- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-80-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01551-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- S. S., D. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo banko „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo banko „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams S. S. (S.) ir D. S. (S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 831,69 Eur skolos, kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo skolos apskaičiavimo dienos, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5,4 proc. metinių palūkanų dydžio banko skolinimosi ir rizikos pelno maržą. Sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio ir skaičiuojamas nuo skolos apskaičiavimo dienos iki kredito grąžinimo „Swedbank“, AB dienos, 5 procentus procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Plungės rajono apylinkės teismas 2016-09-16 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui bankui „Swedbank“, AB priteisė solidariai iš atsakovų 831,69 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2016-08-26 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio naudai.Teismas nurodė, jog „Swedbank“, AB ir atsakovas S. S. 2009-02-19 pasirašė Studento kredito sutartį Nr. 09-014212-SN, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 6000 Lt (1737,72 Eur) kreditą. 2009-08-19 susitarimu Nr. 09-014212-SN/1 dėl sutarties sąlygų keitimo buvo pakeistas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas. 2009-02-19 bankas ir atsakovas D. S. (jo sutuoktinei sutinkant) pasirašė studento kredito laidavimo sutartį Nr. 09-000047-LA.S. S. pasinaudojo suteiktu kreditu, tačiau nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Apie sutarties pažeidimus bankas informavo kredito gavėją bei laiduotoją ir paragino tinkamai vykdyti savo prievoles, taip pat perspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2016-05-03 bankas vienašališkai 2016-05-04 nutrauks kredito sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkai į pretenziją neatsakė ir neįvykdė pretenzijose nurodytų reikalavimų, todėl suėjus nurodytam terminui (2016-05-04) kredito sutartis buvo nutraukta.Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu, todėl iš atsakovų solidariai priteisė 831,69 Eur skolos.Teismas pažymėjo, jog ieškovas taip pat prašo priteisti kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo skolos apskaičiavimo dienos, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5,4 proc. metinių palūkanų dydžio banko skolinimosi ir rizikos pelno maržą. Teismo teigimu, ieškovas nenurodė, už kokį kalendorinį mėnesį buvo, yra ar bus skaičiuojamos šešių mėnesių EURIBOR. Nesant konkrečių duomenų apie prašomas priteisti kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo skolos apskaičiavimo dienos, teismas šios prašymo dalies netenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas banko reikalavimas priteisti sutartines palūkanas ir ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Ieškovas nurodo, jog kredito gavėjas ir bankas, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mėnesinės išmokos dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito bankui grąžinimo dienos. Visos kintamų metinių palūkanų apskaičiavimo datos, terminai bei mokėjimo sąlygos yra nurodytos teismui pateiktoje kredito sutartyje. Taigi savo reikalavimui pagrįsti bankas nurodė teismui visus turimus faktinius duomenis ir pateikė teisinius argumentus. Dėl šios priežasties ieškovas mano, jog teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, jų neanalizavo ir neteisingai nusprendė nepriteisti palūkanų.Be to, ieškovas pažymi, jog kintamų palūkanų apskaičiavimo metodikos aprašymas yra standartinis ir šiuo klausimu jau senai yra susiformavusi teisinė praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia teismo sprendimo už akių dalį, kuria atsisakyta priteisti kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo skolos apskaičiavimo dienos, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5,4 proc. metinių palūkanų dydžio banko skolinimosi ir rizikos pelno maržą, kurios kiekvienų metų rugpjūčio 19 d. ir vasario 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant Reuters informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5,4 proc. „Swedbank“, AB skolinimosi ir pelno rizikos maržą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą nurodė, jog ieškovas nenurodė, už kokį kalendorinį mėnesį buvo, yra ar bus skaičiuojamos šešių mėnesių EURIBOR. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija.CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa - LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-751/2003).Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005).Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir atsakovas S. S. 2009-02-19 pasirašė Studento kredito sutartį Nr. 09-014212-SN, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 6000 Lt (1737,72 Eur) kreditą. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, bankas informavo kredito gavėją bei laiduotoją ir paragino tinkamai vykdyti savo prievoles, taip pat perspėjo, jog neįvykdžius įsipareigojimų iki 2016-05-03 bankas vienašališkai 2016-05-04 nutrauks kredito sutartį. Skolininkai į pretenziją neatsakė ir neįvykdė pretenzijose nurodytų reikalavimų, todėl suėjus nurodytam terminui (2016-05-04) kredito sutartis buvo nutraukta.Šalys sutarties 1.12 punkte susitarė, kad palūkanos – tai procentais išreikštas atlyginimas, kurį kredito gavėjas privalo mokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais už naudojimąsi kreditu. Pagal sutarties nuostatas kintamos palūkanos – tai sutartyje nurodyta palūkanų rūšis, kurią taikant metinė palūkanų norma yra apskaičiuojama palūkanų keitimo dieną kiekvienam tokia diena prasidedančiam palūkanų periodui kaip kintamos palūkanų dalies ir maržos suma. Palūkanų periodas – tai sutartyje nurodytos trukmės ir mėnesiais išreikštas laikotarpis, kuriam yra nustatomos kintamos palūkanos ir kuriam pasibaigus kintamos palūkanos yra iš naujo apskaičiuojamos bei nustatomos. Pirmas palūkanų periodas prasideda sutarties pasirašymo dieną, o kiekvienas paskesnis – kitą kalendorinę dieną po prieš tai buvusio palūkanų periodo pabaigos. Palūkanų keitimo diena – tai kalendorinė diena, kurią yra keičiamos, t. y. sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojamos bei naujam palūkanų periodui nustatomos kintamos palūkanos. Palūkanų keitimo diena yra pirmoji kiekvieno palūkanų periodo diena. Artimiausia po sutarties pasirašymo palūkanų keitimo diena yra nurodyta sutartyje. Šalys susitarė, jog skolininkas už panaudotą kreditą mokės kintamas metines palūkanas, taip pat – jog palūkanų periodas yra 6 mėnesiai. Pirmas palūkanų periodas prasidėjo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2009-02-19 (sutarties 1.12-1.18 punktai). Sutarties 11.3 punkte numatyta, jog kredito gavėjui savo iniciatyva arba banko reikalavimu prieš terminą grąžinant visą negrąžintą kredito sumą, kredito gavėjas privalo sumokėti ir iki grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.Taigi nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimąsi suteiktos paskolos suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir kredito davėjas vienašališkai nutraukia sutartį ir pareikalauja grąžinti visą kredito sumą prieš terminą (sutarties 11.2.1; 11.3 punktai). Dėl to pagal šalių sudarytos sutarties punktus ir CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.221 straipsnio 3 dalies, 6.872 straipsnio 1 dalies, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas turi pareigą mokėti paskolos davėjui palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi suteiktos paskolos suma, paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu terminu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks šalių susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Kadangi ieškovas su atsakovu D. S. pasirašė laidavimo sutartį, tai pagal CK 6.81 straipsnį laiduotojas turi solidariąją su paskolos gavėju prievolę mokėti sutartyje nustatytas palūkanas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui iš atsakovų sutartyje numatytas palūkanas. Jų apskaičiavimo mechanizmas yra numatytas sutartyje ir visiškai aiškus, todėl ieškovas papildomai neprivalėjo įrodinėti palūkanų susidarymo modelio ar apskaičiavimo būdo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti sutartyje numatytų palūkanų sukelia prielaidas atsakovams išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, tenkinant ieškinio reikalavimą dėl kintamų palūkanų iš atsakovų priteisimo nuo skolos apskaičiavimo dienos iki kredito grąžinimo dienos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovui iš atsakovų priteistina po 9,5 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių pakeisti, tenkinti ieškovo banko „Swedbank“, AB ieškinio reikalavimo dalį dėl kintamų palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovui bankui „Swedbank“, AB solidariai iš atsakovų S. S. ir D. S. kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5,4 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi ir rizikos pelno maržą, kurios kiekvienų metų rugpjūčio 19 d. ir vasario 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant Reuters informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5,4 proc. skolinimosi rizikos ir pelno maržą; nurodyti, jog sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio, kuris sudaro 818,37 Eur, ir skaičiuojamos nuo skolos apskaičiavimo dienos 2016-08-09 iki kredito grąžinimo „Swedbank“, AB dienos.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ieškovui bankui „Swedbank“, AB iš atsakovų S. S. ir D. S. priteisti po 9,5 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.