Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui I. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kadangi nei viena iš ginčo šalių neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepareiškė, be to, atsakovas su skola sutinka, teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (susipažinus su ieškinio priedais, vertintina, kad ieškinyje klaidingai nurodytas eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje nustatė transporto priemonei TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį ir nukentėjusiam asmeniui atlygino nuostolius, išmokėdamas 3 941,12 Eur draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo šią išmokėtą sumą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsniu, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas reikalauja, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas raštu išsiuntė atsakovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Duomenų, kad ieškovo reikalavimas būtų nepagrįstas, nepateikė. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad su ieškiniu ir su skolos suma sutinka, tačiau dėl materialinės padėties su ieškovu iš karto atsiskaityti negali. Duomenų, jog ieškovo prašoma priteisti skola būtų padengta, byloje nėra.

6. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

7. Kadangi tarp šalių dėl ieškinio reikalavimų ginčo nekyla, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (268 straipsnio 5 dalis).

8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas, kompensavęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Atsakovas pažeidė savo prievolę, nes ieškovui padarytos žalos neatlygino, šių aplinkybių neginčija, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 3 941,12 Eur nuostolių atlyginimas.

9. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

10. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 89 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

11. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 14,16 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, patenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo

12. Atsakovas procesiniuose dokumentuose priteistos skolos mokėjimą prašo išdėstyti dalimis, po 500 Eur kiekvieną mėnesį. Ieškovas nesutinka su šiuo atsakovo prašymu, kadangi jis nepagrįstas, nurodo, kad atsakovas padarytos žalos net iš dalies neatlygino, nesikreipė į ieškovą su prašymu leisti skolą išmokėti dalimis, nepateikė duomenų, kad jo finansinė padėtis neleidžia atsiskaityti su ieškovu iš karto.

13. Nors atsakovas skolą pripažįsta, iki bylos išnagrinėjimo šalys teismui tvirtinti taikos sutarties nepateikė.

14. Nagrinėjamu atveju teismas iki 2023 m. sausio 6 d. pasiūlė atsakovui pateikti savo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, kurie reikalingi vertinant prašymo dėl skolos išdėstymo pagrįstumą (CPK 284 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo, savo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nei iki nustatyto termino, nei iki bylos išnagrinėjimo nepateikė.

15. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti kitos šalies interesai. Teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka taip pat ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai; būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68). Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

16. Nustatyta, kad atsakovas nuo eismo įvykio dienos 2021 m. rugsėjo 24 d. skolos ieškovui net iš dalies nėra sumokėjęs. Teismas pažymi ir tai, kad vien turtinė skolininko padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo, tai reiškia, kad teismo sprendimo vykdymas išlieka privalomu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo itin sunkią finansinę padėtį, duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis, susiklosčiusios išskirtinės nepalankios aplinkybės realiai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Nenustatyta, kad jo prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas geriau išlaikys išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek atsakovui, tiek ieškovui priimtinesnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015), todėl pagrindo išdėstyti iš atsakovo priteistos skolos mokėjimą dalimis nėra (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, skolininko veiksmai ir (ar) neveikimas paneigia ieškovo teisėtus lūkesčius – gauti pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, sukelia neigiamas pasekmes išieškotojui.

17. Išaiškintina ir tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovas turi finansinių sunkumų ir negali laiku įvykdyti kreditoriaus reikalavimų, išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovui pagrindus savo sunkią turtinę padėtį ir jos gerėjimo perspektyvas, klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo gali būti teismo sprendžiamas ir vėliau, t. y. po sprendimo priėmimo (CPK 284 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. S. 3 941,12 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 12 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 941,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš atsakovo I. S. valstybės naudai 14,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Atsakovo I. S. prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.