Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-628-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-07
Bylos Nr.
2A-628-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01106-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Aušra Maškevičienė
Atsakovas
Z. T.
Ieškovas
J. F.
Trečiasis asmuo
L. J.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-628-538/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-01106-2013-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2; 30.10; 121.18
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NU TARTIS

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Z. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. F. ieškinį atsakovei Z. T., trečiasis asmuo L. J., dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per tris dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsikelti iš buto, esančio adresu , . (duomenys neskelbtini) uždraudžiant iš buto išvežti bet kokius baldus bei buitinę techniką ir įpareigojant sumokėti visus įsiskolinimus už komunalines paslaugas; atsakovei atsisakius geranoriškai išsikelti iš buto, priteisti ieškovės naudai nuostolius po 100 Lt per dieną, skaičiuojant juos nuo trečios teismo sprendimo paskelbimo dienos iki faktinio iškeldinimo dienos. Nurodo, jog atsakovė savavališkai užimdama ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą bei ribodama jos nuosavybės teisę ir galimybę turtu laisvai bei nepriklausomai disponuoti, pažeidė civilinių teisių įgyvendinimo principus, o būtent - draudimą piktnaudžiauti ir įgyvendinti savo civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Mano, jog atsakovės veiksmai vertintini kaip savavališkas gyvenamųjų patalpų užėmimas, todėl atsakovė iškeldintina iš buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos bei uždraudžiant parduoti ar iš buto išsivežti jame esančius baldus: sieninę integruotą spintą, miegamojo baldus ir minkštų baldų komplektą su žurnaliniu staliuku, sekciją, integruotą virtuvinį komplektą su dujine virykle, šaldytuvą bei dušo kabiną.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iškeldino atsakovę Z. T. iš ieškovei J. F. priklausančio buto, esančio adresu . (duomenys neskelbtini). A. Z. T. neišsikėlus iš ieškovei J. F. priklausančio buto, esančio adresu . (duomenys neskelbtini), skirti atsakovei Z. T. 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki faktinio iškeldinimo dienos. Priteisė iš atsakovės Z. T. ieškovės J. F. naudai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš Z. T. L. J. naudai 5407,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus panaikinamos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones. Konstatavo, kad ieškovė J. F. yra ginčo patalpų savininkė, o atsakovė gyvena ginčo patalpose. Aplinkybę, jog J. F. yra buto, esančio adresu , . (duomenys neskelbtini) savininkė įrodo 2012-06-14 pirkimo pardavimo sutartis, kuria L. J. minėtą butą pardavė J. F.. Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-11 nutartyje konstatavo, jog butas, esantis adresu , . (duomenys neskelbtini) priklauso J. F.. Atsakovė Z. T. neįrodė, kad ji neišsikeldama iš ginčo buto elgiasi pagal įstatymo reikalavimus, t.y., kad ją su buto savininke J. F. sieja kokie nors sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ji turi teisę gyventi bute. Tarp ieškovės J. F. ir atsakovės Z. T. nuomos sutartis nesudaryta ir neįregistruota, faktiniai nuomos santykiai taip pat nesusiklostė – nuomos mokestis nemokamas, ginčo patalpos savininkė J. F. nesutinka, kad atsakovė Z. T. ir toliau gyventų jos bute. Ieškovė pati savo nuosavybės teisės neapribojo, savo teisės naudotis butu atsakovei neperdavė, valdo butą teisėtu pagrindu, todėl yra įstatyminis pagrindas atsakovę Z. T. iškeldinti iš ieškovei J. F. priklausančių patalpų, t.y. buto, esančio adresu. (duomenys neskelbtini) . Atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikti duomenys, įrodantys, jog ginčo bute yra ieškinyje nurodyti baldai bei technika, be to, nepateikti duomenys apie minėtų daiktų priklausymą ieškovei, taip pat nepateikti konkretūs duomenys apie įsiskolinimus, susijusius su buto išlaikymu, minėtus ieškinio reikalavimus atmetė. Įvertinęs tai, kad atsakovė Z. T. ieškovei J. F. teisėtai priklausančiame bute gyvena neteisėtai nuo pat minėto buto įsigijimo – 2012-06-14, t.y. daugiau nei 30 mėnesių, dėl atsakovės veiksmų ieškovė naudotis bei valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą negali ilgą laiką, nustatė, jog atsakovei neišsikėlus iš ieškovei priklausančio buto, atsakovei skirtina 100 Lt bauda už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki faktinio iškeldinimo dienos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6774-792/2014 ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovės J. F. ieškinį; panaikinti atsakovei Z. T. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis Z. T. buvo uždrausta parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, iškraustyti iš buto , . (duomenys neskelbtini) baldus: sieninę integruotą spintą miegamajame, miegamojo baldus ir minkštų baldų komplektą su žurnaliniu staliuku, sekciją, integruotą virtuvinį komplektą su dujine virykle, šaldytuvą, dušo kabiną ir visus kitus buto baldus; priteisti Z. T. naudai iš atsakovės J. F. 41 Eurą sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Teismo sprendimo išvada, kad tarp ieškovės J. F. ir atsakovės Z. T. nuomos sutartis nesudaryta ir neįregistruota, tarp šalių nenusiklostę faktiniai nuomos santykiai, padaryta nepagrįstai pritaikius materialinės teisės normas dėl gyvenamosios patalpos nuomos ir netaikius prievolinių teisės normų, pagrindžiančių teisinius santykius, susiformavusius dėl ginčo buto tarp Z. T. ir buto pardavėjos O. Š. bei neatsižvelgus į aplinkybę, kad iki Klaipėdos apygardos teismo nutarties 2014-04-11 priėmimo, Z. T. teisėtai ir pagrįstai realizavo savo kaip buto pirkėjos teises, nes apsigyveno ginčo bute bei sumokėjo už jį dalį avanso, kad ir nurodžius juos sutartyje kaip rankpinigius.Teismas, pažeidęs CPK 185 straipsnio nuostatas dėl visapusiško surinktų byloje įrodymų įvertinimo, nevertino aplinkybės, kad Z. T. galėjo būti iškeldinta tik teismo sprendimu pagal šio buto savininkės L. J. ieškinį, pirmiau nuginčijus Z. T. ieškinio reikalavimus pripažinti jai šio buto pirkėjos teises pagal 2015-12-08 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. L. J. civilinės bylos Nr. 2-2748-777/2013 nagrinėjimo metu ginčo buto perleisti jokiam trečiajam asmeniui neturėjo teisės, nes galiojo 2009-01-21 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl nuosavybės teisės į ginčo butą perleidimo draudimo, todėl J. F. teisė į ginčo butą negalėjo būti realizuota anksčiau negu 2014-04-11, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai ir daliai paminėto teismo 2013-11-05 sprendimo. Pažymi, kad J. F. ieškinio dėl Z. T. iškeldinimo teisme nereiškė ir pirmą kartą tokį reikalavimą Z. T. atžvilgiu pareiškė tik 2014-07-09, t.y. praėjus beveik 3 mėnesiams po bylos grąžinimo į teismą iš Klaipėdos apygardos teismo.Teismas sprendime nevertino, neaiškino ir neužpildė ankstesnio teismo 2013-11-05 sprendime paliktų trūkumų ir spragų šioje byloje. Dėl teismo kaltės teismo sprendimas nelaikytinu teisės aktu, kuriuo ši byla išspręsta iš esmės, nepažeidžiant CPK 259 str. 1 d. nuostatos.Teismas netaikė CPK 296 str. 1 d. 3 p. nuostatos ir J. F. ieškinio nepagrįstai nepaliko nenagrinėto.Teismas sprendime nepagrįstai taikė CPK 273 str. 3 d. nuostatą dėl baudos skyrimo atsakovei Z. T.. Nors ieškovė reikalavo įpareigoti Z. T. per tris dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsikelti iš buto ir atlyginti jos nuostolius po 100 Lt į dieną, kurių nepagrindė jokiais įrodymais, teismas sprendime atsakovei Z. T. nenustatė termino, per kiek laiko ji turėtų įvykdyti teismo nurodytus veiksmus, o taikyti CPK 273 str. 3 d. nustatytą baudą teismas galėjo tik nustatęs protingą teismo sprendimo įvykdymo terminą.Teismo sprendimas taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis CPK 263 str. nuostatoms.Teismas sprendimu nepagrįstai priteisė iš atsakovės Z. T. trečiojo asmens L. J. naudai 5407,89 Lt bylinėjimosi išlaidų ir apskritai netinkamai ir nepagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo 2009-01-21 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-11 nutartimi civ. byloje Nr.2A-63-340/2013, joje konstatuota, kad tarp L. J. ir J. F. 2012-06-14 sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta, butas priklauso J. F.. Motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyta, kad atsakovė L. J. nebėra materialinio teisinio santykio dalyvė, ieškovė neišsikeldama iš atsakovei J. F. nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovės L. J. teisių nebepažeidžia. Šio įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsakovė J. F. 2014-07-07 pateikė ieškinį dėl Z. T. iškeldinimo iš J. F. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Kadangi šis apeliacinio skundo motyvas preziumuojamas įsiteisėjusiu teismo 2014-04-11 sprendimu, todėl atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-11 priimta nutartimi aiškiai identifikavo teisinį santykį tarp šalių, nes teismui nustačius, kad tarp šalių sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis jau yra įvykdyta ir ginčo butas priklauso ieškovei J. F., reikalavimo teisė dėl atsakovės Z. T. iškeldinimo iš buto perėjo būtent J. F.. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nurodė, kad šalių santykiams taikytinos CK 4.95 str. nuostatos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes, taip pat atsakovės neteisėtą elgesį, t.y. piktnaudžiavimą procesu, dėl ko jai už tai buvo paskirta bauda, taip pat atsižvelgdamas į ilgą, net nuo 2008 m. besitęsiantį bylinėjimąsi, pagrįstai nenustatė termino atsakovei priimtam sprendimui įvykdyti, nes jis jau galėjo būti įvykdytas, tačiau atsakovė ir toliau nepagrįstai neišsikeldina. Pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs du parengiamuosius posėdžius, nes daugiau įstatymas nenumato, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. CPK 47 str. 2 d. reglamentuojama nuostata, kad tretieji asmenys, nepareiškiantvs savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovė iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas iškeldino atsakovę iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų motyvuodamas tuo, kad atsakovė ieškovei priklausantį turtą valdo neteisėtai.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-11 nutartimi ieškovės Z. T. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovės L. J. apeliacinis skundas atmestas. Panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovės L. J. patikslintu priešieškiniu pareikštas reikalavimas - sprendimui įsiteisėjus, iškeldinti ieškovę Z. T. iš neteisėtai užimto buto, adresu . (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto, bei dėl bylinėjimosi išlaidų ir ši bylos dalis grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitoje dalyje sprendimas paliktas nepakeistu. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog 2012-06-14 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi L. J. pardavė ginčo butą J. F., o L. J. reikalavimą dėl Z. T. iškeldinimo patikslintu priešieškiniu pareiškė 2012-10-11, tai yra, jau nesant ginčo buto savininke. Todėl padarė išvadą, kad L. J. nebėra materialinio teisinio santykio dalyvė, o Z. T., neišsikeldama iš J. F. nuosavybės teise priklausančio ginčo buto, L. J. teisių nebepažeidžia. Perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškinį dėl atsakovės Z. T. iškeldinimo pareiškė ieškovė J. F.. Ieškovė teigia, jog atsakovė riboja jos nuosavybė teisę bei galimybę turtu laisvai ir nepriklausomai disponuoti.

Apeliaciniame skunde apeliantė argumentuoja, kad teismo sprendimo išvada, kad tarp ieškovės J. F. ir atsakovės Z. T. nuomos sutartis nesudaryta ir neįregistruota, tarp šalių nenusiklostę faktiniai nuomos santykiai, padaryta nepagrįstai pritaikius materialinės teisės normas dėl gyvenamosios patalpos nuomos ir netaikius prievolinių teisės normų, pagrindžiančių teisinius santykius, susiformavusius dėl ginčo buto tarp Z. T. ir buto pardavėjos O. Š. bei neatsižvelgus į aplinkybę, kad iki Klaipėdos apygardos teismo nutarties 2014-04-11 priėmimo, Z. T. teisėtai ir pagrįstai realizavo savo buto pirkėjo teises, nustatytas CK 6.309 str. 1 ir 2 d., nes apsigyveno ginčo bute bei sumokėjo už jį dalį avanso, kad ir nurodžius juos sutartyje kaip rankpinigius. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; ir kt.).

Taigi Klaipėdos apygardos teismui 2014-04-11 nutartyje konstatavus, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) teisėtai priklauso J. F., aplinkybė dėl buto (duomenys neskelbtini), savininko laikytina įrodyta ir iš naujo jos nustatinėti nėra pagrindo.

CK 4.37 str. įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė teisėtu pagrindu ar turėdama ieškovės leidimą turi teisę naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog atsakovė neturi teisėto pagrindo gyventi ieškovės bute. Dėl to šalių santykiams pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 4.95 str. nuostatas, reglamentuojančias savininko teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo, ir nustatė, jog yra teisinis pagrindas atsakovę iškeldinti iš ginčo buto.

Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Su šiuo argumentu teisėju kolegija nesutinka.

Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ginčijamame sprendime pažeistos CPK 259 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio nuostatos.

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad pareiškimą ieškovės vardu pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netaikė CPK 296 str. 1 d. 3 p. nuostatos ir J. F. ieškinio nepagrįstai nepaliko nenagrinėto.

Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė jos procesines teises atsisakydamas priimti priešieškinį. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 143 str. 1 d. nustatyta, jog atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė nuspręsti, ar priešieškinis nagrinėtinas kartu su pradiniu ieškiniu, yra teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, jog nėra gautas priešingos šalies (ieškovės) sutikimas dėl priešieškinio priėmimo, taip pat atsižvelgdamas į proceso koncentracijos principą, padarė pagrįstą išvadą, jog priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės priešieškinis yra nagrinėjamas kitoje byloje Nr. 2-573-676/2015, taigi apeliantės nurodyta aplinkybė dėl atsisakymo priimti priešieškinį neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 273 str. 3 d. nuostatą dėl baudos skyrimo atsakovei Z. T.. Teismas sprendime atsakovei Z. T. nenustatė termino, per kiek laiko ji turėtų įvykdyti teismo nurodytus veiksmus, o taikyti CPK 273 str. 3 d. nustatytą baudą teismas galėjo tik nustatęs protingą teismo sprendimo įvykdymo terminą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jeigu veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau pastarajam įpareigojimo per nustatytą terminą neįvykdžius, nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama. Tačiau sprendime turi būti nustatytas protingas terminas atsakovui atlikti atitinkamus sprendime nurodytus veiksmus. Tokio termino pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nurodė, kad bauda skaičiuojama nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, atsakovei nustatytinas 30 dienų terminas išsikelti iš ieškovei priklausančio buto ir ši teismo sprendimo dalis keistina (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliantė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir argumentuoja, kad teismas sprendimu nepagrįstai priteisė iš atsakovės Z. T. trečiojo asmens L. J. naudai 5407,89 Lt bylinėjimosi išlaidų ir apskritai netinkamai ir nepagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas sprendime netinkamai taikė CPK 93 str. 2 d. nuostatas ir pažeidė proporcijas priteisdamas ieškovei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Z. T. iš faktiškai jos turėtų 2500 Lt. sumos. Faktiškai teismas nepatenkino ieškovės J. F. reikalavimų uždrausti iš buto išvežti bet kokius baldus bei buitinę techniką ir įpareigojant sumokėti visus įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Tai yra du reikalavimai, kurių teismas netenkino. Taip pat teismas netenkino reikalavimo pareigoti Z. T. per 3 dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsikelti iš buto. (duomenys neskelbtini)

, dalies, kurioje nustatytas 3 dienų išsikėlimo terminas nuo teismo sprendimo paskelbimo. Tai faktiškai iš keturių reikalavimų buvo tenkinta tik pusantro, į ką teismas turėjo atsižvelgti, priimdamas sprendimą ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas - už advokato teisinę pagalbą sumokėti iki 937,50 Lt; t.y. (2500 Lt išlaidos advokatui: 4 reikalavimai) x 1,5 reikalavimo. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

CPK 47 str. 2 d. nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantvs savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, taigi darytina išvada, kad L. J. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimų ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai (CPK 93 str. 2, 4, 5 dalys). Taip pat pažymi, kad nors tenkintas apeliantės reikalavimas nustatyti terminą, per kurį ji turi išsikeldinti iš ginčo buto, iš esmės ieškovės ieškinio tenkintų ir atmestų reikalavimų santykis nepasikeitė, todėl perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas ar priteisti atsakovei 41 eurą žyminio mokesčio nėra pagrindo (CPK 93 str. 2,5 dalys).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, keistina teismo sprendimo dalis dėl baudos neišsikėlus iš buto paskyrimo, nustatant, jog nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 30 dienų atsakovei neišsikėlus iš ieškovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) skirtina atsakovei Z. T. 100 Lt (28,96 EUR) bauda už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, skaičiuojant po 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio iškeldinimo dienos. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl baudos neišsikėlus iš buto paskyrimo, ir nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 30 dienų atsakovei Z. T. neišsikėlus iš ieškovei J. F. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) skirti atsakovei Z. T. 100 Lt (28,96 EUR) baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, skaičiuojant po 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio iškeldinimo dienos.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisAušra Maškevičienė