Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Raseinių hipodromo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-372/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės A. Žilinskio ir ko UAB ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Raseinių hipodromui dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų vykdant viešojo pirkimo „Raseinių hipodromo rekonstravimas rangos darbai“ procedūras neskelbiamų derybų būdu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių statyba“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Žilinskio ir ko UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Raseinių hipodromui, kuriuo prašė atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, panaikinti perkančiosios organizacijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, nustatyti naują pirkimui pateiktų pasiūlymų eilę ir jos pasiūlymą paskelbti pirkimo laimėtoja. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Raseinių statyba“ sudarytą rangos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovo ieškovui 170.700,45 Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalyvavo atsakovo neskelbiamose derybose „Raseinių hipodromo rekonstravimas rangos darbai“, į kurias buvo pakviestas 2011 m. lapkričio 11 d., kai atsakovas atmetė visus tiekėjų pasiūlymus supaprastintame atvirame konkurse. 2011 m. lapkričio 28 d. ieškovas informuotas apie pasiūlymų eigą, nurodant, kad pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiasis asmuo. 2011 m. gruodžio 12 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens neatitikimo kvalifikacijai, kuri tą pačią dieną atsakovo buvo atmesta, nurodant, kad trečiasis asmuo atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovas 2011 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neteismingą, todėl ieškovas 2012 m. sausio 2 d. ieškinį pateikė Šiaulių apygardos teismui. Ieškovas prašė atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, nes jis buvo praleistas nežymiai, o gavęs Kauno apygardos teismo nutartį, ieškovas jau kitą darbo dieną, t.y. 2012 m. sausio 2 d. pateikė ieškinį pagal teismingumą.

Nurodė, kad atsakovo patvirtintų Supaprastintų pirkimų vykdymo taisyklių 157 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo pagal jam išduotą Aplinkos ministerijos atestatą neturi teisės atlikti elektrotechnikos darbų (iki 10 kV įtampos), todėl pasitelkė subrangovą R. A. elektros paslaugų individualią įmonę, tačiau ji turi teisę teikti tik statinio dalies projektavimo paslaugas, o neturi teisės vykdyti jokių darbų, įskaitant ir elektrotechnikos (iki 10 kV). Raseinių hipodromas yra ypatingas statinys ir jo rekonstravimo darbus reglamentuoja Statybos įstatymas ir STR 1.02.07:2004, todėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotas papildomas atestatas nepakeičia Aplinkos ministerijos išduoto atestato. Subrangovui išduotas minėtos inspekcijos atestatas nesuteikia subrangovui teisės vykdyti elektrotechnikos darbų iki 10 kV, todėl trečiasis asmuo netinkamai vykdė pirkimo sąlygų 11.10 punkto reikalavimą, o atsakovas neturėjo teisės paskelbti pirkimo laimėtoju trečiojo asmens ir su juo sudaryti rangos sutartį. Atsakovo aiškinimas, kad atsisakyta transformatorinės pastotės statybos, niekuo nepagrįstas, diskriminuojantis kitus pirkime dalyvavusius tiekėjus ir visiškai neteisėtas, nes nepagrįstai sudaręs išimtį trečiajam asmeniui ir leidęs netenkinti minėto pirkimo sąlygų 11.10 punkto, atsakovas pažeidė imperatyvias VPĮ 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo principus bei teismų formuojamą praktiką. Todėl, atsakovui iš esmės pažeidus imperatyvius įstatymo normų reikalavimus, 2011 m. gruodžio 28 d. sudaryta rangos sutartis su trečiuoju asmeniu turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taip pat ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė nustatytą 15 dienų atidėjimo terminą pirkimo sutarčiai sudaryti. Prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kurį apskaičiuoja vadovaujantis atsakovo parengtais darbų kiekių žiniaraščiais, kuriuose atskira eilute yra išskirtas pelnas (ieškovo pajamos). Nurodė, kad jis pirkimo metu sumažino darbų atlikimo kainą iki 6 100 000 Lt plius PVM, atitinkamai sumažėjo ieškovo pelnas, kuris būtų gautas, jei jis būtų vykdęs pirkime numatytus darbus. Nesudarius sutarties su atsakovu, ieškovo negautos pajamos būtų 170 700,45 Lt. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vykdant pirkimo procedūras, nebuvo sudaryta pirkimo sutartis su ieškovu ir dėl to jis patyrė žalą. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo turėtos žalos yra priežastinis ryšys, o atsakovo kaltė yra preziumuojama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Atnaujino ieškovui terminą pateikti ieškinį teismui. Panaikino VšĮ Raseinių hipodromo Viešųjų pirkimo komisijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė, į pirmąją vietą įrašant trečiojo asmens UAB „Raseinių statyba“ pasiūlymą. Pripažino niekine ir negaliojančia 2011 m. gruodžio 28 d. Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp užsakovo VšĮ Raseinių hipodromas ir rangovo UAB „Raseinių statyba“. Išsaugojo iš pripažintos negaliojančia 2011 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 1 jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2012 m. gegužės 1 d., įpareigojant atsakovą VšĮ Raseinių hipodromas iki 2011 m. balandžio 1 d. atnaujinti viešojo pirkimo procedūras: iš naujo įvertinus UAB „ Raseinių statyba“ kvalifikaciją ir pasiūlymą, vadovaujantis pirkimo sąlygomis ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis priimti sprendimus dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu vykdomų procedūrų. Ieškovo A.Žilinskio ir ko UAB reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Atsisakė priimti ieškovo A.Žilinskio ir ko UAB atsisakymą, išdėstytą pradiniame ieškinyje dėl panaikinimo perkančiosios organizacijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, nustatymo naujam pirkimui pateiktų pasiūlymų eilės ir ieškovės pasiūlymo paskelbti pirkimo laimėtoja.

Teismas nusprendė, kad ieškovo prašymas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti yra pagrįstas. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, ieškovui įteikta 2011 m. gruodžio 30 d., o ieškinys pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui išsiųstas 2012 m. sausio 3 d., todėl ieškovas nevilkino proceso, nes visi procesiniai veiksmai buvo daromi tarpušvenčio laikotarpiu. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens pasitelktas subrangovas R. A. elektros paslaugų individuali įmonė neturėjo teisės atlikti visų projektavimo darbų. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos sprendimo Nr. 2932 privalomojo priedo prie 2005 m. gegužės 27 d. atestato Nr. E-0839 kopija nėra pakankamas įrodymas, privalomas pagal atviro konkurso sąlygas bei numatytas minimalių kriterijų vertinimui. Subrangovo savininko R. A. kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas fiziniam asmeniui R. A. kaip statybos darbų vadovui, nėra tapatus juridiniam asmeniui kaip subrangovui išduodamam atestatui, pagal Statybos įstatymo 15 straipsnį. Trečiasis asmuo negalėjo pasitelkti subrangovo, kuris pagal įstatymus neturi pakankamos atestatais patvirtintos kvalifikacijos atlikti darbus, kuriuos numatė perkančioji organizacija konkurso sąlygose. Todėl teismas nustatė viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo ir skaidrumo – pažeidimą, kadangi perkančioji organizacija konkurso laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį.

Teismas ex officio pripažino, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta rangos sutartis yra niekinė, nes buvo sudaryta pažeidus imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 str.). Atsakovas privalėjo pareikalauti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties kopijos bent elektroninio ryšio priemonėmis, o tik tada sudaryti rangos sutartį su trečiuoju asmeniu. Teismas padarė išvadą, kad viešųjų pirkimų procedūrų tęsimas nesukels neproporcingų pasekmių, o tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai nelaikomi viršenybę turinčiomis priežastimis, susijusioms su bendru interesu. Nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui neturi būti užkertamas kelias tęsti procedūras, susijusiais su Raseinių hipodromo rekonstrukcijos darbų pirkimu derybų būdu, o trečiasis asmuo turi galimybę išspręsti klausimą dėl kito subrangovo pasitelkimo. Teismas nusprendė, kad būtina sutarties šalims VšĮ Raseinių hipodromas ir UAB „Raseinių statyba“ laikinai išsaugoti pripažinto niekiniu sandorio padarinius tam, kad perkančioji organizacija galėtų vykdyti jos kompetencijai ir atsakomybei priklausančias pareigas dėl viešojo pirkimo procedūrų.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taip pat teismas vertino, kad ieškovo atsisakymas reikalavimo, išdėstyto pradiniame ieškinyje dėl panaikinimo perkančiosios organizacijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, nustatymo naujam pirkimui pateiktų pasiūlymų eilės ir ieškovės pasiūlymo paskelbti pirkimo laimėtoja prieštarauja viešojo intereso gynimui, todėl negali būti tenkinamas (CPK 42 str. 2 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas VšĮ Raseinių hipodromas ir trečiasis asmuo UAB „Raseinių statyba“ apeliaciniais skundais prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria: panaikintas atsakovo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė, į pirmą vietą įrašant trečiojo asmens pasiūlymą; pripažinta niekine ir negaliojančia 2011 m. gruodžio 28 d. Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartis Nr. 1, jos pasekmes išsaugojant iki 2012 m. gegužės 1 d.; atsakovas įpareigotas iki 2011 m. balandžio 1 d. atnaujinti viešojo pirkimo procedūras: iš naujo įvertinus UAB „Raseinių statyba“ kvalifikaciją ir pasiūlymą, vadovaujantis pirkimo sąlygomis ir VPĮ nuostatomis priimti sprendimus dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdo vykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami šiais argumentais:

Teismas negalėjo atnaujinti termino ieškiniui pareikšti, nes ieškinį Šiaulių apygardos teismui ieškovas išsiuntė 2012 m. sausio 3 d., o vėlavimas 6 dienas yra ilgas ir nepateisinamas ieškovo delsimas, dėl ko teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Ieškovo suklydimas pateikti ieškinį ne tam teismui ir teisinimasis klaida yra nepagrįstas ir nepateisinamas. Teismas sprendime nepaminėjo jokių pagrįstų įrodymų, kurie aiškiai pateisintų ieškovo pavėlavimą pateikti ieškinį, o teismo nurodytos aplinkybės nėra objektyvios priežastys, pateisinančios ieškovo veiksmus laiku nesikreipiant į teismą ir jos negali būti laikomos svarbia priežastimi, sudarančią pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, kurios ieškovo savalaikį kreipimąsi į teismą padarė negalimą. Aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas netyrė, nevertino ir dėl jų skundžiamame teismo sprendime nepasisakė. Ieškovo pavėluotai pateikto ieškinio sukeltos teisinės pasekmės gali reikšti, kad iki 2013 m. sausio 1 d. objektas nebus užbaigtas, todėl bus prarastos šio objekto finansavimui skirtos ES lėšos, kurios sudaro 93 proc. visų projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Teismas, konstatuodamas faktą, kad trečiasis asmuo iš esmės negalėjo būti konkurso laimėtoju, nes nei jis, nei pasitelktas subrangovas neturėjo reikiamo atestato, tik formaliai pripažino, jog atestato neturėjimas yra esminė priežastis pripažinti tiekėją netinkamu. Teismas netinkamai įvertino faktą, jog viešajame pirkime nebeliko elektros pastotės įrengimo darbų bei padarė nepagrįstą išvadą, kad tiek elektros pastotės įrengimui, tiek elektros lauko ir vidaus montavimo darbams turi būti taikomi pirkimo sąlygų 11.10 punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Atsižvelgus į tai, kad pirkimo dokumentuose nebeliko elektros pastotės įrengimo darbų, t.y. darbų, kuriems buvo reikalingas atestatas (elektrotechnikos darbai (iki 10 kV įtampos), teismas turėjo pripažinti, kad pats trečiasis asmuo yra tinkamai kvalifikuotas darbams iki 1000 V įtampos, nes visi numatyti elektrotechnikos montavimo darbai buvo iki 1000 V, o trečiasis asmuo turi 2010 m. rugpjūčio 27 d. Aplinkos ministerijos išduotą atestatą Nr. 0686. Todėl trečiojo asmens ar jo pasitelkto subrangovo atitinkamų atestatų neturėjimas nebegalėjo būti laikomas esminiu pažeidimu. Teismas tinkamai ir išsamiai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, neįvertino formuojamos teismų praktikos, kuri iš esmės teigia, kad negalima atmesti tiekėjo pasiūlymo, vadovaujantis tuo, kad pasiūlymas neatitinka konkurso kvalifikacinių reikalavimų, kuomet patys kvalifikaciniai reikalavimai, kaip tokie, yra nebūtini (pertekliniai). Apeliantų teigimu, pirkimo sąlygų 11.10 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti elektrotechnikos darbus iki 10 kV įtampos, yra perteklinis, nes pirkimo sąlygose elektrotechnikos darbų iki 10 kV įtampos nėra numatyta ir tokie darbai nebus atliekami. Trečiasis asmuo ir jo pasitelktas subrangovas turi visus atestatus, kurie yra reikalingi pirkimo sąlygose numatytiems darbams atlikti. Kadangi jokių kitų trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikimų pirkimo sąlygoms ieškovas nenurodė ir tokių pažeidimų teismas nenustatė, todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad trečiojo asmens kvalifikacija netinkama. Dėl to nebuvo ir pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo sprendimą, kuriuo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė, į pirmą vietą įrašant trečiojo asmens pasiūlymą. Atmetus šį ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo ir rangos sutartį pripažinti negaliojančia, nes ji yra sudaryta su reikiamą kvalifikaciją turinčiu trečiuoju asmeniu.Teismas netinkamai taikė VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šios normos pagrindu teismas gali pripažinti sutartį negaliojančia tik nustačius šioje normoje nurodytų sąlygų visumą. Tuo tarpu šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad vien dėl to, jog sutartis buvo sudaryta negavus Kauno apygardos teismo nutarties, buvo pažeisti ieškovo interesas ir galimybė sudaryti rangos sutartį su juo.Teismas netinkamai taikė VPĮ 95 straipsnio 2 dalį ir pagal byloje nustatytas aplinkybes padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas galėjo sudaryti pirkimo sutartį tik gavęs Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Apeliantų nuomone, VPĮ 95 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista, nes atsakovas jokia forma neprivalėjo prašyti Kauno apygardos teismo nutarties dėl ieškovo ieškinio nepriėmimo, juo labiau, kad atsakovas pateikė Kauno apygardos teismo raštą, kuriame nurodyta, kad nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovo ieškinį atsakovui nebuvo siunčiama. Atsakovui 2012 m. gruodžio 27 d. paskambinus į Kauno apygardos teismą ir sužinojus, kad ieškinys nepriimtas bei 2012 m. gruodžio 28 d. rytą paskambinus į Šiaulių apygardos teismą ir sužinojus, kad ieškinys nepateiktas, pasirašant 2012 m. gruodžio 28 d. rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, atsakovas jokio pažeidimo nepadarė. Teismas sprendime iš esmės neanalizavo teisinių pasekmių, pripažinus rangos sutartį niekine, nes Raseinių hipodromo restruktūrizavimo reikšmė yra svarbi visuomenei, turinti neginčijamą visuomeninę reikšmę, o teisine prasme viešąjį interesą, todėl ieškovo interesas negali būti svarbesnis už visuomenės interesą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad atsakovas pirkimo metu padarė formalius pirkimo sąlygų 11.10 punkto ir VPĮ 95 straipsnio 2 dalies pažeidimus, kurie jokių neigiamų pasekmių nesukelia, dėl viešo intereso išsaugotinos šios sutarties pasekmes ir ją šalims leistina vykdyti. Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia reikštų, kad turėtų būti skelbiamas naujas konkursas neatliktiems Raseinių hipodromo rekonstrukcijos darbams pabaigti, o tai sąlygotų šio projekto sužlugdymą, nes gali būti prarastas ES skirtas finansavimas minėtiems darbams atlikti, t.y. jos negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių atsakovo galimai padarytiems pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo turi reikiamą kvalifikaciją visiems pirkimo sąlygose numatytiems darbams atlikti, jo pasiūlyta kaina neviršija projekto biudžeto ir yra ženkliai mažesnė už ieškovo pasiūlytą kainą, todėl tolimesnis rangos sutarties vykdymas užtikrins tinkamą Raseinių hipodromo rekonstrukcijos darbų atlikimą ir tai atitiks viešą interesą nupirkti tinkamos kokybės darbus už mažiausią galimą kainą. Teismas negalėjo pripažinti rangos sutarties negaliojančia dar ir todėl, kad UAB „Raseinių statyba“ yra šios rangos sutarties šalimi, todėl ji turėjo būti patraukta atsakovu, nes trečiajam asmeniui byloje reikalavimai negali būti reiškiami (CPK 47 str.). Be to, teismas apskritai negalėjo priimti ieškinio dėl aiškiai pažeistų imperatyvių procesinių reikalavimų: ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė skelbimų apie pirkimą; nepridėtas 2011 m. lapkričio 4 d. pasiūlymų eilės raštas; ieškovas nepateikė savo pasiūlymo, nors privalėjo, įvertinus, kad ieškovas ginčijo ne pirkimo sąlygas.

7. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad jis nesutinka su teismo iniciatyva ex officio spręsti ieškovo iškeltus reikalavimus. Ieškovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį dėl rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo, atsisakė reikalavimų, išdėstytų pradiniame ir patikslintame ieškinyje, pareikšdamas tik prašymą dėl žalos atlyginimo, taigi, ieškovas nelaikė, kad buvo pažeistas viešas interesas.

Ieškovas A. Žilinskio ir ko UAB atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo juos atmesti bei priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

1. Nurodo, kad ieškovas laiku realizavo savo teisę pareikšti ieškinį, tačiau tik per klaidą ieškinį pateikė ne Šiaulių apygardos teismui, o Kauno apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, įvertino ir ex officio konstatavo apelianto padarytus VPĮ pažeidimus vykdant pirkimą, todėl pagrįstai nusprendė ieškinio senaties terminą atnaujinti.

2. Teismas teisingai nustatė, kad trečiojo asmens pasitelktas subrangovas turi teisę atlikti tik dalį projektavimo darbų, o subrangovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotas atestatas vykdyti elektros įrenginių eksploatavimo darbus nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitiktį. Nepaisant to, kad atsakovas pakoregavo jo siekiamų įsigyti darbų apimtį, tačiau pirkimo sąlygų 11.10 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti Aplinkos ministerijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę inter alia atlikti elektrotechnikos darbus (iki 10 kV įtampos), išliko. Atsakovas, pastebėjęs, jog pirkimo sąlygose galbūt yra perteklinių reikalavimų teikėjams, ir manydamas, kad juos keisti yra reikalinga, turėjo teisę savo iniciatyva patikslinti pirkimo sąlygas (pirkimo sąlygų 55 p.), o tiekėjams pateikus pasiūlymus pirkimo sąlygos nebegali būti keičiamos (VPĮ 27 str. 4 d.) ir aiškinamos tik vieno tiekėjo, t. y. trečiojo asmens naudai. Atsakovas pirkimo sąlygose tiksliai ir aiškiai įtvirtino, ką turi atitikti ir kokius dokumentus turi pateikti tiekėjai, todėl atsakovas trečiojo asmens pasiūlymą privalėjo atmesti kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovo teigimu, nei trečiasis asmuo, nei jo pasitelktas subrangovas neatitinka pirkimo sąlygų 11.10 punkto reikalavimų, nes trečiasis asmuo turi teisę vykdyti elektrotechnikos darbus ypatinguose statiniuose, tačiau tik iki 1000 V įtampos, o subrangovas apskritai neturi teisės vykdyti jokių darbų ypatinguose statiniuose pagal dabar galiojantį Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir jo nuostatą įgyvendinančio statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2012 3 punktą. Taigi, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad trečiojo asmens pasitelktas subrangovas neturi pakankamos atestatais patvirtintos kvalifikacijos atlikti pirkimo sąlygose numatytus darbus (t.y. elektrotechnikos darbus iki 10 kV), yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. pranešimas, kad 2011 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovo ieškinį nebuvo siųsta atsakovui, nesudaro pagrindo teigti, kad šios nutarties atsakovas gauti neprivalėjo, nes pareiga gauti šią teismo nutartį imperatyviai įtvirtinta VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Todėl atsakovas neteisėtai sudarė rangos sutartį, negavęs motyvuotos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo ieškinį. Tai, kad trečiasis asmuo šioje byloje nebuvo patrauktas atsakovu, nesąlygoja negalimumo pripažinti rangos sutartį negaliojančia, nes tai prieštarauja formuojamai teisminei praktikai. Apeliantų nurodomi procesinių normų pažeidimai, susiję su ieškinio trūkumais, neturėjo įtakos bylos išsprendimui bei priimto procesinio sprendimo negaliojimui.

4. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas, siekdamas užtikrintini viešojo intereso išsaugojimą, pripažinęs rangos sutartį negaliojančia, netaikė restitucijos ir išsaugojo iš rangos sutarties kylančias apeliantų teises bei pareigas, t. y. laikėsi formuojamos teismų praktikos. Teismas, įpareigodamas atsakovą pakartotinai atlikti pirkimo procedūras neskelbiamose derybose ir spręsti dėl tolesnės jų baigties dėl likusios pirkimo objekto dalies, nesustabdė projekto įgyvendinimo ir užtikrino galimybę laiku įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas.

5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas reikalavimo pripažinti rangos sutartį negaliojančia buvo atsisakęs dėl būtinumo mokėti žyminį mokestį. Tačiau, tai buvo padaryta ne dėl to, o siekiant aiškiai identifikuoti savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas viešo intereso gynimo pagrindu pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atsisakymą nuo atitinkamų reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.).

Kaip matyti iš apeliaciniuose skunduose dėstomų aplinkybių, apeliacijos dalyką sudaro klausimai, susiję su ieškinio senaties taikymo, procesinių teisės normų, reglamentuojančių viešųjų pirkimo bylų nagrinėjimo ypatumus, VPĮ normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos tiekėjų tinkamumo, priimtų sprendimų pagrįstumą, aiškinimą ir taikymą.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl ieškinio senaties.

Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas kelis kartus tikslino savo reikalavimus: ieškiniu prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, nustatyti naują pirkimui pateiktų pasiūlymų eilę ir jo pasiūlymą paskelbti pirkimą laimėjusiu, vėliau patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą rangos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovo ieškovui 170 700,45 Lt žalos atlyginimą, dar vėliau nurodė, kad reiškia reikalavimą tik dėl žalos priteisimo.

Kadangi ieškinio senaties termino praleidimas gali būti savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), teisėjų kolegija visų pirma pasisako šiuo klausimu.

Kaip jau yra minėta, dėl to, kad ieškovas buvo pateikęs ieškinį Kauno apygardos teismui (o ne Šiaulių apygardos teismui), jis praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 15 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas šį terminą ieškovo prašymu atnaujino.

Apeliantai ginčija tokį teismo sprendimą nurodydami, kad atnaujinti ieškinio senaties terminą nebuvo pakankamo pagrindo, nes ieškovas yra juridinis asmuo, dalyvauja kituose viešuosiuose pirkimuose, turi kvalifikuotą personalą, taigi, turi patirtį ir žinias šios kategorijos bylų teisiniame reglamentavime, todėl ieškovo neapdairumas negali būti pateisinamas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato teismo teisę atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti priežastis, dėl kurių praleistas terminas, ir vertinti jas (ne)svarbumo aspektu. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybės, - jog ieškovas faktiškai operatyviai reagavo į savo teisių gynimą ir ieškinį, nors ir pažeisdamas teismingumo taisykles, pagal pirminius reikalavimus (panaikinti pasiūlymų eilę) pareiškė nepraleisdamas ieškinio senaties termino, apie atsisakymą priimti ieškinį Kauno apygardos teisme motyvuota teismo nutartimi jam buvo pranešta 2011 m. gruodžio 30 d. ir jau 2012 m. sausio 3 d., t.y. iš karto po švenčių ieškovas išsiuntė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, be to, ieškinio senaties terminas pirminiame ieškinyje išdėstytiems reikalavimams praleistas nežymiai, - leidžia pateisinti termino praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jį atnaujinti. Kita vertus, pažymėtina, kad vėliau, tikslindamas savo reikalavimus, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl šio reikalavimo pateikimui ieškinio senaties terminas apskritai nėra praleistas (reikalavimui dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimų.

Apeliantas (atsakovas) savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas pateikė ieškinį su trūkumais – jis nesilaikė CPK 423³ straipsnio 1 dalies 1, 4, 7 punktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija, nepaisant to, kad šis apelianto argumentas yra teisingas, neturi pagrindo konstatuoti, kad šie pažeidimai turėjo įtakos bylos išsprendimui (tokios įtakos nenurodo ir pats apeliantas), be to, šios kategorijos bylose ir pats įstatymas riboja teismo galimybę bei pareigą bet kuriuo atveju reikalauti trūkumų šalinimo – CPK 423⁴ straipsnio 2 dalis nustato, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu. Šiuo atveju minėti trūkumai ir buvo pašalinti.

Kaip minėta, šioje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama. Kitus skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus sprendimus pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, priėmė savo iniciatyva nurodydamas, kad atsisako priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimų, išdėstytų pradiniame ieškinyje. Apeliantas (atsakovas) savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo iniciatyva ex officio spręsti ieškovo iškeltus pradinius reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos aplinkybių kontekste su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutiktina.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Taigi, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir reikšti ieškinį įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinyje turi būti nurodomas ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pagal 4 punktą – ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „..ieškovas, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia, kokiu pagrindu ir kokius reikalavimus reikšti. Jeigu ieškinyje nesuformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas, tai turi būti vertinama kaip ieškinio trūkumas (CPK 138 straipsnis), turi būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jie pašalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškinio pagrindą išdėsto ieškovas ir jo teisė yra pasirinkti įgyvendinimo apimtį. Įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens. Pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą neapima asmens prievolės nurodyti tuos faktus, kurių jis nepageidauja nurodyti ir nenurodo, ar reikšti tuos reikalavimus, kurių jis nenori reikšti, o šie yra savarankiški ir be jų ginčas iš esmės gali būti išnagrinėtas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007).

Šioje byloje ieškovas pirminiame ieškinyje prašė panaikinti perkančiosios organizacijos pateiktą pasiūlymo eilę, nustatyti naują eilę ir paskelbti ieškovą pirkimo laimėtoju (t. 1 b.l. 3-9). Vėliau patikslintu ieškiniu ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti apeliantų sudarytą rangos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, taip pat priteisti žalos atlyginimą (t. 2 b.l. 23-34). 2012 m. vasario 20 d. nutartyje apygardos teismas, įvertinęs pareikštų reikalavimų prieštaringumą, konstatavo, kad ieškovo ieškinys turi trūkumų ir įpareigojo juos ištaisyti: tinkamai nustatyti proceso šalis (trečiojo asmens procesinę padėtį, nes šiam, ieškovui ginčijant rangos sutartį, yra reiškiamas reikalavimas), tinkamai suformuluoti vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį pagal ginčijamo sandorio kainą (t. 4 b.l. 36). Reaguodamas į šią nutartį, ieškovas nurodė, kad atsisako ieškinyje išdėstytų reikalavimų, jam žinomos atsisakymo nuo ieškinio procesinės pasekmės, ir patvirtino savo galutinius reikalavimus byloje - priteisti žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (t. 4 b.l. 44-45). Tokiu būdu ieškovas aiškiai įvardijo galutinį ir vienintelį savo teisių gynimo būdą šioje byloje – priteisti žalos atlyginimą, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas taip pat nurodo, jog paskutinį reikalavimų patikslinimą (tik dėl žalos atlyginimo) ieškovas pateikė siekdamas aiškiai identifikuoti savo reikalavimus (t. 5 b.l. 150). VPĮ 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šis tiekėjo teisių gynimo būdas yra vienas iš kelių savarankiškų teisių gynimo būdų, išvardintų šitoje normoje: tiekėjas turi teisę kreiptis dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; žalos atlyginimo; pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, tiekėjas turi teisę ginti savo teises reikšdamas tokį(ius) reikalavimą(us), kuris(ie), jo nuomone, geriausiai užtikrina jo teisių gynimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios kategorijos bylose apskritai draudžiama keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 423³ str. 4 d.). Pripažintina, kad ieškinio dalyko tikslinimas, turint galvoje 2012 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus ieškovui, šiuo atveju buvo būtinas.

Taigi, ieškovas nurodė atsisakąs kitų reikalavimų, reikalauja tik žalos atlyginimo. CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio (jo dalies), jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešųjų pirkimų bylos neabejotinai yra susijusios su viešuoju interesu. Tačiau tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose ir proceso dalyvių procesiniai veiksmai, kuriais jie gali laisvai disponuoti (šiuo atveju – teise atsisakyti ieškinio reikalavimų dalies), visais atvejais tampa viešojo intereso dalimi. Ieškovas nagrinėjamu atveju nėra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę ar, juo labiau, jį įpareigoja ginti viešąjį interesą, jis yra privatus ūkio subjektas. Akivaizdu, kad kiekvienas tiekėjas viešajame pirkime turi būtent privatų interesą (tapti pirkimo laimėtoju, gauti žalos atlyginimą ir pan.), ir jei jis mano, kad jo teisės viešajame pirkime buvo pažeistos, turi teisę pats pasirinkti ar jam apskritai ginti savo teises teisme, ar ne, o jei ginti – tai kokiu būdu. Taigi, teismas, atsisakydamas priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (jo dalies), turėtų ne vien tik formaliai, kaip nagrinėjamu atveju, konstatuoti, kad atsisakymo nuo ieškinio realizavimo atveju bus pažeistas viešasis interesas, bet ir nurodyti, dėl kokių priežasčių yra padaryta būtent tokia išvada.

Viešųjų pirkimo bylų nagrinėjimo ypatumus nustato CPK XXI1 skyrius. CPK 423¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje. Taigi, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo CPK XXI1 skyriaus, reglamentuojančio viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus, normos yra taikytinos tik tuo atveju, jei reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su kitais reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Todėl darytina išvada, kad ginčas vien dėl žalos atlyginimo, nors ir yra susijęs su viešųjų pirkimų teisėtumu, nelaikytinas susijusiu su viešuoju interesu, o yra susijęs su privačiu interesu, ir tokio ginčo sprendimui netaikytinos CPK XXI1 skyriaus normos. Viešųjų pirkimų bylose, kaip nustato CPK XXI1 skyriaus 423⁸ straipsnio 1 dalis, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl, konstatavus ginčo dėl žalos atlyginimo nesietinumą su viešuoju interesu, ši norma privataus intereso ginče tik dėl žalos atlyginimo netaikytina. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atsisakęs pradinių reikalavimų, pareiškė reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui pareiškus tik šį galutinį reikalavimą, teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva viešojo intereso apsaugos tikslu atsisakyti tenkinti atsisakymą nuo pirminių ieškinio reikalavimų, tokiu pažeidžiant CPK 13 straipsnyje įtvirtintą šalies dispozityvumo teisę.

Dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Ieškovas šioje byloje buvo pateikęs reikalavimą pripažinti negaliojančia apeliantų sudarytą rangos sutartį, tačiau neįvykdė pareigos pašalinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytų trūkumus, ir, kaip minėta, reaguodamas į šią nutartį, nurodė, kad atsisako kitų reikalavimų, o reiškia reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo. Taigi, rangos sutarties ginčijimas tiesiogiai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, sutarties negaliojimą teismas konstatavo ex officio.

Pagal CK normas imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o niekinio sandorio pasekmes teismas gali konstatuoti ir ex officio (CK 1. 78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.) net ir tuo atveju jei tokio pobūdžio reikalavimas nėra pareikštas. Šiuo atveju teismas apeliantų sudarytą rangos sutartį panaikino ex officio nurodydamas minėtas CK normas. Tokio sprendimo pagrindu teismas nurodė VPĮ 95 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes atsakovas sudarė pirkimo sutartį neturėdamas motyvuotos nutarties, kuria ieškovo ieškinį Kauno apygardos teisme priimti atsisakyta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu VPĮ 95 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir atmeta apeliacinių skundų argumentus šiuo aspektu.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo įvykdęs VPĮ 95 straipsnio 1 dalies reikalavimą – pateikti atsakovui teiktą Kauno apygardos teismui ieškinio kopiją su žyma ar kitais gavimo teisme įrodymais apie jo priėmimą. Tačiau pats atsakovas neneigia, jog žinojo apie Kauno apygardos teisme esantį ieškinį (nurodo telefonu skambinęs į Kauno apygardos teismą 2011 m. gruodžio 27 d.). Nors ieškinys buvo pareikštas ne pagal teismingumo taisykles, tačiau bylos teismingumo klausimas nėra perkančiosios organizacijos vertinimo prerogatyva, o faktas yra tai, kad atsakovas žinojo apie ieškinio gavimą teisme. Todėl nepriklausomai nuo telefonu gautos informacijos iš Kauno apygardos teismo apie atsisakymą priimti ieškinį (jei iš tikrųjų būtent tokio pobūdžio informacija ir buvo gauta), įstatymas, kaip minėta, pirkimo sutarties sudarymo galimybę sieja būtent su teismo pranešimo apie motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį, gavimu. Tuo tarpu apeliantų rangos sutartis buvo sudaryta jau 2011 m. gruodžio 28 d., t.y. sekančią dieną po telefoninio pokalbio. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas pažeidė VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai konstatavo. Šiame kontekste pastebėtina, kad jei ieškovas būtų paštu išsiuntęs ieškinį 2011 m. gruodžio 27 d., t.y. paskutinę ieškinio senaties termino dieną tinkamam pagal teismingumą teismui, neatmestina, kad ir 2011 m. gruodžio 28 d. teisme jis dar nebūtų gautas, todėl perkančioji organizacija skubotai sudarydama pirkimo sutartį tokio pobūdžio aplinkybę turėtų įvertinti.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryto įstatymo pažeidimo konstatavimas per se nesuponuoja besąlygiško apeliantų sudarytos rangos sutarties pripažinimo niekine.

CK 1.1 straipsnio 2 dalis nustato, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Iki 2010 m. kovo 2 d. galiojusio VPĮ normos nereglamentavo teismo veiksmų pirkimo sutarčių atžvilgiu tais atvejais, kai pirkimo procedūrose nustatomi VPĮ reikalavimų pažeidimai. Tuo tarpu nuo minėtos datos galiojančioje VPĮ redakcijoje 95¹ , 95² straipsniuose yra reglamentuota, kokiais atvejais ir esant kokioms sąlygoms pirkimo sutartis (ne)pripažįstama negaliojančia ar taikomos alternatyvios sankcijos. VPĮ 95¹ straipsnyje nustatyti atvejai, kada teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia (šio straipsnio 1 dalis), gali pripažinti ją negaliojančia (šio straipsnio 2 dalis), negali pripažinti jos negaliojančia (šio straipsnio 3, 4 dalys). VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai neteisėtai pagal VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalies nuostatas sudaryta pirkimo sutartis gali būti nepripažinta negaliojančia. Taigi, iš nurodytų normų analizės matyti, kad jos, nustačius viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, nenustato imperatyvo visais atvejais pripažinti sandorius negaliojančiais - tam tikrais atvejais sudarytos pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia reikalinga nustatyti atitinkamas sąlygas (VPĮ 95¹ str. 1 d.), teismas gali (taigi, neprivalo) pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalyje nenurodytų, šio įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimo atvejais (VPĮ 95¹ str. 2 d.), be to, esant tam tikroms aplinkybėms ir apskritai neteisėtai pagal VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalies nuostatas sudaryta pirkimo sutartis gali būti nepripažinta negaliojančia (VPĮ 95² str. 2 d.).

Taigi, šiuo atveju yra konstatuotas VPĮ 95 straipsnio 2 dalies pažeidimas. VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia tuo atveju, jei perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo. Todėl sutiktina su apelianto (trečiojo asmens) apeliacinio skundo argumentais, jog vien VPĮ 95 straipsnio 2 dalies pažeidimas per se nelemia sutarties pripažinimo negaliojančia, nes tam dar būtina konstatuoti neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ir šio dalyvio galimybėms pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo. Minėtų aplinkybių teismas nekonstatavo. Tuo tarpu iš faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas turėjo galimybes pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo ir jomis naudojosi – kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą. Tai, kad jis jomis dėl savo kaltės pasinaudojo netinkamai (kreipėsi ne į tą teismą) ar kad ieškinio senaties terminas skundžiamu sprendimu buvo atnaujintas, neduoda pagrindo teigti, jog ieškovas iki pirkimo sutarties sudarymo apskritai neturėjo galimybių pasinaudoti teise ginti savo teises. Be to, prašęs atnaujinti ieškinio senaties terminą pirminiams reikalavimams, ieškovas pats vėliau jų atsisakė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas (atsakovas) įrodinėja, kad dėl ieškovo pasiūlytos aukštos kainos pirkimas apskritai būtų negalėjęs įvykti ir būtent tai labiau pažeistų viešąjį interesą, taigi, apskritai kvestionuoja ieškovo galimybes sudaryti pirkimo sutartį. Įstatymas tiekėjui suteikia teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per šešis mėnesius nuo jos sudarymo (VPĮ 94 str. 3 d.). Todėl ieškovas šioje byloje galėjo ginti savo teises ir tokiu būdu, tačiau pareiškė reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo. Kaip jau aukščiau minėta, tokio pobūdžio ginče teismui nėra suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. teisė patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tuo tarpu CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo savo iniciatyva išspręstų reikalavimų dalyje priimtas sprendimas naikintinas, o ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas ir byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p., 326 str. 1 d. 5 p., 329 str. 1 d.), tokiu būdu tenkinant apeliacinius skundus iš dalies.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.

Teismo sprendime tirtos aplinkybės ir padarytos išvados dėl trečiojo asmens (ne)atitikimo pirkimo sąlygų 11.10 punkto reikalavimui tuo aspektu, kiek tai susiję su trečiojo asmens galimybėmis atlikti elektrotechnikos (iki 10 kV) darbus, apeliacinių skundų argumentai šiuo klausimu bei šio pirkimo sąlygų reikalavimo vertinimu kaip perteklinio, rangos sutarties sudarymo neteisėtumo, teisėjų kolegijos nuomone, inter alia galėtų būti reikšmingos sprendžiant ieškovo pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą. Tačiau reikalavimas priteisti ieškovui žalą yra atmestas ir toje dalyje sprendimas nėra apskųstas. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo savo iniciatyva išspręstų reikalavimų dalyje byla nutrauktina, apeliacinių skundų ir teismo išvadų pagrįstumo minėtais aspektais analizė nebekeistų procesinio sprendimo byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniai skundai iš esmės tenkinami. Todėl atsakovui ir trečiajam asmeniui turėtų būti priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą, žyminis mokestis už apeliacinius skundus (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovas yra pateikęs dokumentus apie turėtas išlaidas advokato pagalbai – viso 10 000 Lt (t. 1 b.l. 165, t. 5 b.l. 82), trečiasis asmuo – 9 680 Lt (t. 4 b.l. 27-31).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Taigi, jose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, kas reiškia, kad jie nebūtinai taikytini kiekvienoje byloje, nes bylos yra skirtingos pagal sudėtingumą, trukmę, apimtį, dalyvaujančių byloje asmenų skaičių ir pan. Iš šių rekomendacijų nuostatų matyti, kad šiuo atveju apeliantų patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydžiai viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Be to, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje. Todėl teisėjų kolegija mažina apeliantams priteistinų išlaidų už advokatų pagalbą dydį iki 2 500 Lt (CPK 98 str. 2 d., CK 1.5 str.).

Taip pat iš ieškovo valstybei priteistinos 23,09 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (t. 5 b.l. 161).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalis, kuriose: atsisakyta priimti ieškovo A.Žilinskio ir ko UAB atsisakymą išdėstytą pradiniame ieškinyje dėl panaikinimo perkančiosios organizacijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, nustatymo naujam pirkimui pateiktų pasiūlymų eilės ir ieškovės pasiūlymo paskelbti pirkimo laimėtoja; panaikintas VšĮ Raseinių hipodromo Viešųjų pirkimo komisijos 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė, į pirmąją vietą įrašant trečiojo asmens UAB „Raseinių statyba“ pasiūlymą; pripažinta niekine ir negaliojančia 2011 m. gruodžio 28 d. Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartis Nr.1, sudaryta tarp užsakovės VšĮ Raseinių hipodromas ir rangovės UAB „Raseinių statyba“; išsaugotos iš pripažintos negaliojančia 2011 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 1 jos šalims kylančios teisės ir pareigos iki 2012 m. gegužės 1 d., įpareigojant atsakovę VšĮ Raseinių hipodromas iki 2011 m. balandžio 1 d. atnaujinti viešojo pirkimo procedūras: iš naujo įvertinus UAB „ Raseinių statyba“ kvalifikaciją ir pasiūlymą, vadovaujantis pirkimo sąlygomis ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis priimti sprendimus dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu vykdomų procedūrų.

Priimti ieškovo A.Žilinskio ir ko UAB atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, išdėstytų 2012 m. sausio 2 d. ieškinyje, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Kitą sprendimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A.Žilinskio ir ko UAB po 2 500 Lt už advokato pagalbą ir po 1 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinius skundus Viešajai įstaigai Raseinių hipodromas ir uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“ bei 23,09 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.