Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui S. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. T. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo S. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnamečių vaikų N. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 200 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, bei padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Nurodė, jog santuokoje jiems gimė šešios dukterys, iš kurių šiuo metu tik dvi yra nepilnametės. Jų santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo. Jis nuolat girtaudavo, būdamas neblaivus, keldavo triukšmą namuose, jos atžvilgiu smurtaudavo, jai teko ne kartą skambinti policijai dėl jo netinkamo elgesio. Atsakovas beveik niekada neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų, todėl šeimos materialinė padėtis buvo prasta. Gautas pajamas jis panaudodavo savo asmeniniams tikslams (girtavimui), o namų poreikiams skirdavo tik mažą dalį. Neseniai buvo išvykęs uždarbiauti į Daniją, kur gavo apie 3000 Eur pajamų, tačiau namų poreikiams buvo skirta tik 300 Eur. Jau metus atsakovas yra išvykęs į Angliją, tačiau savo gyvenamąją vietą nuo ieškovės slepia, jų ryšiai visiškai nutrūko ir atsakovas pareiškė, kad namo niekada nebegrįš. Dėl šių aplinkybių jis laikytinas kaltu dėl šeimos iširimo. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, nes mergaitės yra paauglės, dar mokosi, pripratusios prie savo aplinkos. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį kiekvienai dukteriai, nes šiuo metu jis jokių sumų, reikalingų dukterų išlaikymui, neteikia, apsiriboja tik kišenpinigiais. Atsakovas turi nuolatinį darbą ir gauna didesnę algą nei Lietuvoje egzistuojanti minimali alga. Šiuo metu ieškovė negali teikti analogiško dydžio išlaikymo, nes neturi darbo ir pajamų, todėl yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo dydžio lygių dalių principo. Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai nėra įgiję jokio nekilnojamojo turto, šeima gyvena socialiniame būste, kreditorių neturi. Dalį konkretaus kilnojamojo turto prašo pripažinti nedalintinu, reikalingu normalioms vaikų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, likusį padalinti sutuoktiniams.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovui įteikti teismui žinomu atsakovo elektroniniu paštu (b. l. 17). Atsakovas patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo ir teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 18, 25), todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko visus ieškovės ieškinio reikalavimus (b. l. 14).

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė teigė, jog su atsakovu iki santuokos pragyveno daug metų ir tik vėliau susituokė. Ji turi aštuonis vaikus, tačiau atsakovo yra šešios dukterys, dvi iš jų nepilnametės. Kartu gyvenant, atsakovas daug metų nuolat vartodavo alkoholį, turėjo kitų moterų, išgėręs dažnai smurtaudavo, bet ji gyveno dėl vaikų, jie prašė jos nesiskirti. Prieš du metus ji du kartus buvo kreipusis dėl skyrybų, tačiau abu kartus susitaikė, leido atsakovui pasitaisyti. Šiuo metu taikytis neketina. Atsakovas 2018 m. lapkričio mėnesį buvo išvykęs į Daniją, kur uždirbo nemažai pinigų, šeimai davė 300 Eur, o kitus pinigus išdalino giminėms ir pragėrė. Nuo 2019 m. sausio mėnesio jam surado darbą Anglijoje ir jis išvyko – nei ji, nei dukterys nežino jo adreso. Kartu vykti į užsienį atsakovas jai nesiūlė. Nuo sausio mėnesio jis atsiuntė tik 212 Eur, nes jai tris mėnesius nemokėjo socialinių pašalpų, dukterys jo išprašė pinigų. Ji su vaikais tris mėnesius gyveno tik iš 140 Eur vaiko pinigų. Šiuo metu ji gauna už vaikus 140 Eur ir 305 Eur socialinę pašalpą, šie pinigai tenka trims asmenims. Ji pati daug metų augino vaikus ir nedirbo, vėliau nuolatinio darbo ieškojo, bet labai sunku su susiekimu iš jos gyvenamosios vietos. Jai darbingumo lygis nenustatytas, yra baigusi 8 klases, mokėsi pagalbinėje mokykloje. Ketina ieškoti darbo, registruota užimtumo tarnyboje, tačiau jos užimtumo tarnyba niekur nesiunčia mokytis dėl nepakankamo išsilavinimo. Atsakovas 2018 m. pusę metų dirbo viešuosius darbus, nuolatinio darbo neturėjo. Atsakovas dukroms sakė, kad Anglijoje jo darbo užmokestis yra apie 320 svarų per savaitę. Mergaitės sveikatos problemų neturi. Vienai mergaitei per mėnesį turi duoti 80 Eur maistui, nes mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, dar reikia pirkti rūbus. Jaunesnioji mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. Atsakovas papildomai dukrų išlaikymui neduoda. Jie nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste, kreditorių neturi. Iš jos antstoliai išieško skolas už atliekų tvarkymą, prieš aštuonis metus buvo pasiėmusi paskolą malkoms, todėl dabar moka kas mėnesį antstoliui po 20 Eur, skolą už elektros energiją jau yra sumokėjusi. Jokių kitų greitųjų kreditų neturi. Atsakovas taip pat turėjo skolų pas antstolius, bet viską sumokėjo prieš išvažiuodamas. Visi prašomi padalinti kilnojamieji daiktai yra pas ją namuose.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės šeima iki 2011 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, po to iš jokių institucijų nėra gauta nusiskundimų dėl netinkamos vaikų priežiūros. Šeima gyvena iš pašalpų. Atsižvelgiant į tai, kad dukros yra paauglės, vaikai augantys, atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, todėl galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš jo po 200 Eur vaikų išlaikymui. Vaikams gyvenant su ieškove, jai ir taip tenka didesnė išlaikymo našta. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes mergaitės yra išreiškusios norą gyventi su ieškove, čia nuolatinė jų gyvenamoji vieta, draugai. Ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo palaiko, o dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra, bendrauja netrukdomai, todėl nustatytina maksimali bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo – santuokos liudijimo teismas nustatė, kad S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. T. (iki santuokos – N.), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Kaip nurodė ieškovė, šalys susilaukė šešių dukterų. Šiuo metu dvi sutuoktinių dukterys yra nepilnametės – N. T., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Teismui pateiktose ugdymo įstaigų pažymose nurodyta, kad N. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje ((duomenys neskelbtini) klasėje), o K. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje (b. l. 9-10). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai neįgijo jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris turėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą (b. l. 35, 49-50). 2016 m. balandžio 1 d. Socialinio būsto nuomos sutartimi ieškovei G. T. ir jos šeimos nariams – sutuoktiniui S. T. ir penkioms jų dukterims suteiktas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13, 34). Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė niekur nedirba, nuo 2007 m. metų ieškovė yra dirbusi du kartus po maždaug du mėnesius: nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., darbdavys – (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, 48). Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad ieškovė registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 7). SODRA duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas nuo 2007 m. dirbo pas septynis skirtingus darbdavius, paskutinį kartą dirbo nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d., darbdavys – (duomenys neskelbtini), už 2019 m. sausio mėnesį atsakovas gavo 156,74 Eur nedarbo draudimo išmoką (b. l. 59-62, 31). Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 30). Antstolio informacinės sistemos išrašuose matyti, kad visos vykdomosios bylos atsakovo S. T. atžvilgiu yra užbaigtos, atsakovas skolų jiems neturi, tuo tarpu ieškovės G. T. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas penkiolikoje vykdomųjų bylų, išieškoma suma 595,87 Eur (b. l. 51-58, 36-47). Šalys daugiau nei keturis mėnesius kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda.

Dėl sutuoktinio kaltės

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

CK 3.27 straipsnyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Iš ieškinyje ir šalių teismo posėdyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog atsakovas S. T. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.30 straipsniuose. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, gavęs darbo užmokestį, prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo labai maža dalimi. Tokiu būdu, šeimai gyvenant iš socialinių pašalpų, atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų materialiai remti sutuoktinę ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išvykdamas nuolatiniam gyvenimui į užsienį, vienašališkai nutraukė šeimos santykius, nebepalaiko su sutuoktine jokių ryšių, paliko šeimą, ja nesidomi ir nesirūpina, vaikams išlaikymo neteikia, todėl pažeidė lojalumo pareigą, pareigą remti sutuoktinę moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, išlaikyti savo vaikus ir išsaugoti šeimą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje. Atsakovas ieškinį gavo, tačiau atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo ydingo gyvenimo būdo, neprisidėjimo prie bendro ūkio ir vaikų išlaikymo neneigė, argumentų ir įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės neteikė. Akivaizdu, kad atsakovui atsisakant prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, vaikų išlaikymo, ir išvykimu į užsienį nutraukiant su sutuoktine visus ryšius, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, dėl ko iširo šalių santuoka, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo S. T. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Todėl teismas dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų N. T. ir K. T. tėvai. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes mergaitės yra paauglės, pripratusios prie savo aplinkos, draugų ir gyvenamosios vietos. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nurodė, kad mergaitės yra išreiškusios norą gyventi su mama. Teismo vertinimu, vaikai yra prisirišę prie motinos, pas ieškovę jiems sudarytos saugios ir pakankamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas šeimą paliko, jo gyvenamoji vieta užsienyje nėra žinoma, vaikais rūpintis nepageidauja, jiems reguliaraus išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečių vaikų N. T. ir K. T. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jų motina G. T..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, jų reguliarumą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, skolas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbanti, daug metų augino vaikus, registruota užimtumo tarnyboje, turi aštuonių klasių išsilavinimą specialiojoje mokykloje, persikvalifikavimo galimybės jai yra ribotos. Ieškovė turi skolų, su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena iš socialinės pašalpos ir išmokų vaikams, iš viso 445 Eur, šeimai suteiktas socialinis būstas. Atsakovas dirba ir nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo darbo užmokestis siekia apie 1200 svarų sterlingų per mėnesį, naujų vykdymo bylų pas antstolius jo atžvilgiu nėra užvesta, daugiau išlaikytinių jis neturi. Šalys neturi privalomai registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.

Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą savo vaikams, negali visos vaikų išlaikymui tenkančios naštos perkelti ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti vaikams išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad pati šiuo metu prašomo išlaikymo vaikams skirti negali, todėl atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Pažymėtina, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Išklausius ieškovę, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Be to, būtent jai tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti atsakovo nepilnamečius vaikus, užtikrinti nepertraukiamą kasdienių ir nenumatytų vaikų poreikių tenkinimą, todėl atsakovas yra įpareigotinas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo dukroms, kad bent minimaliai patenkintų vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į paauglių vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, į tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, bei į tai, kad vaikams augant jų poreikiai tik didėja, konstatuoja, jog prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukterims po 200 Eur tenkintas, ir nepilnamečių vaikų N. T. ir K. T. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. kovo 14 d.) iki dukterų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė G. T. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti N. T. ir K. T. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra, aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas atsakovo maksimalus bendravimas su dukromis, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriams

Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas paprastai dalijamas natūra, nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnio 1 dalis).

Gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kuris nutraukiant santuoką turėtų būti padalijimas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys iš Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“.

Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje, jie įgijo šį kilnojamąjį turtą: 70 Eur vertės skalbimo mašiną, 50 Eur vertės šaldytuvą, 20 Eur vertės dujinę viryklę, dvi 50 Eur vertės virtuvines spinteles, 10 Eur vertės virtuvinį stalą, 100 Eur vertės televizorių, 70 Eur vertės kompiuterį, 30 Eur vertės lovą, 20 Eur vertės spintą, 30 Eur vertės miegamąjį kampą, 15 Eur vertės veidrodį, 90 Eur vertės dvigulę lovą, 40 Eur vertės spintą, 30 Eur vertės sekciją, 50 Eur vertės salono sekciją, 30 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės kompiuterio staliuką, 40 Eur vertės miegamąjį kampą, du 100 Eur vertės fotelius, 40 Eur vertės salono sekciją bei įvairių darbo įrankių bendrai 30 Eur sumai. Viso paminėto kilnojamojo turto bendra vertė yra 935 Eur.

Santuokos metu įgytą turtą – 70 Eur vertės skalbimo mašiną, 50 Eur vertės šaldytuvą, 20 Eur vertės dujinę viryklę, dvi 50 Eur vertės virtuvines spinteles, 10 Eur vertės virtuvinį stalą, 100 Eur vertės televizorių, 70 Eur vertės kompiuterį, 30 Eur vertės lovą, 20 Eur vertės spintą, 30 Eur vertės miegamąjį kampą, 15 Eur vertės veidrodį, ieškovė prašo neįtraukti į dalytino turto sąrašą ir jo nedalyti, nes šie daiktai buvo įgyti ir skirti normalioms nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, minėti daiktai po santuokos nutraukimo paliktini ieškovei nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.120 straipsnis).

Ieškovės prašymu, jos asmeninėn nuosavybėn priteistinas šis kilnojamasis turtas: 90 Eur vertės dvigulė lova, 40 Eur vertės spinta, 30 Eur vertės sekcija, 50 Eur vertės salono sekcija, 30 Eur vertės komoda, 20 Eur vertės kompiuterio staliukas, t. y. turto už bendrą 260 Eur vertę. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteistinas likęs turtas: 40 Eur vertės miegamasis kampas, du 100 Eur vertės foteliai, 40 Eur vertės salono sekcija bei įvairių darbo įrankių bendrai 30 Eur sumai, t. y. turto už 210 Eur. Atsakovas jokių reikalavimų dėl dalijamo turto apimties ir vertės nereiškė, laikytina, kad jis neprieštarauja prašomam turto padalijimui.

Šalys, gyvendamos santuokoje, bendrų kreditorių neįgijo, todėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Dėl pavardžių

CPK 382 straipsnis numato, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuoką, tokį prašymą privalo išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „T.“, dėl atsakovui paliktinos pavardės nepasisakė.

Atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytą pareigą šį klausimą išspręsti nutraukiant santuoką, į tai, kad atsakovas neprieštaravo, jog ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „T.“, atsakovui jo pavardė – „T.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Ieškovė 2019 m. sausio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta teisinė pagalba. Todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo S. T. valstybės naudai priteistina 264,00 Eur žyminio mokesčio (100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą – santuokos nutraukimą, ir 164 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus – išlaikymo priteisimą 144,00 Eur (200 x 2 x 12 x 3 procentai = 144,00 Eur) ir 20,00 Eur už reikalavimą padalinti turtą, kuris yra minimalus už turtinį reikalavimą) bei 136,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 63) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio S. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „T.“, atsakovui jo pavardę „T.“.

Nustatyti vaikų N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) dukterų N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019 m. kovo 14 d. iki dukterų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukterų N. T. ir K. T. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nurodyti, kad vaikai N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium gyvenančiu tėvu S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti nedalintinu turtu santuokoje įgytą turtą: 70 Eur vertės skalbimo mašiną, 50 Eur vertės šaldytuvą, 20 Eur vertės dujinę viryklę, dvi 50 Eur vertės virtuvines spinteles, 10 Eur vertės virtuvinį stalą, 100 Eur vertės televizorių, 70 Eur vertės kompiuterį, 30 Eur vertės lovą, 20 Eur vertės spintą, 30 Eur vertės miegamąjį kampą, 15 Eur vertės veidrodį, ir paliktini jį ieškovei G. T. nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Priteisti G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 90 Eur vertės dvigulę lovą, 40 Eur vertės spintą, 30 Eur vertės sekciją, 50 Eur vertės salono sekciją, 30 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės kompiuterio staliuką.

Priteisti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 40 Eur vertės miegamąjį kampą, du 100 Eur vertės fotelius, 40 Eur vertės salono sekciją bei įvairių darbo įrankių bendrai 30 Eur sumai.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 264,00Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.