Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-114-337/2014

2014 m. kovo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimo P. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. nubaustas už tai, kad jis 2013-12-26 10.13 val. (duomenys neskelbtini) raj., ties magistralinių kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirta, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, vairavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės alkoholio, galima paklaida 0,017 prom.), kai 2012-09-25 jau buvo baustas už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo padarymą, neturėjo su savimi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Apeliaciniu skundu nurodoma, kad ATPK 30¹ str. nuostatos P. R. skiriant nuobaudą taikytos nepagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodoma ATPK 130² str. numatyta administracinė atsakomybė. Pažymima, kad taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tuo tarpu, teismas, tokių aplinkybių nutarimu nekonstatavo. Nurodoma, kad negalima daryti išvados, jog susiklostė išskirtinė situacija, leidžianti konstatuoti, kad automobilio valdytojas Ž. R., kuriam buvo patikėtas naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atsakingas už transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Automobilis nebuvo užvaldytas nusikalstamu būdu prieš transporto priemonės savininko ar valdytojo valią. Be to, iš byloje surinktų įrodymų, matyti, kad transporto priemonės valdytojas Ž. R. yra pažeidėjo P. R. tėvas.

Nurodoma, kad P. R. jau ne pirmą kartą vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, teigiama, transporto priemonės valdytojas turėjo objektyvią galimybę numatyti ir prognozuoti sūnaus veiksmus, privalėjo užtikrinti automobilio apsaugą, jog transporto priemone nepasinaudotų P. R. ar kiti asmenys. Tačiau Ž. R. nesielgė rūpestingai - transporto priemonės variklio užvedimo raktus laikė P. R. prieinamoje vietoje (namuose ant spintelės), automobilio, kuris stovėjo namo kieme, dokumentai buvo transporto priemonės salone. Todėl P. R. be jokių kliūčių galėjo automobiliu pasinaudoti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. nustatyto, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Automobilio savininkas, praradęs galimybę susigrąžinti transporto priemonę (jei ji būtų konfiskuota), gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą, kas pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1642/2011. Apibendrinant nurodoma, kad P. R. skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu ginčijamas kaip nepagrįstas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas byloje P. R. skiriant nuobaudą pagal 130² str.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad skirdamas administracinę nuobaudą P. R. pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas bei teismų praktiką nagrinėjamu atveju taikė tinkamai, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 30¹ str. numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pažeidėjas P. R., priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ būtų leidusi automobiliu naudotis P. R., byloje nėra. Iš byloje esančio 2012-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priskirtas bendrovės darbuotojui Ž. R.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas Ž. R. paaiškino, kad automobilis yra tarnybinis, o pažeidėjas P. R. nurodė, kad automobilį paėmė tėvui nežinant. Taigi, darytina išvada, kad leidimo valdyti automobilį būtent P. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreiškusi valios nebuvo. Be to, byloje duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad automobilio savininkas galėjo numatyti tai, kad bendrovės darbuotojo sūnus automobiliu pasinaudos, nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai konstatavo esant išskirtinę situaciją, rodančią, kad automobilio savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. R. nustatytas 0,48 promilės girtumo laipsnis, o Ž. R. aplaidžių veiksmų nenustatyta. Tokiu būdu, apygardos teismas konstatuoja, kad P. R. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.