Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Petrauskaitei ir Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorams E. J. ir Žilvinui Generauskui, kaltinamajam O. J. ir jo gynėjui advokatui J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. J. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016 m. gegužės 25 d. 17 val., tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ne mažiau kaip 0,591 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 25 d. apie 17 val. 00 min., savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 0,591 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotos į 7 folijos paketėlius, neteisėtai už 84 eurus pardavė V. V..

Be to, jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016 m. liepos 19 d. 20 val., nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ne mažiau kaip 0,698 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. liepos 19 d. apie 20 val., savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 0,698 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuotos į 10 vienetų folijos paketėlių, neteisėtai už 120 eurų pardavė V. V..

Viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra ta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – šios atsakomybės pagrindas (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-425/2011, 2K-671/2010 ir kt.). Šią baudžiamosios atsakomybės nuostatą vertinant BK 259–260, 263 ir 266 (kaip ir BK 261 bei 264) straipsniuose aprašytų nusikalstamų veikų dalyko kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius galima, jei neteisėtai disponuota narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais) (toliau – ir pirmos kategorijos pirmtakai), kurie yra šių nusikalstamų veikų dalykas.

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje tokio nusikalstamos veikos dalyko aiškinimo taikymo praktika nuosekli, nagrinėtose bylose narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos atsižvelgiant į BK 269 straipsnio 1 dalyje pateiktą šių medžiagų sąvoką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-334/2009, 2K-500/2010) ir pripažįstamos nusikalstamos veikos dalyku vadovaujantis Įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2012, 2K-424/2007).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš BK 260 ar 259 straipsnių dispozicijose nurodytų veikų. BK 260 straipsnyje įtvirtintos gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo pavojingų veikų alternatyvos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad dispozicijose objektyvieji veikos požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 ar 260 straipsnius kilti pakanka bent vienos iš juose nurodytų veikų padarymo. Alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka šiuo atveju prokurorui, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Byloje besąlygiškai nustatyta, jog kaltinamasis O. J. iki 2016 m. lapkričio 2 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-to aukšto rakinamame tualete, supakuotos į vienkartinį švirkštą neteisėtai laikė 0,118 g narkotinės medžiagos – heroino. Šias aplinkybes byloje patvirtina 2016 m. lapkričio 2 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad kratos metu rakinamame tualete, esančiuose (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, rasta ir paimta vienkartinis švirkštas su bespalviu skysčiu jame. Iš kratos protokolo matyti, jog tualetas yra rakinamas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. O. patvirtino, jog rakinamu tualetu naudojasi O. J. šeima. Teisiamojo posėdžio metu tiek O. J., tiek R. J. patvirtino, jog tualetas priklauso jiems, tačiau nurodė, jog pasitaikydavo, kad tualeto durys būdavo išlaužtos ir tualetu naudodavosi pas juos atvykę svečiai. Teisiamojo posėdžio metu O. J. patvirtino, jog narkotinių medžiagų nevartoja, tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(5320)-IS1-5856, patvirtina, jog ant švirkšto, paimto 2016 m. lapkričio 2 d. iš (duomenys neskelbtini) aukšte esančio rakinamo tualeto atliekant kratą name, (duomenys neskelbtini), kuriame rasta narkotinės medžiagos – heroino, stūmoklio, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su O. J. genotipu, tai yra ant kratos metu rasto švirkšto su narkotine medžiaga – heroinu, rasta kaltinamojo O. J. DNR, tai paneigia O. J. teigtas aplinkybes, jog jis neturi ir nelaiko narkotinių medžiagų. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų O. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,00000000000000000002 proc., tai reiškia, jog O. J. turėjo tiesioginį kontaktą su švirkštu, kuriame buvo narkotinė medžiaga – heroinas. Kad O. J. užsiėmė prekyba narkotinėmis medžiagomis patvirtina 2016 m. lapkričio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti O. J. telefoniniai pokalbiai, iš kurių konteksto akivaizdu, jog jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Taip pat apie prekybą narkotikais patvirtina vaizdo įrašas darytas 2016 m. gegužės 25 d., kai buvo atliekami nusikalstamą veiką imituojantis veiksmai, kur O. J. V. V. pateikia savo naudojamo telefono numerį dėl tolesnio bendravimo įsigyjant narkotines ar psichotropines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu O. J. veiksmai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos kvalifikuoti tinkamai, nes jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė 0,118 g narkotinės medžiagos – heroino. Narkotinė medžiaga – heroinas yra įtrauka į Įsakymo sąrašą.

Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog kaltinamasis O. J. iki 2016 m. lapkričio 2 d. neteisėtai laikė turėdamas tikslą platinti neteisėtai, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-to aukšto koridoriuje esančioje elektros mazgo angoje ir tame pačiame aukšte esančioje bendro naudojimo patalpoje plastikinius indelius ir folijos lankstinukus, sudėtus į plastikinį indelį, 8,029 g narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių), kol šias narkotines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas narkotines medžiagas, t. y. heroiną, policijos pareigūnai kratos metu rado bendro naudojimo patalpoje, kuria naudojasi ne tik O. J., bet ir kiti namo (aukšto) gyventojai, tai byloje patvirtino liudytoju apklaustas S. O. ir R. J. bei pats O. J.. Taip pat bendro naudojimo koridoriuje elektros mazgo angoje rasti 20 vnt. folijos lankstinukų su augalinės kilmės medžiaga, kanapėmis, gali priklausyti bet kam, kadangi, kaip paminėta anksčiau, tai bendro naudojimo patalpos, į kurias gali patekti bet kas ir bet kada. Todėl nesant pakankamai įrodymų, dėl O. J. kaltės, iš kaltinimo šalinamos aplinkybės dėl neteisėto laikymo, turint tikslą platinti 1,639 g heroino ir 8,029 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kadangi bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Dėl kaltinamojo O. J. veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, provokacijos

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu pateikė gynybinius argumentus, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, O. J. padarė provokuojamas V. V., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva vykdė NVIV. Šie argumentai nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina, kad vertinant NVIV teisėtumą turi būti vertinama duomenų atliekant NVIV visuma, o ne selektyviai pasirinkti pavieniai momentai. Antra, nežymūs procesiniai pažeidimai savaime nereiškia esminių BPK pažeidimų ir automatiškai nedaro NVIV taikymo neteisėtu, nes teismas vykdo tikrąjį, o ne formalų teisingumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstami įrodymų rinkimo sunkumai, siekiant atskleisti ir tirti nusikaltimus bei tai, kad šio uždavinio vykdymui teisėsaugos institucijoms vis dažniau reikia pasitelkti slaptus agentus, informatorius ir slaptuosius metodus, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija (Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01, par. 49). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad specialiųjų tyrimo metodų konkrečiai, ir slaptųjų metodų – naudojimas, negali savaime pažeisti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Tačiau dėl teisėsaugos pareigūnų provokacijos pavojaus, atsirandančio pasitelkiant tokius metodus, jų naudojimas privalo turėti aiškias ribas. Teisė į teisingą teisingumo vykdymą turi tokią svarbią reikšmę demokratinėje visuomenėje, kad jos negalima paaukoti dėl praktinių sumetimų (Ramanauskas prieš Lietuvą, par. 50–51, 53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-22-699-2017).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija byloje Nr. 2A-P-6/2008, vadovaudamasi EŽTT Ramanauskas prieš Lietuvą bylos sprendime išdėstytais motyvais, įtraukdama ir sprendimų bei nutarimų motyvus, į kuriuos duodamos nuorodos Ramanauskas prieš Lietuvą bylos sprendime (1998 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją, peticijos Nr. 25829/94; 2003 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Edwards and Lewis prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 39647/98, 40461/98; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Vanyan prieš Rusiją, peticijos Nr. 53203/99; 2006 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Khudobin prieš Rusiją peticijos Nr. 59696/00; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Pyrgiotakis prieš Graikiją, peticijos Nr. 15100/06; 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Milinienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74355/01 ir kt.), išskyrė taisykles, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant NVIM bei panašius specialius tyrimo veiksmus, nebuvo pažeista Konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą, išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

Tiek pagal EŽTT, tiek pagal LAT suformuotą teismų praktiką, privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima; išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus; nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta (t. y. jos turi pareigą) paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami), ir tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu, ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį; nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, provokavimo nebuvimas neviešo tyrimo veiksmų atlikimo metu yra viena iš įrodinėtinų bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-647/2012, 2K-435/2014, 2K-209-489/2015, 2K-373-303/2015; 2K-7-22-699/2017).

Atsižvelgiant į nusistovėjusią provokacijos baudžiamajame procese sampratą bei baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog O. J. buvo išprovokuotas padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, taip pat kriminalinės žvalgybos duomenų, apie galimą O. J. kriminalinę veiką duomenų buvo gauta jau anksčiau, kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie baudžiamojoje byloje yra išslaptinti, suteikė pagrindo manyti, jog O. J. galimai daro nusikalstamas veikas susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu bei platinimu, todėl buvo gauti sutikimai vykdyti kriminalinės žvalgybos nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus bei pradėjus ikiteisminį tyrimą leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus būtent O. J. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat vertino prašymo sankcionuoti NVIV O. J. atžvilgiu pagrįstumą ir jam nekilo abejonių dėl turimų duomenų pakankamumo sankcionuojant slapto pobūdžio procesinę prievartos priemonę minėto asmens atžvilgiu, kuri dėl konspiracijos ir galimo O. J. atsargumo iš esmės buvo racionali ir tokio pobūdžio bylose pagrįstai taikoma priemonė, siekiant BPK 1 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nemato pagrindo pripažinti, kad vien dėl teisėsaugos pareigūnų bendravimo O. J. buvo išprovokuotas daryti nusikalstamas veikas, ir todėl visi ar dalis tolesnių veiksmų taikant NVIV būtų neteisėti ar nepatikimi.

Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad V. V. aktyviais veiksmais būtų raginęs gauti, o po to jam parduoti narkotinę medžiagą, taip pat būtų įkalbinėjęs O. J. parduoti narkotinę medžiagą jam nesutikus to daryti. Tiek V. V. parodymai, tiek elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai patvirtina, kad O. J. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi savarankiškai, jis pats nusprendė elgtis nusikalstamai ir pardavė psichotropines medžiagas V. V., kuris jokiais veiksmais neskatino O. J. ir tik „prisijungė“ prie daromos nusikalstamos veikos. Taikant NVIV nebuvo suvaržyta O. J. pasirinkimo laisvė, nes jis, užuot pardavęs psichotropines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą, teisėtą elgesio variantą, t. y. atsisakyti daryti nusikalstamas veikas ar kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikaltimus, bet to nepadarė, taigi nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2014). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, kad V. V. veikiant pagal NVIV, O. J. buvo sulaikytas ne iš karto po 2016 m. gegužės 25 d. psichotropinių medžiagų pardavimo, o 2016 m. liepos 19 d., tačiau 2016 m. lapkričio 2 d. kratos metu, O. J. naudojamame tualete rasta narkotinių medžiagų – heroino. Be to, NVIV taikymo trukmė (mažiau nei 2 mėnesiai) nelaikytina ilga ir vertintina kaip proporcinga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog NVIV atliko pareigūnas, todėl jam buvo žinoma, jog provokuoti daryti nusikalstamą veiką O. J. jis negali, todėl tokių veiksmų ir neatliko. Vaizdo įrašai patvirtina, jog V. V. veikė griežtai pagal nustatytus reikalavimus neprovokuodamas O. J. daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgus į visas kitas aukščiau aptartas aplinkybes, kurių teismas nekartoja, šiuo atveju nustatyta, kad NVIV dalyvis V. V. neviršijo leistinų veikimo ribų ir neatliko prieš O. J. provokavimo nusikalsti veiksmų, aplinkybių visuma patvirtina, jog O. J. nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 76 straipsnio taikymo O. J.

Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas visus įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada apie tai, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, yra tik vienas duomenų šaltinis, kuriuo remdamasis jis šį klausimą sprendžia, ir ji teismui yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2005, 2K-438/2008, 2K-497/2012, 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatytė, jog O. J. diagnozuotos ligos: mikronodulinė kepenų cirozė pagal Child C klasės, portinė hipertenzija, gastroezofaginis refliuksas, erozinis ezofagitas. Susirgimai diagnozuoti nuo 2017 m. liepos 19 d. Kepenų cirozė su C laipsnio hepatoceliuliniu kepenų funkcijos nepakankamumu pagal Child-Pugh klasifikaciją yra įrašyta į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. 1R-308/V-1247. 2018 m. liepos 20 d. ekspertizės akte Nr. EG 1024/2018(04) (3 t., b. l. 160-161), taip pat teisiamojo posėdžio metu apklausti šeimos gydytoja D. B.-B. ir ekspertas L. J., ir jų duoti paaiškinimai apie nuteistojo sveikatos būklę patvirtina, kad O. J. serga nepagydoma liga. Šeimos gydytoja teigė, jog O. J. būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes jis turi nuolat gerti vaistus, turi būti rėžimas, specialus maistas bei medikų priežiūra. Tuo tarpu ekspertas teigė, jog jis galėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes būtų griežtesnė dieta, galbūt mažiau vartotų alkoholinių gėrimų ir ligos paūmėjimų būtų mažiau. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakydamas į teismo užklausą dėl O. J. nurodė, jog O. J. patekus į laisvės atėmimo vietą, pirminės sveikatos apžiūros metu jo sveikatos būklę vertintų gydytojas ir tik šis gydytojas, įvertinęs visus turimus duomenis ir atlikęs objektyvią paciento apžiūrą, galės nuspręsti, kokios apimties sveikatos priežiūros paslaugos pacientui tuo metu bus reikalingos – jei jam tuo metu būtų reikalingos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jis būtų konvojuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (3 t., b. l. 179). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo sveikatos būklei žalą daro alkoholinių gėrimų vartojimas, iš teismui pateiktų medicininių dokumentų akivaizdu, jog kaltinamasis O. J. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat į tai, jog kaltinamajam taikomas medikamentinis gydymas, o prireikus laisvės atėmimo vietoje gali būti taikomas ir stacionarinis gydymas bei, esant poreikiui ir būtinybei, gali būti konvojuojamas konsultacijoms ar gydymui į viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant jo apsaugą. Akivaizdu, jog kaltinamajam pagal esamą situaciją nebūtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, priešingai būtų užtikrintas dienos rėžimas, dieta, priežiūra ir apribotos galimybės vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo vietoje, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam O. J. taikyti BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo bausmės dėl ligos.

Dėl bausmės O. J. skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad O. J. padarė tris tyčinius baigtus sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: O. J. neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė ir nesigydė nei psichikos, nei priklausomybės ligas. Teisiamojo bylos nagrinėjimo metu O. J. buvo atliktos net dvi teismo psichiatrinės ekspertizės, siekiant nustatyti, ar kaltinamasis yra pakaltinamas ir galintis atsakyti už padarytas veikas (4 t., b. l. 36–40, 112–118). Abejose ekspertų išvadose konstatuota, jog O. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, yra pakaltinamas ir gali atsakyti už padarytas veikas bei jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes taip pat įstatymo reikalavimus, nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, praėjusį pakankamai ilgą laikotarpį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas užtruko dėl specialistų išvadų pateikimo bei ekspertinių tyrimų (teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirtos net trys ekspertizės), per kurį kaltinamasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, įgyvendintas teisingumo principas, paskirta adekvati padarytoms veikoms, teisinga bausmė kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalį, ne mažesnę nei įstatymo numatytas minimumas, ir O. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo O. J.

Pažymėtina, kad kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 24 d. redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tai yra veikų padarymo metu baudžiamajame įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią ir pagal įstatymo prasmę gali būti taikomas asmenims, kurie yra nuteisti laisvės atėmimo bausme, tačiau nepradėję vykdyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenines savybes, jog yra sergantis, bylos nagrinėjimas užsitęsęs dėl specialistų išvadų bei net trijų ekspertizių skirtų teisminio nagrinėjimo metu, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo 2016 m., nėra padaręs naujų nusikalstamų veiksmų, egzistuoja pagrindas manyti, jog jis daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, O. J. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 24 d. redakcija) ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 3 (trijų) metų terminui.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu O. J. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 7 punkto ir 10 punkto įpareigojimai. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

O. J. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo O. J. paliktinos galioti 2016 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 85–86).

Bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2016 m. liepos 19 d. 21.00 val. iki 2016 m. liepos 21 d. 16.48 val. (3 t., b. l. 81–82, 83–84) išbūtas laikas (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Prokuroras prašė teismo konfiskuoti iš O. J. 204 eurus gautus iš nusikalstamos veikos. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog už psichotropinių medžiagų pardavimą O. J. yra gavęs 204 eurus, todėl iš O. J. konfiskuotina 204 eurų Valstybei. Kadangi 2016 m. liepos 19 d. kratos metu iš O. J. paimta 549 eurai, tai iš šios sumos Valstybės nuosavybėn perduotina 204 eurai, kurie konfiskuoti iš O. J..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

Po tyrimo likusi psichotropinė medžiaga amfetaminas - 5,877 g bendro kiekio ir 0,583 g grynos medžiagos kiekio, po tyrimo likusi narkotinė medžiaga heroinas - 9,592 g bendro kiekio ir 0,805g grynos medžiagos kiekio bei psichotropinė medžiaga - metamfetaminas - 0,318 g bendro kiekio ir 0,063 g grynos medžiagos kiekio, po tyrimo likusios narkotinės medžiagos - heroino - 3,933 g bendro kiekio ir 1,551 g grynos medžiagos kiekio bei 7,712 g kanapių (antžeminių dalių), kurios saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 129, 141, 170), sunaikintinos kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Du plastikiniai indeliai ir jų pakuotė Nr. 138983, plastikinis mėlynos spalvos indelis ir jo pakuotė Nr. 344913, tuščias vienkartinis švirkštas ir jo pakuotė Nr. 224100, paimti 2016 m. lapkričio 2 d. kratos bendro naudojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšte; trys vnt. tuščių užspaudžiamų maišelių ir jų pakuotė Nr. 224097 bei likę milteliai, kurių sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta, supakuoti į užspaudžiamą maišelį, kuris supakuotas į voką, paimti 2016 m. lapkričio 2 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu; trys plastikiniai indeliai, septyni folijos lankstinukai, supakuoti trijuose vokuose, paimti 2016 m. liepos 19 d. įvykio vietos (duomenys neskelbtini), metu; dešimt folijos lankstinukų, pateiktų 2016 m. liepos 19 d. liudytojo savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jų pakuotė Nr. 0048303; po tyrimo grąžinti septyni tušti folijos lankstinukai, pateikti 2016 m. gegužės 25 d. NVIV dalyvio, ir jų pakuotė Nr. 0048304; O. J. ir R. J. pirštų atspaudai, paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui; metalinis šaukštas, paimtas 2016 m. liepos 19 d. O. J. kratos metu ir jo pakuotė Nr. 1348000; J. seilių lyginamasis pavyzdys, kurie saugomi Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2017 m. lapkričio 6 d. kvitą Nr. 0001284 (2 t., b. l. 158), kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 2016 m. liepos 19 d. O. J. kratos metu paimti pinigai: 549 eurai ir 1 doleris, saugomi Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, Telšių m., Karaliaus Mindaugo g. 1 (2 t., b. l. 143,144); elektroninės svarstyklės, paimtos 2016 m. lapkričio 2 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, kurie saugomi Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2017 m. lapkričio 6 d. kvitą Nr. 0001284 (2 t., b. l. 158); O. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti baudžiamojoje byloje 4 t., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini O. J. (pinigus grąžinant po 204,00 eurų perdavimo valstybės nuosavybėn, iš viso 345,00 eurus ir 1 dolerį. Vienuolika vienetų CD diskų su tyrimo duomenimis, paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 64¹, 66 straipsniais, 259 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

O. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2016 m. gegužės 25 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

O. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2016 m. liepos 19 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

O. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2016 m. lapkričio 2 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir O. J. skirti galutinę subendrintą bausmę 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7 ir 10 punktais, O. J. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas:

1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti O. J. per 2 (dvi) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymo atveju, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti vykdyti pataisos namuose bei įskaityti O. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. liepos 21 d., ir laikyti, kad O. J. yra atlikęs 3 (tris) laisvės atėmimo bausmės paras.

Nuosprendžiui įsiteisėjus O. J. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir periodinę registraciją policijos įstaigoje.

Konfiskuoti iš O. J. 204,00 Eur (du šimtus keturis eurus) Valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusią psichotropinę medžiagą amfetaminą - 5,877 g bendro kiekio ir 0,583 g grynos medžiagos kiekio, po tyrimo likusią narkotinę medžiagą - heroiną - 9,592 g bendro kiekio ir 0,805g grynos medžiagos kiekio bei psichotropinę medžiagą - metamfetaminą - 0,318 g bendro kiekio ir 0,063 g grynos medžiagos kiekio, po tyrimo likusią narkotinę medžiagą - heroiną - 3,933 g bendro kiekio ir 1,551 g grynos medžiagos kiekio bei 7,712 g kanapių (antžeminių dalių), kurios saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius, sunaikinti;

- du plastikinius indelius ir jų pakuotę Nr. 138983, plastikinį mėlynos spalvos indelį ir jo pakuotę Nr. 344913, tuščią vienkartinį švirkštą ir jo pakuotę Nr. 224100, paimtus 2016 m. lapkričio 2 d. kratos bendro naudojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšte; tris vnt. tuščius užspaudžiamus maišelius ir jų pakuotę Nr. 224097 bei likusius miltelius, kurių sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta, supakuotus į užspaudžiamą maišelį, kuris supakuotas į voką, paimtus 2016 m. lapkričio 2 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu; tris plastikinius indelius, septyni folijos lankstinukus, supakuotus trijuose vokuose, paimtus 2016 m. liepos 19 d. įvykio vietos (duomenys neskelbtini), metu; dešimt folijos lankstinukų, pateiktų 2016 m. liepos 19 d. liudytojo savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jų pakuotę Nr. 0048303; po tyrimo grąžintus septynis tuščius folijos lankstinukus, pateiktus 2016 m. gegužės 25 d. NVI dalyvio, ir jų pakuotę Nr. 0048304; metalinį šaukštą, paimtą 2016 m. liepos 19 d. O. J. kratos metu ir jo pakuotę Nr. 134800; O. J. ir R. J. pirštų atspaudus, paimtus pavyzdžių lyginamajam tyrimui; O. J. seilių lyginamąjį pavyzdį, kurie saugomi Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2017 m. lapkričio 6 d. kvitą Nr. 0001284, sunaikinti;

- 345,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) ir 1 (vieną) dolerį, saugomus Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, Telšių m., Karaliaus Mindaugo g. 1; elektronines svarstykles, paimtas 2016 m. lapkričio 2 d. kratos bute, (duomenys neskelbtini), metu, saugomas Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2017 m. lapkričio 6 d. kvitą Nr. 0001284; O. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią baudžiamojoje byloje 4 tome, grąžintini O. J.;

- 11 (vienuolika) vienetų CD diskų su tyrimo duomenimis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos;

- 204,00 Eur (du šimtus keturis eurus), saugomus Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, Karaliaus Mindaugo g.1, Telšiai, konfiskuotus iš O. J. perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.