kuriuo sudaromos sąlygos išgryninti lėšas iš mokėjimo sąskaitos arba įmokėti lėšas į mokėjimo sąskaitą. Tačiau mokėjimo paslaugų teikėjas taip pat turi teisę vadinti bankomatais įrenginius, kuriais sudaromos galimybės naudotis kitomis mokėjimo paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose veikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalai atitinka ALĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą bankomato sąvoką, būtina įvertinti, koks ALĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslas, kokio tikslo šia norma siekė įstatymo leidėjas. Apygardos teismas pritaria apeliacinės instancijos teismo posėdyje Institucijos atstovo išsakytai nuomonei, kad įstatymo leidėjas ALĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą draudimą įtvirtino siekiant apsaugoti asmens, dalyvaujančio lošimuose, finansinius praradimus, nuostolius, uždraudžiant patalpose, kuriose organizuojami lošimai, statyti bankomatus ir atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis. Apygardos teismo nuomone, šia ALĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostata įstatymo leidėjas siekė apsaugoti lošėjo interesus, kad pastarasis nepraloštų sąskaitose turimų lėšų.Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalų pagalba buvo galima papildyti grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošėjų lošimo sąskaitas, kurias šie asmenys naudoja lošdami tuose pačiuose lažybų punktuose nuotoliniu būdu. Ši D. G. nurodyta aplinkybė nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad pagal ALĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatą draudimas atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus netaikomas vietose, kuriose organizuojami nuotoliniai lošimai. Todėl apygardos teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose veikusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalų funkciją (grynųjų pinigų įnešimas į kliento sąskaitą, po to – į lošėjo sąskaitą), Lietuvos banko valdybos 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 03-65 „Dėl mokėjimų statistinės atskaitomybės“ 51 punkte nurodytą bankomato apibrėžimą, bankomatų rūšis, D. G. nurodytą aplinkybę, kad mokėjimo terminalų pagalba į lošėjo sąskaitą įnešti grynieji pinigai buvo naudojami nuotoliniams lošimams, taip pat atsižvelgdamas į ALĮ 10 straipsnio 5 dalies normos tikslus, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose veikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalai neatitinka ALĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytos bankomato sąvokos. Todėl D. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį už ALĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą patrauktas nepagrįstai.Be to, D. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį ir už Totalizatoriaus ir lažybų punkto steigimo tvarkos aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. DI-6 (toliau - Totalizatoriaus ir lažybų punkto steigimo tvarkos aprašas), 12 punkto reikalavimų pažeidimą. Totalizatoriaus ir lažybų punkto steigimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad totalizatoriaus ir lažybų punktai gali būti steigiami izoliuotose patalpose, atitinkančiose Azartinių lošimų įstatyme nustatytus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms ir turinčiose atskirą įėjimą iš lauko arba bendrųjų patalpų <...>. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nei administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kokį konkrečiai lošimų organizavimo vietoms ALĮ nustatytą reikalavimą pažeidė D. G.. Tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o vėliau – ir apeliacinės instancijos teisme, Institucijos atstovas nurodė, kad D. G. kaltinamas pažeidęs ALĮ 10 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nutarime konstatuojant D. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą nėra nurodyta, kad jis pažeidė ALĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, tarp jų įvardijamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi protokole nurodyto nusižengimo esmė ir veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, bet ne atvirkščiai. ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Apygardos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas skundžiamame nutarime, kad D. G. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes Bendrovės lažybų punktuose buvo vykdoma kita ūkinė komercinė veikla, t.y. nurodydamas naujas teisinei kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, neleistinai išplėtė administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokole apibrėžtas kaltinimo ribas. Ši apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodyta veikos aplinkybė laikytina nauja esmine faktine aplinkybe, todėl pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog toks faktinių aplinkybių papildymas, be kita ko, pažeidė apelianto procesinę teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.Vertinant, ar buvo pažeistas ALĮ 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reikalavimas, svarbu pažymėti, kad šioje normoje yra nurodyta, jog ūkinė komercinė veikla, išskyrus restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą, yra draudžiama patalpose, kuriose organizuojami lošimai automatais, bingas, stalo lošimai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla eksploatuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminalus nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 6 dalyje numatytą išimčių sąrašą, laikė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatų eksploatavimas bendrovės lažybų punktuose pažeidžia Totalizatoriaus ir lažybų punkto steigimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatytus reikalavimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas nesutinka. ALĮ 3 straipsnyje yra nurodytos lošimų rūšys: lošimai automatu (lošimas A kategorijos automatu, lošimas B kategorijos automatu), bingas, stalo lošimai (ruletė, kortų arba kauliukų lošimas), totalizatorius, lažybos, nuotolinis lošimas. Akivaizdu, kad ALĮ 10 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtinto ūkinės komercinės veiklos draudimo patalpose, kuriose organizuojamos lažybos. Įvertinus šias aplinkybes, kad D. G. ALĮ 10 straipsnio 6 dalies ir Totalizatoriaus ir lažybų punkto steigimo tvarkos aprašo 12 punkto reikalavimų nepažeidė, laikytina, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį jis patrauktas nepagrįstai. Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad D. G. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje (ANK 134 straipsnio 4 dalyje), požymių, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) teiseną, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų, apeliaciniame skunde nurodytų, argumentų nepasisako, nes teisinės reikšmės priimamam galutiniam procesiniam sprendimui neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarimą D. G. administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) byloje ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) teiseną pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį (ANK 134 straipsnio 4 dalį) nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.