Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-S-518rA-2005, (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo, esančio Palangos m., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos J. S. 2016-04-05 prašymą.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 5 poilsio paskirties pastatai, esantys adresu Palangos m. (Šventojoje), (duomenys neskelbtini): pastatai – vasarnamiai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai - lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai). Statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suformuotas, inventorinėje byloje statiniams priskirtas 0,1963 ha sklypas. Pareiškėja nuo 2014 metų pradėjo žemės sklypo, kuriame yra jai priklausantys Statiniai, formavimo procedūrą. 2016-04-05 prašymu (toliau- ir Prašymas) kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau- ir Projektas), jame neįtraukė 1 poilsio namelio ir lauko tualeto, patenkančių į miško zoną ir prašė suformuoti 0,2053 ha dydžio žemės sklypą. Atsakovė 2016-07-08 sprendimu atsisakė tenkinti jos prašymą. Apskundus šį sprendimą teismine tvarka, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-12-19 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) 2018-05-29 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-12-19 sprendimą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016-04-05 prašymą. Atsakovė naujai priimtu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2016-04-05 prašymą, motyvuodama tuo, kad teritorijai parengti ir galioja detalieji planai, kurie Palangos miesto tarybos sprendimais yra sustabdyti, rėmėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-01-14 nutarimu Nr.4-CB2-2 „Įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų“. Pažymėjo, kad pareiškėja į atsakovą su prašymu organizuoti Projektą kreipiasi jau kelintą kartą, ir kiekvieną kartą Projektą organizuoti atsisakoma vis kitu pagrindu, dėl tokios atsakovės pozicijos neaiškumo pareiškėja negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Atsakovė nepagrįstai atsisakė organizuoti Projektą, neturėjo teisinio pagrindo remtis prokuratūros nutarimu, nes prokuratūrai nesuteikta teisė aiškinti ir taikyti teisės normas, be to, šiuo nutarimu daromos nuorodos į nekonkrečius kitų valstybinių institucijų aktus. Paminėtas prokuratūros nutarimas pareiškėjai nebuvo pateiktas su skundžiamu Sprendimu. Pareiškėja siekia suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, jos siekiamas tikslas atitinka Žemės įstatymo bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji nuo 1999 metų moka žemės mokestį. Be to, pažymėjo, kad Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnio nuostatų.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės Tarybos (toliau- ir Taryba) 2001-04-19 sprendimu Nr.54 sustabdytas detaliojo plano prie (duomenys neskelbtini) galiojimas, šis Tarybos sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas. LVAT teisėjų plenarinės sesijos priimtu 2003-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr.A-05-00063-03 yra konstatuota, kad savivaldybės taryba turi teisę sustabdyti patvirtinto detaliojo plano galiojimą, siekiant pradėti ištaisymo klaidų procedūrą. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2001-04-12 sprendimo Nr.77 21 ir 22 punktais nurodė Šventosios detaliojo plano klaidas ir kaip jas reikia taisyti, o Taryba 2001-04-19 sprendimo Nr.54 2 punktu Šventosios detalųjį planą toje dalyje, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini), sustabdė. 2016-01-14 Palangos miesto savivaldybė gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą įspėti nedaryti pažeidimų ir neleisti rengti Projektų, jei ginčo teritorijos detalusis planas yra sustabdytas, pakartotinis įspėjimas buvo gautas 2017-11-08. Analogišką išaiškinimą pateikė ir Žemės ūkio ministerija 2017-05-08 raštu. Pareiškėja buvo informuota, kad ji turi teisę inicijuoti detaliojo plano korektūros rengimą, tačiau ji šia teise nepasinaudojo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Savo atsiliepimu teismui prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Išreiškė nuomonę, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. iki teismo posėdžio atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės pozicija pastoviai keičiasi, jie nesupranta, kokias procedūras reikėtų taikyti, kad būtų suformuotas žemės sklypas.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja J. S. bei trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. jungtinės nuosavybės teise valdo 5 poilsio paskirties pastatus: pastatus – vasarnamius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 27 proc.) bei kitus inžinerinius statinius - lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 67 proc.), esančius adresu (duomenys neskelbtini) Palanga. Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Statiniai, nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja, siekdama valstybinėje žemėje suformuoti žemės sklypą, reikalingą jai priklausančių Statinių eksploatavimui, 2016-04-05 raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), Palanga (formuojamo valstybinės žemės ploto (teritorijos) plotas 0,2053 ha). Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau- ir Savivaldybės administracija) 2016-07-08 sprendimu Nr. (8.6.)-D3-3-518₁-2128 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto” atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą, esantiems pastatams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, pagrindu nurodyta tai, kad yra pasibaigusi statinių gyvavimo trukmė bei keli statiniai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

Pareiškėja, nesutikdama su Savivaldybės administracijos 2016-07-08 sprendimu Nr. (8.6.)-D3-3-518₁-2128, šį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2016-12-19 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eI-3104-342/2016, pareiškėjos skundą atmetė. LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, jį patenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą: panaikino Savivaldybės administracijos 2016-07-08 sprendimą Nr. (8.6.)-D3-3-5181-2128 bei įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti J. S. 2016-04-05 prašymą.

Vykdydama teismo sprendimą, Savivaldybės administracija dėl pareiškėjos 2016-04-05 prašymo 2018-06-18 priėmė naują sprendimą Nr.(8.6)-D3-S-518rA-2005, kuriuo pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė. Šis Sprendimas ir yra skundžiamas nagrinėjamojoje byloje. Skundžiamą Sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad teritorijai, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Statiniai yra parengtas Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr.38 (toliau- ir Šventosios detalusis planas), kurio sprendiniai buvo sustabdyti Tarybos 2001-04-19 d. sprendimo Nr.54 2 punktu, tačiau yra galiojantys, o pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 (2014-01-02 įsakymo Nr.3D-1/D1-1 redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 3 punktą, Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau- ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t.y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Nurodė, kad pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą Projektų rengimas, formuojant žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai, kai tai teritorijai yra parengti ir galioja detalieji planai, pasiūlė pareiškėjai teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo.

Teismo posėdyje teiktais paaiškinimais pareiškėja patvirtino, kad ji nesiekia žemės sklypo suformavimo teritorijoje, kurioje stovi pastatas - vasarnamis unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 4K1ž) ir lauko tualetas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane K), patenkančioje į miško ūkio paskirties žemę ir priskirtą valstybinės reikšmės miškų plotams.

Valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, be aukščiau minėtų dviejų statinių, yra 4 pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys poilsio paskirties pastatai - vasarnamiai, kurie nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotą.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taigi, pareiškėjos J. S. Prašymas yra susijęs su jos nuosavybės teisės į pastatus ir teisės naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti, įgyvendinimu.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas detaliuosius planus (rengiamus vietovės lygmeniu), priskiria kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams. Šio įstatymo 2 straipsnis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus apibrėžia kaip teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomas planuojamų teritorijų erdvinis vystymas ir svarbiausi naudojimo ir apsaugos reikalavimai arba reglamentas (8 dalis), o detalųjį planą kaip urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (1 dalis), detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (2 dalis), Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (3 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti tuo atveju, jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės valdos projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas. Miestuose ir miesteliuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Analogiškos normos įtvirtintos ir Taisyklių 2.2 punkte, nustatančiame, kad Projektas rengiamas, kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas.

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad urbanizuotose ir urbanizuojamosiose teritorijose naujiems žemės sklypais suformuoti Projektai rengiami tuo atveju, kai teritorijai, į kurią patenka formuojamas žemės sklypas, yra patvirtintas detalusis planas, kuriame nustatyti teritorijos naudojimo reglamentai, žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai.

Ginčo atveju, teritorija, kuriame pareiškėja siekia suformuoti žemės sklypą, patenka Šventosios detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Šventosios gyvenvietės detalusis planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr.38 2 punktu. Palangos miesto valdyba 2001-02-08 priėmė sprendimą Nr.21 bei jį papildantį 2001-04-12 sprendimą Nr.77, kuriais nusprendė keisti Šventosios detalųjį planą pagal priedą, kuriuo žemės sklypuose prie poilsio namelių leidžiamą rekonstruojamų poilsio namelių aukštį iki 7,5 metrų numatė pakeisti- iki 4,0 metrų (priedo 21 punktu), konstatavo, kad šiuose žemės sklypuose nustatyta nepakankamai urbanistinių-architektūrinių sąlygų ir numatė jas papildyti, nustatant žemės sklypų užstatymo tankį, poilsio namelių rekonstrukcijai naudojamų medžiagų bei spalvų apibūdinimą, nustatant žemės sklypų žemės naudojimo būdą, juose esančių statinių paskirtį, reikalavimus pamatams, privažiavimams bei želdiniams. Palangos miesto savivaldybės Taryba priėmė 2001-03-23 sprendimą Nr.41, kuriuo įpareigojo miesto valdybą organizuoti Šventosios detaliojo plano pakeitimą ir papildymą, sumažinant leidžiamą rekonstruojamų poilsio namelių aukštį iki 4,0 metrų, papildant žemės sklypų prie poilsio namelių urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas pagal priedą (iš esmės analogiškomis nuostatomis, kaip ir aukščiau paminėtuose valdybos sprendimuose), pagal galimybes sumažinant žemės sklypų prie poilsio namelių dydį iki minimalių, o pakeitimus įvykdžius, tvirtinti žemės sklypų prie Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų poilsio namelių dydį, ribas ir apribojimus. O 2001-04-19 sprendimo Nr.54 2 punktu Taryba sustabdė Tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr.38 2 punkto galiojimą, kiek tai susiję su valdybos 2001-02-08 Nr.21 ir 2001-04-12 Nr.77 sprendimuose numatomais Šventosios detaliojo plano pakeitimais ir papildymais. Tačiau iki šiol Šventosios detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeistas, papildytas ar koreguotas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje duotais paaiškinimais patvirtino, kad šio detaliojo plano keitimas (koregavimas) artimiausiu metu nėra numatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Palangos miesto savivaldybės Tarybai 2001-04-19 sprendimo Nr.54 2 punktu sustabdžius Tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr.38 2 punkto galiojimą, Šventosios detalusis planas liko galioti, tačiau buvo sustabdytas šio detaliojo plano sprendinių, liečiančių poilsio nameliais užimtas teritorijas, įgyvendinimas, aukščiau nurodytais priimtais administraciniais aktais konstatavus Šventosios detaliojo plano šioje dalyje spragas (įvardintas klaida) bei būtinybę šias klaidas taisyti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-2 įsakymu Nr.D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau- ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės) 318 punktą, galiojantys detalieji planai, be kitų atvejų, koreguojami, kai numatomas detaliojo plano sprendinių keitimas atitinka nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius (318.1 p.), atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: detaliajame plane taisomos techninės klaidos, panaikinamos sprendinių spragos (318.4.1, 318.4.2 p.), nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai) (318.4.5.3). Atsižvelgdama į Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus detaliuosiuose planuose nustatomo privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus ir įvertinusi tai, kad Šventosios detaliojo plano sprendiniai, liečiantys poilsio nameliais užimtas teritorijas, yra itin lakoniški ir neišsamūs, teisėjų kolegija sprendžia, kad Palangos miesto savivaldybės 2001 priimtais administraciniais aktais nustatytas poreikis ir būtinybė Šventosios detalųjį planą koreguoti, yra pagrįsti.

Pagal Taisyklių 3 punktą, Projektas gali būti laikomas detaliojo plano koregavimu tik tada, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014-01-01 galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai (Nekilnojamojo turto registre įregistruoti arba suplanuoti, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti žemės sklypai). Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Ginčo atveju žemės sklypas prie pareiškėjai priklausančių Statinių nebuvo suplanuotas ( jis yra naujai formuojamas), todėl Šventosios detaliojo plano koregavimas, parengiant Projektą, nėra galimas.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 316 punktas nustato, kad

detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė Sprendimu pagrįstai atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos Prašymą, naikinti Sprendimo nėra pagrindo. Pareiškėja, siekdama suformuoti žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių Statinių, turi pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta planavimo iniciatyvos teise ir Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikti pasiūlymą dėl Šventosios detaliojo plano koregavimo, kuris būtų išnagrinėtas bei įgyvendintas Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėja savo skundą grindė ir ta aplinkybe, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016). Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendime yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi skundžiamą aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus- organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, formavimo ir pertvarkymo projektą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.