Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Jokubauskaitės ir Remigijaus Armino,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

2016 m. lapkričio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-07-08 sprendimą Nr. (8.6)-23-3-518₁-2128 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos J. S. 2016-04-05 prašymą.

Pareiškėja skundu nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso 5 poilsio paskirties pastatai: pastatai – vasarnamiai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai - lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai). Pažymi, jog žemės sklypas, kuris reikalingas Statiniams eksploatuoti, nebuvo suformuotas, todėl pareiškėja 2014 metais pradėjo žemės sklypo formavimo procedūrą. Paaiškina, jog Statiniai patenka į valstybinių miškų zoną, todėl pareiškėja 2014-03-26 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, kuri 2014-04-24 raštu Nr. R2-1241 atsakė, kad du iš šešių Statinių, t. y. poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į miškų zoną, bei pabrėžė, kad įstatymais nėra numatytos galimybės miško žemę, kurioje yra poilsio paskirties statiniai, paversti kitomis naudmenomis, todėl valstybinės reikšmės miškų plotai negali būti tikslinami. Nurodo, jog gavusi minėtą atsakymą, pareiškėja 2015-03-06 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrių prašydama suformuoti žemės sklypą po jai nuosavybės teise priklausančiais Statiniais bei suderinti tai su Valstybine miškų tarnyba, o 2016-01-29 patikslino prašymą pageidaudama suformuoti apie Statinius 0,1963 ha dydžio žemės sklypą. Pažymi, jog atsakovė 2016-03-04 raštu Nr. (8.6)-D3-5-99r-575 pareiškėjai nurodė, kad minėti prašymai organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie Statinių negali būti tenkinami, nes du iš šešių Statinių patenka į miškų zoną. Akcentuoja, jog pareiškėja 2016-04-05 pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nebeįtraukiant vieno poilsio namelio ir lauko tualeto, patenkančių į miškų zoną; bei suformuoti 0,2053 ha dydžio, žemės sklypą. Pažymi, jog atsakovė 2016-05-18 raštu Nr.(8.6)-D3-S-518r-1433 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paaiškinti, kokį teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą reikalinga rengti, norint suformuoti žemės sklypą Statinių eksploatavimui. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-06-30 pateikė rekomendacinio pobūdžio išaiškinimą Nr. 1SD-2413-(8.2.), kuriame nurodė, kad Statinių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo jų eksploatavimui. Nurodo, jog atsakovė, gavusi minėtą išaiškinimą, 2016-07-08 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos 2015-04-05 prašymą suformuoti žemės sklypą bei konstatavo, kad Statinių gyvavimo laikas yra pasibaigęs, nurodė, jog Statiniai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, o teisės aktai nenumato galimybės miško žemę paversti kitos paskirties žeme, reikalinga poilsio paskirties statiniui ir jo eksploatavimui. Mano, jog atsakovė skundžiamame Sprendime visiškai nemotyvuotai pritaikė LR Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, formaliai pacitavo STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” (toliau – ir Reglamentas) nuostatas ir visiškai nemotyvavo, kodėl jis yra taikomas pareiškėjos atžvilgiu bei nenurodė kokiame dokumente yra nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai priklausantys Statiniai, privalo būti užstatytas konkrečios gyvavimo trukmės statiniais. Mano, jog priėmus skundžiamą sprendimą liko neaišku, kokiu teisiniu arba faktiniu pagrindu atsakovė nusprendė, kad likę keturi Statiniai yra valstybinio miško žemėje. Pareiškėja skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsniu bei Reglamento 3 punktu.

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja į atsakovę kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymi, jog atsakovė, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos 2016-06-30 išaiškinimu Nr. 1SD-2413-(8.2.), pareiškėjos prašymo netenkino. Paaiškina, jog Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame išaiškinime nurodė, jog vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus tai, jog pareiškėjos Statinių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi 2013 metais, nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą minėtiems Statiniams. Akcentuoja, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2016-07-27 pateikė raštą Nr. 16SD-1115-(14.16.7) „Dėl tarnybinės pagalbos”, kuriame nurodė pradėtas žemės sklypų formavimo procedūras Šventosios gyvenvietėje poilsio pastatams, kurių ekonomiškai pagrįstas naudojimo terminas yra pasibaigęs, nutraukti ir ateityje tokių žemės sklypų formavimo procedūrų nepradėti.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, jog žemės sklypai po statiniais yra formuojami tam, kad statinių savininkams būtų sudarytos galimybės naudotis turimais statiniais. Daro išvadą, jog valstybinės žemės, esančios po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formavimo tikslas yra žemės sklypo pardavimas arba nuoma statinių savininkams. Nurodo, jog valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos tvarką reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės), kurių 28 punkte nustatyta, kad išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui; o 30.5 papunktyje nustatyta, kad kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01, pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01, saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Vadovaujasi Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” patvirtinimo” 5.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog statinio gyvavimo trukmė - teorinis laikotarpis, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus. Nurodo, jog Reglamento priedo 4.4 papunktyje nustatyta, kad medinių su karkasu poilsio pastatų gyvavimo trukmė yra 40 metų, todėl remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta kad pareiškėjai priklausantys pastatai – vasarnamiai, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti 1973 metais, Statinių gyvavimo laikas baigėsi 2013 metais. Daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą Statinių eksploatavimui. Teigia, jog ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos 2016-04-05 prašymą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimu sutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir visiškai palaiko pareiškėjos poziciją. Mano, jog atsakovės sprendimas nėra pagrįstas įstatymų ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis, pažeidžia jo bei pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. teismo posėdžio metu sutinka su skundu iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2016-07-08 Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (8.6.)-D3-3-518₁-2128 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė skundžiamame sprendime visiškai nemotyvuotai pritaikė LR Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, formaliai pacitavo STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” nuostatas ir visiškai nemotyvavo, kodėl jis yra taikomas pareiškėjos atžvilgiu bei nenurodė kokiame dokumente yra nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai priklausantys Statiniai, privalo būti užstatytas konkrečios gyvavimo trukmės statiniais. Iš esmės byloje ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą.

Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja bei trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. jungtine nuosavybės teise valdo nurodytame žemės sklype esančius 5 poilsio paskirties pastatus: pastatus – vasarnamius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 27 proc.) bei kitus inžinerinius statinius - lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 67 proc.). Pareiškėja 2016-04-05 raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) (formuojamo valstybinės žemės ploto (teritorijos) plotas 0,2053 ha). Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2016-07-08 sprendimu Nr. (8.6.)-D3-3-518₁-2128 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas suformuoti žemės sklypą, esantiems pastatams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, pagrindu nurodyta tai, kad yra pasibaigusi statinių gyvavimo trukmė bei keli statiniai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

Dėl statinių, patenkančių į valstybinės reikšmės miškų plotus

Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame norima rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgiant į jo buvimo vietą, turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą. Dalis šio sklypo - teritorija, kurioje stovi pastatas - vasarnamis unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini))) - priskirtina miško ūkio paskirties žemei.

Nustatyta, jog LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2014-04-24 raštu Nr. R2-1241 „Dėl miškų kadastro duomenų tikslinimo” pareiškėjai nurodė, jog pastatas Vasarnamis (duomenys neskelbtini) yra Kretingos miškų valstybės kadastre ir LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Analogiškai Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-05-21 raštu Nr. (4.17)-23-1648 „Dėl miškų schemos” informavo pareiškėją, jog statiniai unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), patenka į preliminariai suformuoto miškų plotų sklypą. Tas pats faktas pažymėtas ir kituose Palangos miesto savivaldybės administracijos bei LR Aplinkos ministerijos raštuose atsakovei. Su tokiu vertinimu iš esmės sutinka ir pareiškėja, kuri skundu nurodo, jog 2016-04-05 prašymu „Prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą” į formuojamo valstybinės žemės ploto (teritorijos) plotą nebeįtraukė vieno poilsio namelio ir lauko tualeto, kurie patenka į valstybinę miškų zoną.

Miško paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas.

Miškų įstatymo (redakcija nuo 2015-10-01 iki 2016-08-01) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė, o miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose; 6 dalyje įtvirtinta , kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Pažymėtina, jog išimtinei valstybės nuosavybei priskiriama ir žemė, kuri Vyriausybės sprendimu priskirta valstybinės reikšmės miškams (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Šių miškų (ir, atitinkamai, žemės) plotai yra nustatyti (patvirtinti) Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2002, Nr. 54-2121, redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pastebėtina, kad kai Vyriausybės nutarimu atitinkamai teritorijai nustatyta tvarka yra suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, šį statusą pakeisti galima tik Vyriausybei tuo klausimu priėmus atitinkamą sprendimą. Todėl kol šiai teritorijai nėra pakeistas šis jos statusas, žemės plotai, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas, priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise, kurią (nuosavybės teisę) yra draudžiama perleisti savivaldybių ar privačion nuosavybėn (žr., pvz., LVAT 2013-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-559/2013). Šios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikėsi ir kitose administracinėse bylose, pavyzdžiui, byloje Nr. A438-341/2014, kurioje nustatė, jog Vyriausybei nustatyta tvarka nepakeitus nutarimo, kuriuo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, šiuose plotuose negali būti formuojami žemės sklypai, tikslu vėliau juos įsigyti (žr. LVAT 2014-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-341/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastatas – vasarnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) bei kitas inžinerinis statinys – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) yra Kretingos miškų valstybės kadastre, t. y. LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Taigi, kadangi Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, o dokumentų, patvirtinančių pagrindą, kuriuo pareiškėja ketina keisti miško žemę kitomis naudmenomis, pateikta nėra, tai atsakovė padarė teisingą išvadą, atsisakydama organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą žemės sklypuose po minėtais statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl pastatų, patenkančių į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl kitų statinių

Valstybinis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), be aukščiau minėtų dviejų statinių, yra apstatytas ir kitais poilsio paskirties pastatais - vasarnamiais, kurie nepatenka į valstybinę miškų žemę. Atsakovė ginčijamame sprendime paskaičiavo, jog likutinė minėtų pastatų naudojimo trukmė yra pasibaigusi, todėl nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsakovė, skaičiuodama pareiškėjos pastato naudojimo trukmę, vadovavosi STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” priede nurodyta nuostata, jog mediniams su karkasu poilsio paskirties pastatams taikomas 40 metų gyvavimo terminas.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-06-03) reglamentuoja atvejus, kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Vienas iš tokių atvejų yra žemės sklypų esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formavimas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-04-19) 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Taigi, apibendrinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, jog asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams, o tai lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2014-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013 ir kt.).

Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad pareiškėja jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. S. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), valdo pastatus, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Pareiškėja nei nuosavybės teise, nei jokiais kitais pagrindais nevaldo žemės sklypo, kuriame stovi minėti pastatai. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, pareiškėja, suformavus ir pertvarkius žemės sklypą po esamais statiniais, turėtų įstatymo garantuotą, lengvatinę teisę (be aukciono) išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą pastatams eksploatuoti. Pažymėtina, jog tokios teisės pagrindas – valstybinėje žemėje esančių statinių buvimas.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti 1973 metais: remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotą įrašą pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, baigtumo procentas – 100 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 27 ir 24 proc., stogo danga – asbestcementis, sienos – medinės su karkasu, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų – nėra, statybos pradžios metai – 1973.

Remiantis LR Aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” priedo Statinio gyvavimo trukmė priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos produktų, iš kurių jis pastatytas II dalies Negyvenamosios paskirties a punkto Poilsio paskirties 3.3 papunkčiu medinių su karkasu statinio gyvavimo trukmė yra 40 metų. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyvavimo trukmė yra pasibaigusi. Nesant statinių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas žemės sklypas, nėra pagrindo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Taigi, atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja prašė suformuoti žemės sklypą po statiniais, kurių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai nusprendė, jog žemės sklypas tokių statinių eksploatavimui pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti formuojamas.

Dėl ginčijamo akto teisėtumo

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016).

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis sprendimas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė 2016-07-08 raštu Nr. (8.6)-23-3-518₁-2128 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” pareiškėjai nurodė, kad dalis pastatų, esančių ant norimo formuoti ir pertvarkyti žemės sklypo, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, o kitų pastatų gyvavimo trukmė pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra pasibaigusi, todėl nėra teisinio pagrindo pradėti žemės sklypo po esamais statiniais formavimo ir pertvarkymo projekto. Šiame individualiame administraciniame akte išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi skundžiamą aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti atsakovės raštą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjos reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamą aktą, atmestinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.