Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-1342-803/2017

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
e2-1342-803/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00540-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
akcinės bendrovės Nordea Bank
Atsakovas
D. R., Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro
Advokatai
Birutė Strimaitytė, Vygantas Barkauskas, Edita Bartulevičiūtė, Laura Augytė
Civilinė byla Nr. e2-1342-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00540-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6.; 3.2.3.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank advokatei Editai Bartulevičiūtei, atsakovams D. R., jo atstovei advokatei Birutei Strimaitytei, notarei V. P., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Ltd advokatei Laurai Augytei – Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. ir D. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Limited, J. K., notaras D. A..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradimo fakto ir dydžio pripažinus sandorius negaliojančiais. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau –AB) Nordea Bank pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 292 516 eurų žalą.Ieškovas nurodė, kad Kredito sutartimi J. K. suteikė 347 544,00 Eur kreditą vartojimo poreikiams tenkinti. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui J. K. ieškovo naudai Hipotekos lakštu įkeitė Mainų sutarties pagrindu iš G. R. įgytą Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei 484/2000 dalis 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendrai šalių buvo įkainoti 292 516,21 Eur (1 010 000,00 Lt) sumai. Žemės sklypo vertė Hipotekos lakšte buvo nurodyta 630 000,00 Lt (apie 182 460,00 Eur), buto – atitinkamai 380 000,00 Lt (apie 110 055,00 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2 -126-881/2014, Mainų sutartis ir dalis Hipotekos lakšto buvo pripažinti negaliojančiais ab initio. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant bylą, atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, 2013 m. ekspertizės aktu Nr. 78TPK-8/2013 konstatuota, jog G. R. sudarydama 2008 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės sveikatos sutrikimų. Taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu žodžiu papildė ieškinio faktines aplinkybes, įrodinėdama atsakovės V. P. veikos neteisėtumą, kuris, anot ieškovo atstovės, pasireiškė ne visų sutarties sąlygų nurodymu jos patvirtintoje Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartyje, kuri 2008-09-16 buvo sudaryta tarp J. K. ir G. R.. Šią aplinkybę išdėstė pateiktose baigiamosiose kalbose raštu, nurodydama, jog notarė, neįtraukdama į sutartį visų hipotekos kreditoriaus nurodytų sutikimo sandoriui sudaryti sąlygų, nesilaikė jai kaip profesionalei keliamu griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą dėl notarės kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis). Notarė netinkamai parengė Mainų sutartį, t.y. į ją neįtraukė visų hipotekos kreditoriaus (AB DnB NORD) nurodytų sutikimo sandoriui sudaryti sąlygų, suklaidino tiek AB DnB NORD, tiek Nordea bankus. Iš Notarės kartu su 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateiktu prašymu išreikalauti įrodymus matyti, kad iki Mainų sandorio Notarė žinojo visą šią informaciją. Notarei iki Mainų sandorio sudarymo Nordea banko pateiktame sutikime aiškiai nurodyta, kad Nordea bankas atsisakys (duomenys neskelbtini) J. K. priklausančio turto hipotekos tik po to, kai Nordea banko naudai bus įkeistas (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas. Notaro tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Notarė privalėjo imtis visų prieinamų ir protingų priemonių tam, kad įsitikintų, jog tvirtinama Mainų sutartis nepažeidžia teisėtų asmenų interesų, t. y. turėjo bendrauti su būsimo sandorio šalimis, kalbėtis, aiškintis tiek šeimyninę šalių padėtį (siekiant vaikų interesų apsaugos), tiek ir nuodugniai bei visapusiškai įvertinti sandorio sąlygas, kritiškai vertinant G. R. gebėjimą suvokti situaciją ir įvertinti sudaromos Mainų sutarties pasekmes. Taip pat atstovė įrodinėja, kad notarė, vertindama Mainų sutartį ir notariškai tvirtindama Mainų sutartį bei nereikalaudama teismo leidimo dėl šeimos turtu esančio nekilnojamojo daikto santorio, vadovavosi savo asmenine pozicija ir CK nuostatų interpretacija, o ne imperatyviomis įstatymų normomis. Bankas pabrėžia, kad tokia situacija negali būti vertinama niekaip kitaip, kaip neteisėtais notarės veiksmais jos profesinės atsakomybės byloje. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose įrodinėjo, jog vien tai, kad notarė tikrino neveiksnių asmenų registrą, kuriame dar nebuvo įtraukta G. R. (kuri Vilniaus rajono apylinkės teismo pripažinta neveiksnia 2013 m. gruodžio 3 d.), jokiu būdu nereiškia, kad notarė pakankamai rūpestingai, pagal aukštus profesijai keliamus standartus, įvykdė pareigą įsitikinti, kad sandorį sudaro asmuo, suprantantis savo veiksmus ir galintis adekvačiai įvertinti savo veiksmų pasekmes. Notarė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų tikrinusi kitos sandorio šalies (J. K.) duomenis Neveiksnių asmenų registre. Atsakovas D. R. žinojo, jog sesuo G. R. ketina vykti pas notarą sudaryti Mainų sandorį, tačiau dėl darbų nerado laiko kartu nuvykti pas notarę bei susipažinti su sutarties projektu ir nurodė G. R. pasitikėti notare. Jei atsakovas būtų ėmęsis atitinkamų priemonių tam, kad sesuo būtu pripažinta neveiksnia ir nesudarinėtų sandorių, turinčių poveikį G. R. (bei jos nepilnamečio vaiko) finansinei padėčiai, bankui nebūtų atsiradusi žala. Ieškovas paaiškino, kad Bankas, turėdamas J. K. finansinių prievolių Bankui įvykdymo užtikrinimą, lygų iš viso 292.516,00 Eur sumai, buvo teisėtai įgijęs daiktinę teisę patenkinti savo reikalavimus J. K. pirmiau už kitus kreditorius, jeigu J. K. nevykdytų ar netinkamai vykdytų prievoles Bankui pagal Kredito sutartį. Todėl, kadangi dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, negaliojančiu atitinkama apimti pripažintas ir Hipotekos sandoris Nordea naudai, Nordea neteko teisėtai įgytos daiktinės teisės 292.516,00 Eur sumai, kas yra laikytina Nordea patirta žala. Jeigu teismas, nustatydamas žalos sumą, nuspręstų vadovautis teismo ekspertizės nustatytais duomenimis, Bankas prašo vadovautis pakartotine A. K. atlikta ekspertize, nes ekspertas J. J. yra šališkas. Taip pat ieškovas įrodinėja, jog žala negali būti skaičiuojama turto vertės priverstinio pardavimo kaina, kadangi tai yra tik preliminari kaina, tuo tarpu vykstant varžytynėms dalyviai varžosi ir gali siūlyti netgi didesnę nei rinkos vertė turto pirkimo kainą. Todėl turto vertė priverstinio pardavimo atveju visiškai neatitiktų padarytos žalos kompensavimo funkcijos ir leistų pažeidėjui išvengti teisinių pasekmių. Atsakovai už Bankui padarytą žalą privalo atsakyti solidariai. Atsakovė Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Paaiškino, jog Mainų sutarties 4.2 p. buvo nustatyta, kad J. K. įsipareigoja išregistruoti hipoteką ir pateikti G. R. pažymėjimą apie hipotekos išregistravimą iki 2008 m. spalio 16 d. Tai reiškia, kad J. K. pagal Mainų sutartį kitai Mainų sutarties šaliai perduotinam turtui - 0,0585 ha ploto žemės sklypui su jame esančiu 98,98 kv. m. bendro ploto gyvenamajam namui, esantiems SB “N. K.”, (duomenys neskelbtini), buvo taikomi apribojimai - hipoteka AB DNB bankas naudai, o J. K. įsipareigojimų įvykdymas buvo siejamas su tuo, kad J. K. įvykdys įsipareigojimus AB DNB bankas naudai. Nors 2008 m. rugsėjo 18 d. papildomame susitarime Nr. KKP 08/09/98D (toliau - ir Papildomas susitarimas) prie Kreditavimo sutarties buvo nustatyta, kad J. K. įsipareigoja įkeisti ieškovui 484/2000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), J. K. iš viso neturėjo teisės įkeisti ieškovui šio turto, kadangi ši turtą J. K. turėjo įkeisti savo kreditoriui AB DNB bankas.Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo argumentą, jog teismo leidimo mainyti turtą nebuvimas, paveikė sandorio neteisėtumą, nurodė, kad G. R. į teismą kreipėsi ne dėl to, kad atsakovė V. P. mainų sutartį patvirtino be teismo leidimo, tačiau prašė nutraukti Mainų sutartį todėl, kad kita Mainų sutarties šalis - J. K. - neįvykdė Mainų sutarties 4.2 p. nustatyto įsipareigojimo ir neišregistravo hipotekos G. R. perduotam turtui - 0,0585 ha ploto žemės sklypui su jame esančiu 98,98 kv. m. bendro ploto gyvenamajam namui, esantiems SB “N. K.”, (duomenys neskelbtini), o AB DNB bankas nukreipė priverstinį skolos išieškojimą į šį turtą. Tai reiškia, kad jeigu J. K. būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus G. R. ir/ar AB DNB bankas, problemų dėl Mainų sutarties galiojimo iš viso nebūtų kilę. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes pradinis galimas ieškovo teisių pažeidimas įvyko 2008 m. spalio 16 d., kai pagal Mainų sutartį J. K. turėjo išregistruoti hipoteką. Atsakovės Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. advokatas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertės A. K. ekspertizės akto Nr. 5/2645E(VIL):17 išvadomis. Atsakovės atstovas kritiškai siūlo vertinti tiek 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertės A. K. ekspertizės akto Nr. 5/2645E(VIL):17 išvadas, tiek eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 484/2000 išvadas. Siekiant rasti išeitį iš situacijos, kai dalyvaujantiems byloje asmenims kelia abejonių ir kritikuojami tiek eksperto J. J., tiek ekspertės A. K. ekspertizės aktai, siūlo už pagrindą imti eksperto J. J. ir ekspertės A. K. ekspertizių aktuose nustatytų verčių vidurkį. Tokiu atveju skaitmeninės išraiškos būtų tokios: 1. eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu nustatyta 156 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju – 117 000,00 Eur. Ekspertės A. K. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 5/2645E(VIL):17 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu nustatyta 187 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju - 130 900,00 Eur. Vidurkis atitinkamai 171 500,00 Eur (156 000,00 Eur + 187 000,00 Eur ) : 2), priverstinio pardavimo atveju – 123 950,00 Eur (117 000,00 Eur + 130 900,00 Eur ) : 2; 2. eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 16 d. nustatyta 215 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju – 161 000,00 Eur. Ekspertės A. K. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 5/2645E(VIL):17 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 16 d. nustatyta 252 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju – 176 400,00 Eur. Vidurkis atitinkamai 233 500,00 Eur (215 000,00 Eur + 252 000,00 Eur ) : 2), priverstinio pardavimo atveju – 168 700,00 Eur (161 000,00 Eur + 176 400,00 Eur ) : 2); 3. eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 259/2000 Žemės sklypo dalių rinkos vertė 2008 m. lapkričio 5 d. nustatyta 68 000,00 Eur. Ekspertės A. K. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 5/2645E(VIL):17 259/2000 Žemės sklypo dalių rinkos vertė 2008 m. lapkričio 5 d. nustatyta 85 500,00 Eur. Vidurkis atitinkamai 76 750,00 Eur (68 000,00 Eur + 85 500,00 Eur ) : 2). Atsakovas D. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sudarant Mainų sutartį nedalyvavo, jis G. R. globėju paskirtas nuo 2017-02-21. Be to, bankas išdavė paskolą, kuri 2,5 karto yra didesnė nei įkeistas turtas.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Limited atsiliepime nurodė, jog ieškinys dalyje dėl notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai - neįrodytos būtinos notarės civilinės atsakomybės sąlygos. Tik viena iš ieškovo įvardintų aplinkybių (teismo leidimo nepareikalavimas prieš Mainų sutarties patvirtinimą) sudaro pagrindą svarstyti, ar notarė nagrinėjamu atveju atliko viską tinkamai, tačiau nepriklausomai nuo tokio vertinimo rezultato, jis nėra susijęs su ieškovo prašoma priteisti žala. Be to, žala yra atsiradusi išimtinai dėl J. K. neteisėtų veiksmų. Draudiko vertinimu, jeigu J. K. būtų išregistravęs jo turtui įregistruotą hipoteką ir pateikęs tai patvirtinantį pažymėjimą G. R., o Žemės sklypą ir Butą atitinkamai įkeitęs AB DnB NORD banko naudai, kaip buvo nurodyta 2008 m. rugsėjo 15 d. AB DnB NORD banko rašte, tai ieškovas su J. K. 2008 m. rugsėjo 18 d. tikėtinai net nebūtų sudaręs Kredito sutarties pakeitimo ir atitinkamai ginčo Hipotekos lakšto (su vėlesniais pakeitimais), kuriais buvo pakeisti pirmiau J. K. ieškovo naudai jau įkeisti daiktai į Žemės sklypą ir Butą.Taip pat, anot draudiko, ieškovas netinkamai skaičiuoja žalą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas Kredito sutartimi J. K. suteikė 347 544,00 Eurų kreditą vartojimo poreikiams tenkinti. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui J. K. ieškovo naudai Hipotekos lakštu įkeitė Mainų sutarties pagrindu iš G. R. įgytą Butą, unikalus Nr. 1098-1004-7015:0003, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) bei 484/2000 dalis 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), kurie bendrai šalių buvo įkainoti 292 516,21 Eurų (1 010 000,00 Lt) sumai. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, Žemės sklypo vertė Hipotekos lakšte buvo nurodyta 630 000,00 Lt (apie 182 460,00 Eurų), Buto - atitinkamai 380 000,00 Lt (apie 110 055,00 Eurų). Vėlesniu 2008 m. lapkričio 5 d. Hipotekos lakšto pakeitimu buvo padidinta įkeisto Žemės sklypo dalis nuo 484/2000 iki 742/2000 dalių, įkeičiant papildomai įgytas 258/2000 dalis, tačiau bendra įkeistų daiktų įkainojimo suma (kuri buvo nustatyta vertintojų) nė kiek nepakito, nors pakeitimo 2 punkte nurodyta, jog padidėjo Žemės sklypo dalies bendra vertė. Taigi ieškovo naudai J. K. papildomai įkeistos 258/2000 Žemės sklypo dalys negalėjo būti vertos 0,00 Lt (0,00 Eurų) sumai. Tai atitinkamai reiškia, jog šalys 742/2000 Žemės sklypo dalis sudarant Hipotekos lakšto pakeitimą, galimai dėl buvusių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, įvertino tai pačiai 630 000,00 Lt (apie 182 460,00 Eurų) sumai. Iš to seka išvada, jog išvedus proporciją, papildomai įkeistos 258/2000 Žemės sklypo dalys šalių bendru sutarimu buvo įvertinta ne mažesnei nei 219 056,60 Lt (apie 63 443,17 Eurų) sumai. Atsižvelgiant į tai, jog teismai Hipotekos lakšto pakeitimą, kuriuo ieškovo naudai buvo papildomai įkeistos 258/2000 Žemės sklypo dalys, naikindami Mainų sutartį paliko galioti, tai atitinkamai reiškia, jog ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo prarasta daiktinė teisė yra lygi 292 516,00 Eurų sumai. Iš šios sumos privalo būti atimta mažiausiai 63 443,17 Eurų suma, į kurios gavimą ieškovas daiktinių teisių neprarado.Tai atitinkamai reiškia, jog ieškovo tariamai prarastos daiktinės teisės vertė galėtų būti ne didesnė nei 229 073,04 Eur (292 516,21 Eurų (bendra įkeistų daiktų vertė) - 63 443,17 Eurų (papildomai įkeistų Žemės sklypo dalių vertė)).Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Atsakovas D. R. prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad jam yra neaiškūs ieškovo reikalavimai, nes Mainų sandorio sudarymo metu jis gyveno Alytuje, nebuvo G. R. šeimos nariu, neturėjo teisinės pareigos ją rūpintis. Nurodė, kad sesei patarė pasitikėti notare, kuri yra atsakinga už sudaromo sandorio teisėtumą. Atsakovo D. R. atstovė nurodė, kad šiuo metu G. R. rūpintoju yra paskirtas jos sūnus M. B. R., prašė jį įtraukti į bylos nagrinėjimą, kaip ir visus brolius bei seserį su G. R. mama. Byloje dalyvaujantys asmenys nesutiko atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodydami, jog tam nėra pagrindo. Ieškovo atstovė patvirtino, jog atsakovo D. R. kaltė kildinama iš jo veiksmų iki mainų sutarties sudarymo, nes jis nesielgė kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, neinformavo notarės, banko apie G. R. sveikatos būklę, nors žinojo apie ketinamą sudaryti sandorį. Atsakovo neatsakingą elgesį grindžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2 -126-881/2014 esančiu protokolu, kuriame užfiksuoti atsakovo D. R. paaiškinimai, kad apie Mainų sandorio sudarymo aplinkybes ir tuo metu buvusią sesers sveikatos būklę jis žinojo. Notarė V. P., atsikirsdama į ieškovo atstovės argumentą dėl visų būtinų sąlygų nenurodymo Mainų sutartyje paaiškino, jog Mainų sutarties sąlygas, atsižvelgusi į šalių pageidavimus, parengė padėjėjas, vadovaudamasis 2008 m. kasacinio teismo išaiškinimais dėl tokio pobūdžio sutarties. Tai reiškia, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais po 2008 m. Be to, Mainų sutarties 4.2 punkte yra paryškinta, jog J. K. įsipareigoja išregistruoti turto hipoteką ir pateikti G. R. pažymėjimą apie Hipotekos išregistravimą iki 2008-10-16. Sutarties 4.5 punkte paryškintai nurodyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankui yra įkeisti J. K. priklausantys nekilnojamieji daiktai. Juridinis pagrindas sandoriui buvo gautas susitikimas iš kreditoriaus mainų sutarčiai ir sutikimas dėl įkeitimo pakeitimo. Asmuo, darantis įkeitimus, privalo pasirūpinti dokumentais tokio sandorio sudarymui. Ieškovas, kaip tos srities profesionalas, turėjo suprasti, kad mainomo daikto įkeitimas, kurį turėjo atlikti J. K., įsipareigojus tokį įkeitimą atlikti vėliau, sukelia riziką. Dėl mainomo daikto, priklausančio G. R., jį įkeisti sutikimo nebuvo. Jei ieškovas būtų nesivadovavęs tik viešo registro duomenimis, o atidžiai skaitęs sutartį, būtų pamatęs, jog iki 2008 m. spalio 16 dienos hipoteka nėra išregistruota, o per tą laiką tretieji asmenys gali pareikšti pretenzijas į turtą. Kai daromos po to mainomo turto įkeitimas, notaras patikrina įkeitimo sandoriui būtinus dokumentus. Kas buvo susiję su Mainų sutartimi, notarės V. P. pareiga buvo atskleisti visas aplinkybes dėl prievolių G. R.. Notarė skambino bankui, išaiškino, ar jie supranta, kad tam tikrą laikotarpį bus neapsaugota prievolė, nes pagal įstatymą nebuvo numatyta pareiga, kad sandorio sudarymo momentu toje pačioje sutartyje numatyti turto įkeitimą. Taip pat notarė nurodė, kad sudarant nekilnojamojo turto sandorius pagal 2005 m. kasacinio teismo išaiškinimą dėl nepilnamečio vaiko teisių apsaugos ne visiems sandoriams buvo būtinas teismo leidimas. Pagal Mainų sutartį šeima būtų turėjusi gyvenamąjį plotą. Notarė V. P. paaiškino, kad G. R. elgesys sandorio sudarymo metu buvo adekvatus, be to, prieš sudarant Mainų sutartį ji buvo užėjusi pasikonsultuoti, o J. K. duomenų Neveiksniu asmenų registre netikrino, nes jis veikė kaip verslininkas.