Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų areštas;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 40 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 25 d. 20.20 val. iki 2020 m. vasario 27 d. 14.00 val. (2 dienos) ir šia dalimi sumažinta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi (patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi) bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo vykdant nutartį dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. 2020 m. liepos 22 d., apie 01.42 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo senelę S. Ž., dėl ko ji nukrito ir krisdama atsitrenkė į televizoriaus staliuką, taip sukėlė nukentėjusiajai S. Ž. fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat E. Ž. 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 13.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kaklo sritį savo motinai L. U., taip sukeldamas nukentėjusiajai L. U. fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą vieką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykių gerai neprisimena, bet pamena, kad smurtavo prieš močiutę ir mamą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (1 t., b. l. 149; 2 t., 8,13), nurodė, kad parodymai teisingi, parodymų papildyti nenori. Jis smurtauja, kai būna neblaivus. Gailisi, kad taip padarė. Supranta, kad neteisingai elgėsi, nedarys daugiau tokių veiksmų. Dar kartą atsiprašo.

Nukentėjusioji L. U. teismo posėdyje paaiškino, kad civilinio ieškinio nereikš, advokatu nesinaudos. Sūnus jos atsiprašė ir ji atleido. Gaila sūnaus, viską jam atleidžia. Sūnus pažadėjo, kad grįžęs užsikoduos, daugiau negers ir taip nedarys. Ji jaučia ir savo kaltę, kad neišsiskyrė su savo vyru anksčiau, nes vaikas augo netinkamoje aplinkoje, jos vyras gėrė arba „sėdėjo“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. savo kaltę pripažino dėl abiejų nusikalstamų veikų ir parodė, kad 2020 m. liepos 21 d. po vietų pradėjo su draugu B. (pavardės neatsimena) vartoti alkoholį, vėlai vakare išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas močiutę, negali paaiškinti kodėl. Raktų neturėjo, paskambino į duris ir močiutė įsileido. Ten pavalgė, buvo labai girtas, su savimi turėjo dar 2 ar 3 butelius alaus. Močiutė pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, žodis po žodžio ir prasidėjo konfliktas, kurio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, susinervino, nesusivaldė ir vieną kartą rankomis pastūmė močiutę. Ji neišsilaikė ant kojų ir nukrito ant nugaros. Nematė ar močiutė susižeidė. Priėjęs prie močiutės padėjo jai atsikelti, atsiprašė ir išėjo į lauką. Norėjo eiti namo, tačiau prie močiutės namų buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Gailisi, kad smurtavo prieš močiutę, dar kartą nori jos atsiprašyti, daugiau tai nepasikartos. 2020 m. rugsėjo 10 d. dienos buvo pas draugą V. K., kuris gyvena tame pačiame name, ten kartu vartojo alkoholį. Po to sugrįžo namo pasiimti striukės, nes ketino važiuoti pas savo draugę I.. Pasiėmęs striukę pasakė mamai, kad ketina išsinuomoti butą, o dabar išeina pas draugę. Mama patsakė „eik“. Išėjęs iš laiptinės buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Fizinio smurto prieš mamą L. U. nenaudojo, jis 4 diena iš eilės vartoja alkoholį, geria nuo rugsėjo 7 dienos. Papildomai parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo išgėręs ir tarp jo ir motinos prasidėjo žodinis konfliktas, nes mama priekaištavo jam, kad yra girtas. Nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu sudavė mamai kažkur į kaklą. Po to apsisuko ir išėjo iš namų. Nuoširdžiai gailisi, kad sudavė mamai, jos atsiprašė, kaltas alkoholis. Nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš savo šeimos narius (1 t., b. l. 149; 2 t., b. l. 8, 13).

Dėl 2020 m. liepos 22 d. panaudoto fizinio smurto prieš S. Ž..

N. S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose gyvena viena, kartais pas ją ateina sūnus M. Ž. ir anūkas E. Ž., kurie padeda jai buityje. Vakar pas ją atėjo išgėręs anūkas ir atsinešė alaus. Anūkui gulint svetainėje ant sofos, apie 00.30 val., pradėjo priekaištauti, kad jis geria, neleidžia jai ilsėtis, tada anūkas šoko nuo lovos ir pribėgęs prie jos, paėmė už liemens ir stipriai vieną kartą pastūmė, po ko ji nukrito ir atsitrenkė į televizoriaus staliuko kraštą – susitrenkė galvą bei pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Anūkas prieš ją pakėlė ranką pirmą kartą, jis dažnai vartoja alkoholį, galimai dėl alkoholio vartojimo pastūmė ją. Po konflikto anūką išvarė iš namų, o po kiek laiko atvažiavo ir policija, kurios ji pati nekvietė. Dėl sukelto fizinio skausmo anūkui pretenzijų neturi, pareiškimo rašyti nenori, nes smurtavo prieš ją pirmą kartą. Papildomai parodė, kad kai anūkas pastūmė jautė fizinį skausmą, kraujo nebuvo, ji atsikėlė, ant kelių dėjo kompresus (1 t., b. l. 42, 48).

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. dirbo su kolega O. A., kai buvo gautas pranešimas dėl triukšmo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresus, laiptinėje sutiko vyrą, kuris prisistatė svetimu vardu, vėliau buvo nustatyta jo tapatybė – E. Ž.. E. Ž. paaiškino, kad buvo svečiuose pas draugą ir dabar eina namo, nieko nemušė, netriukšmavo. Bendraujant su E. Ž., jis garsiai rėkė, kelis kartus buvo raminamas. E. Ž. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, kur liko su kolega, o jis (liudytojas) pakilo į pirmą aukštą patikrinti ar viskas tvarkinga iškvietime nurodytame bute. Laiptinėje gulėjo vyriškas rankinukas, buto durų ilgai niekas neatidarė. Po kažkiek laiko duris atidarė senyvo amžiaus moteris – S. Ž., kuri buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, galvojo, kad sugrįžo anūkas. S. Ž. paaiškino, kad vėlai vakare pas ją atėjo anūkas E. Ž., kuris buvo neblaivus ir su savimi atsinešė dar kelis butelius alaus. Anūkui paklojo lovą ir liepė miegoti, tačiau anūkas garsiai šnekėjo ir gėrė alų. Anūką ramino, sakė eiti miegoti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tada liepė anūkui eiti iš namų. Anūkas pašoko ir ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į televizorių ir nukrito ant grindų – pajuto fizinį skausmą, skaudėjo galvą ir kelius. Anūkas priėjęs paklausė ar ji nenumirė, po ko išėjo iš namų, o ji pro duris išmetė anūko rankinuką. Jis (liudytojas) asmeniškai jokių sužalojimų nematė, savo tarnybiniame pranešime pažymėjo vietas, kurias kaip skaudančias nurodė S. Ž.. Moteris sakė, kad patyrė fizinį skausmą ir jai pakilo kraujospūdis, tačiau siūlomos medikų pagalbos atsisakė. Bendraujant su S. Ž., E. Ž. kelis kartus skambino jai telefonu. S. Ž. visą laiką buvo išsigandusi, klausė ar anūkas šiandien negrįš. Jis ramino S. Ž., kad anūkas sulaikytas ir naktį praleis policijoje (1 t., b. l. 50).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuomojasi butą ir iš matymo pažįsta kaimynę iš nurodyto buto, kuri yra senyvo amžiaus moteris. 2020 m. liepos 22 d., apie 02.00 val., jį pažadino triukšmas iš buto, kuris yra virš jo, rėkė moteris ir vyras, kurie konfliktavo tarpusavyje, kalbėjosi rusiškai (liudytojas šios kalbos nesupranta). Šis konfliktas gerai girdėjosi jo (liudytojo) bute, išgirdo smūgį ir po to griuvimo garsus, kaip jam pasirodė, kad nukrito žmogus. Žinojo, kad bute gyvena senyvo amžiaus moteris, buvo neramu, todėl paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Policija atvyko labai greitai, matė, kad lauke sulaikė vyrą. Mano, kad šis vyras dažnai lankosi nurodytame bute, nes atpažino vyrą iš silueto ir aprangos (su šia apranga dažnai būna). Nurodytame bute dažnai būna konfliktai, tačiau šį kartą tai buvo naktis ir girdėjo kritimo garsą (1 t., b. l. 53).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 22 d. 01.40 val. pranešėjas kaimynas informavo, jog bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), triukšmas, šūkauja, pykstasi, kažką daužo, įtaria, jog mušasi. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad smurtas pasitvirtino anūkas E. Ž. smurtavo prieš savo močiutę S. Ž. (1 t., b. l. 8-9).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos 2020 m. liepos 22 d. E. Ž. fizinio smurto panaudojimo prieš močiutę S. Ž. faktinės aplinkybės, kurios iš esmės yra analogiškos liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms (1 t., b. l. 10-14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kitų daiktų, objektų ar pėdsakų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti neaptikta (1 t., b. l. 25-36).

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad sutikus S. Ž., 2020 m. liepos 23 d. buvo apžiūrėtas jos kūnas, galvos viršugalvis, kuriuo trenkėsi į staliuką. S. Ž. parodė vietą, kuria trenkėsi. Gumbų, nubrozdinimų ar žaizdų nėra. Ant kojų taip pat sužalojimų nėra, parodytas vietas skauda. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukomis (1 t., b. l. 57-60).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas 2020 m. liepos 22 d. garso įrašas dėl iškvietimo, kuriame užfiksuota kaip K. prisistatęs asmuo praneša, jog kaimynų bute (duomenys neskelbtini) girdi konfliktą, girdėjo, kaip kažką parvertė, mušasi, bute gyvena senyvo amžiaus moteris (1 t., b. l. 62-63).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo peržiūrėta policijos pareigūno įvykio vietoje „Body“ kamera darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas E. Ž. sulaikymas ir bendravimas su nukentėjusiąją S. Ž., jos nurodytos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 66).

Iš asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. 02.25 val. E. Ž. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 22 d., apie 01.42 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu pastūmė S. Ž., dėl ko ji nukrito ir krisdama atsitrenkė į staliuką, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. Ž. fizinį skausmą. Kaltinamojo E. Ž. kaltę patvirtina nukentėjusiosios S. Ž., liudytojų G. G. ir E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos kortelės duomenys, tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolai, asmens apžiūros protokolas, vaizdo įrašas, alkotesterio rodmenys apie E. Ž. nustatytą neblaivumą, taip pat paties kaltinamojo E. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriais jis savo kaltę pripažino. E. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtaudamas jis sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. panaudoto fizinio smurto prieš L. U..

Nukentėjusioji L. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 13.45 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos sūnus E. Ž. pasakė, kad ji šiuose namuose nebegyvens, kad padarys taip, jog jos buvęs vyras M. Ž. ją nužudys. Bandė sūnų nuraminti, tačiau sūnus nenusiramino ir konflikto metu be priežasties vieną kartą rankos kumščiu trenkė į kaklo sritį (nugaros pusėje), dėl ko pajautė stiprų fizinį skausmą, medikų pagalba nebuvo reikalinga. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Papildomai parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie pietus sūnus grįžo namo neblaivus (nuolat geria apie 2 metus), pradėjo triukšmauti, kabinėtis, šnekėti nesąmones. Ji pasakė sūnui eiti miegoti arba eiti lauk. Sūnus pradėjo jai grasinti ir vieną kartą kumščiu trenkė į kaklo sritį nugaroje, ji pajuto fizinį skausmą, kuris nebuvo stiprus. Jokių žymių neliko, GMP nebuvo reikalinga, į polikliniką nesikreipė. Sūnus išėjo iš buto, ji užsirakino, policijos nekvietė, negali pasakyti kas iškvietė policiją. Labai greitai atvykę policijos pareigūnai sulaikė sūnų. Sūnus ne pirmą kartą smurtauja prieš ją. Sūnui atleido, po įvykio gyveno pas dukrą, dabar sugrįžo namo. Pretenzijų sūnui neturi (1 t., b. l. 71, 84).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. dirbo su kolega D. L., kai buvo gautas pranešimas dėl triukšmo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą, namo kieme sutiko E. Ž., kuris aiškino, kad nori užeiti namo į nurodytą butą ir pasiimti savo daiktus, bet motina neįleidžia. E. Ž. buvo neblaivus, kartu nuėjo iki nurodyto buto, kurio duris atidarė moteris. Ji paaiškino, kad sūnus prieš dvi valandas buvo atėjęs į namus ir prieš ją smurtavo – vieną kartą ranka sudavė į sprandą. Kolega D. L. užėjo į butą ir bendravo su nukentėjusiąja, o jis (liudytojas) liko laiptinėje su E. Ž.. Kolega pranešė, kad smurtas pasitvirtino. E. Ž. aiškino, kad prieš motiną nesmurtavo. Buvo užpildyti procesiniai dokumentai ir kitas ekipažas išvežė E. Ž.. Jis (liudytojas) ant nukentėjusiosios smurto žymių nematė (1 t., b. l. 87).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. 15.19 val. pranešėjas informavo, jog bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus kaimynas E. Ž. spardo buto duris, garsiai rėkauja, triukšmauja (1 t., b. l. 21)

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš L. U. buvo priimtas pareiškimas, ji buvo apklausta kaip liudytoja, apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu fotografuota CAT S40, filmuota BC1704 (1 t., b. l. 70-78).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti BPC pateikti 2020 m. rugsėjo 10 d. du garso įrašai - skambučiai susiję su įvykiu. Viename iš jų užfiksuota, kad kaimynė praneša, jog į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris beldžiasi neblaivus kaimynas E. Ž., kojom spardo, jam durų neatidaro. Antras skambutis nėra reikšmingas ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 91).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo peržiūrėtas policijos pareigūno įvykio vietoje „Body“ kamera 1704 darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip L. U. nurodė, kad ją sumušė sūnus, rodo vietą kur buvo suduota, paaiškina, kad sūnus nuolat ją mušą (1 t., b. l. 93).

Iš asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. 16.19 val. E. Ž. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 97).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 13.45 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kaklo sritį savo motinai L. U., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo E. Ž. kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. U. ir liudytojo A. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos kortelės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašas, alkotesterio rodmenys, taip pat paties kaltinamojo E. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriais jis savo kaltę pripažino. E. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomosios priemonės, daiktai.

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Be to jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 1 p., 13 p.)

Skirdamas bausmę E. Ž., teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį ir pavojingumą, kilusias pasekmes (padaryti du nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narius (artimus giminaičius), tačiau nusikalstamomis veikomis nukentėjusiosioms reikšmingų padarinių ar žalos nesudarė, nukentėjusiosios pretenzijų neturi), į kaltinamojo asmenybę (teistas 5 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau pažeidė teismo skirtus įpareigojimus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, gydytas dėl priklausomybės alkoholiui, pripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl jam skiriama sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, laisvės apribojimą ar areštą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis tinkamų išvadų nedaro, pakartotinai vykdo analogiškas nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu ir, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. Ž. savo kaltę pripažino, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį negali būti atidėtas, nes nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

E. Ž. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, bet ne mažiau, kaip įstatymo numatyta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (BK 63 straipsnio 4 dalis), turi būti pridėta prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įkaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. ir minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t., b. l. 14-16) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.

Taip pat E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. U. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ž. – kurios terminas pasibaigė 2021 m. sausio 8 d. (2 t., b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 22 d. 01.45 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 13.50 val. ir nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. 15.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. 14.18 val. (2 t., b. l. 26-27, 30-31), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo (2 dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje yra vaizdo įrašai iš „Body“ kamerų ir BPC garso įrašai, pridėtas prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad iš E. Ž. valstybės naudai priteistina 317,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro gynėjo advokato Jan Kučynski užmokestis (2 t., b. l. 118-121).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Šioje byloje kaltinamajam E. Ž. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies pagrindu, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad E. Ž. niekur nedirba, duomenų apie jam priklausantį turtą nėra, jis nėra sumokėjęs anksčiau paskirtų administracinių baudų. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie E. Ž. materialinę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2020 m. liepos 22 d. smurtavimo prieš S. Ž.), ir paskirti bausmę – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. smurtavimo prieš L. U.), ir paskirti bausmę – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 18 d.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 22 d. 01.45 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 13.50 val. ir nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. 15.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. 14.18 val. (iš viso 2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 317,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. Ž. netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. Ž. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.