Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-06-22 · Administracinė byla Nr. I1-4120-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-22Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
I1-4120-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00768-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
N. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4120-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00768-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 22 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. I. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 12 000 Eur neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde ir procesiniame dokumente „Atsikirtimas į Alytaus pataisos namų atsiliepimą“ (b. l. 1–28, 133–148) nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 20 val. 45 min., atlikinėjant nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 16, nuteistasis O. Z. lydimas pareigūno priėjo prie kameros durų, atidarė langelį skirtą maistui paduoti ir į kamerą įmetė maišelį su fekalijomis. Maišelis nuo smūgio į sieną praplyšo, jo turinys išsitaškė. Pasklido labai stiprus ir nemalonus kvapas, nuo kurio pykino. Jis kvietė budintį pareigūną, kuris, priėjęs po 20 min., paklausė kas atsitiko ir paaiškino, kad jis lydėjo nuteistąjį išsimesti šiukšles. Toks pareigūno paaiškinimas pareiškėjui pasirodė keistas, nes šiukšles iš kameros nuteistieji išsineša dienos metu, kai juos veda pasivaikščioti. Išreiškė nuomonę, kad kameros duryse įrengtas langelis negalėjo būti be užrakto ir prieinamas bet kuriam nuteistajam, tačiau pataisos įstaiga užraktus pradėjo įrenginėti tik po incidento. Prašymas išvesti jį iš kameros buvo patenkintas tik po dviejų valandų, kai buvo paruošta kita kamera. Fekalijomis aptaškytus daiktus teko palikti, todėl prarado daug daiktų. Nuo tos dienos daugelis nuteistųjų vengdavo su juo bendrauti, uždavinėdavo žeidžiančius klausimus, replikuodavo. To paties sulaukdavo ir iš pareigūnų. Nuo pat atvykimo į pataisos namus jis dirbo valgykloje, pjaustė duoną, vėliau dirbo komendantu, vadovavo Ūkinio aptarnavimo skyriaus brigadai, tačiau po įvykio pradėjo vengti žmonių, jautė gėdą, nepatogumus. Jis prieš incidentą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl nesaugumo, paaiškinimuose nurodė priežastis dėl grėsmės, tačiau nebuvo reaguojama, tyrimų išvados buvo šabloninės. Rašant paaiškinimus, patirdavo grasinimus iš pareigūno. 2019 m. gruodžio 12 d. jis pervežtas į Marijampolės pataisos namus (iki reorganizacijos buvę Kybartų pataiso namai), bet bijo eiti į jam paskirtą būrį, nes būrio nuteistiesiems sužinojus apie įvykį, jis gali būti sumuštas. Už atsisakymus eiti į būrį yra baudžiamas ir priverstas bausmę atlikti kamerų tipo patalpose, kuriose uždrausti pasimatymai, skambinimai telefonu, apsipirkimai parduotuvėje (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes), draudžiama naudotis televizoriumi, radiju, virduliu, gauti smulkiuosius paketus, siuntinius, siųsti laiškus artimiesiems. Alytaus pataisos namų administracija neįžvelgė grėsmės jo gyvybei ir tam, kas nutiko, o tai įrodo, kad nebuvo užtikrintas jo saugumas. Po įvykio jis pasidarė irzlus, nuolat jaučia baimę, diskomfortą, nuolat jaučiasi pažemintas, negali gyventi būryje net kituose pataisos namuose. Jo reputacijos neatstatė ir nuteistajam O. Z. paskirta nuobauda. Nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje draudžiamas kankinimas arba nežmoniškas, žeminantis orumą elgesys, nepriklausomai nuo aplinkybių ir nukentėjusiojo elgesio, kad draudimas žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Bausmių vykdymo kodekse. Taip pat nurodė, kad Alytaus pataisos namuose kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimui yra įrengta signalinė lempa (užsidega koridoriuje, nuspaudus jungiklį), tačiau nėra galimybės pasinaudoti garsinės signalizacijos mygtuku, todėl nėra užtikrinamas minimalus saugumas, kyla grėsmė sveikatai, nes signalinės lempos budintis prižiūrėtojas dažnai ilgai nepastebi. Tenka daužyti į duris, tačiau ir daužymo dažnai pareigūnai negirdi, apie 15-20 min. pareigūnų tenka laukti po išsimaudymo duše. Prašė priteisti neturtinę žalą kaip kompensaciją už kalinimą pažeidžiant teisės aktus.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 64–67) nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, į skundus buvo atsakyta, ar atsakymai buvo skųsti Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, duomenų neturi.

Jam buvo suteiktos medicininės ir psichologinės paslaugos. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas, todėl darė išvadą, kad jis siekia sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 122, 123; ABTĮ 74 str. 7 d.), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 132), atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., kalinant jį pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš 2019 m. gegužės 13 d. įvykusio įvykio, kurio metu į jo kamerą per maisto tiekimui skirtą langelį buvo įmestas maišelis su fekalijomis.

Atsakovas pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių neginčija, nurodo, kad nuteistasis O. Z., kuris lydimas pareigūno nešė šiukšles ir per maisto išdavimo langelį į kamerą įmetė maišelį su neaiškios kilmės turiniu, buvo nubaustas drausmine tvarka.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), be kita ko, reglamentuoja ir reikalavimus kamerų durų įrengimui. Pagal Taisyklių 17.3 punktą, viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.

Alytaus pataisos namų administracija 2019 m. birželio 25 d. raštu (b. l. 32–33), 2019 m. birželio 26 d. raštu (b. l. 29), taip pat 2019 m. liepos 3 d. raštu (b. l. 31) pareiškėją informavo, kad šiuo metu uždarojoje zonoje įrengiami nauji maisto išdavimo langelių užraktai, o kameroje, kurioje pareiškėjas atlieka nuobaudą, toks užraktas jau įrengtas. Bylos duomenys ir pareiškėjo aprašytos 2019 m. gegužės 13 d. įvykio aplinkybės patvirtina, kad kameros Nr. 16, kurioje jis buvo apgyvendintas, durų langelis, skirtas maistui perduoti, nebuvo užrakintas (neturėjo užrakto), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas, netinkamai įrengdamas (prižiūrėdamas) kameros Nr. 16 duris, pažeidė Taisyklių 17.3 punkto reikalavimus.

Viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra dienotvarkė, kuri privalo griežtai reglamentuoti nuteistųjų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems (Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 113 str. 117 str.). Dienotvarkės laikymosi užtikrinimas, taip pat pataisos įstaigoje laikomų asmenų priežiūra, pačių pataisos įstaigų apsauga priklauso nuo pareigūnų veiksmų (veikimo, neveikimo). Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 11 punkte nurodomi asmenų, laikomų pataisos įstaigose, priežiūros užtikrinimo būdai ir priemonės, tarp jų: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, ir pan. Alytaus pataisos namų direktoriaus 20018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294 patvirtinta Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė (toliau – ir Dienotvarkė), galiojusi 2019 m. gegužės 13 d. įvykio dieną, griežtai reglamentavo laikotarpius, skirtus nuteistųjų kėlimuisi, rytinei mankštai, miegamosios vietos tvarkymui, tualetui (patalynės pridavimui), pusryčiams, pasivaikščiojimui, pietums, Psichologinės tarnybos specialistų konsultavimui, socialinių buitinių klausimų sprendimui, sveikatos priežiūros specialistų lankymuisi, vaistų išdavimui, laisvalaikiui, vakarienei, pasirengimui miegui (patalynės išdavimui), nepertraukiamam miegui.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis O. Z. iš kameros buvo išvestas 2019 m. gegužės 13 d. 20.40 val. išmesti šiukšles (b. l. 75), t. y. pagal Dienotvarkę laisvalaikiui skirtu laiku (b. l. 129). Vedamas jis pribėgo prie kameros Nr. 16, atidarė maisto perdavimui skirtą langelį ir kažką įmetė, todėl Alytaus PN direktoriaus nutarimu jam skirta nuobauda (b. l. 74).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 73² punkte reglamentuojama, kad iš kamerų, nuteistieji gali būti išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Tačiau sisteminis šios teisės normos ir Instrukcijos 11 punkto aiškinimas, suponuoja išvadą, kad nuteistasis laisvalaikio metu iš kameros gali būti išleidžiamas tik užtikrinus pataisos įstaigoje laikomų asmenų priežiūra, pačios pataisos įstaigos apsaugą, atlikus asmens patikrinimą, garantuojant bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymą. Teismo vertinimu, 2019 m. gegužės 13 d. Dienotvarkėje laisvalaikiui skirtu metu, nuteistasis O. Z. buvo išveistas iš kameros, neįgyvendinant Instrukcijos 11 punkte nurodytų veiksmų, neužkardant bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų, dėl to įvyko pareiškėjo skunde nurodytas incidentas (b. l. 74). Todėl pripažintina, kad atsakovas pažeidė Instrukcijos 11 punkto reikalavimus ir pareiškėjo skunde aprašyti neigiami išgyvenimai yra tokio pažeidimo pasekmė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad prieš 2019 m. gegužės 13 d. incidentą jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl nesaugumo, paaiškinimuose nurodė priežastis dėl grėsmės, tačiau nebuvo reaguojama, administracija neįžvelgė grėsmės jo gyvybei ir tam, kas nutiko, tyrimų išvados buvo šabloninės, kad rašant paaiškinimus, patirdavo grasinimus iš pareigūno.

Byloje nustatyta, kad iki 2019 m. gegužės 13 d. incidento 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 81, 89, 86) pareiškėjas N. I. Kontrolės ir praleidimo punkto pareigūnams yra pareiškęs, jog atsisako gyventi jam paskirtame būryje. Atsakovas dėl tokių atsisakymų atliko tyrimus, kurių metu pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad jo nepriima kiti nuteistieji, jam niekas negrasino, fizinio ir psichinio smurto prieš jį nenaudojo, kad yra asmeninės priežastys, kurių nurodyti negali (b. l. 82, 90, 87). Kiti brigados nuteistieji paaiškinimuose taip pat patvirtino, jog niekas būryje prieš jį smurto nenaudojo, atsisakymo gyventi būryje priežasčių jie nežino (b. l. 83, 84). Pareiškėjas 2018 m. liepos 4 d. prašymu kreipėsi į Alytaus PN (b. l. 149), 2018 m. rugpjūčio 28 d. – į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos (b. l. 150), prašydamas perkelti jį į Vilniaus pataisos namus, nurodė atsisakantis keltis į bet kurį lokalinį sektorių Alytaus PN dėl gresiančio pavojaus jo gyvybei. Vėlesniuose, po incidento teiktuose paaiškinimuose, atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastimi pareiškėjas nurodė kitų nuteistųjų prisigalvojimą, jog jis buvęs policijos pareigūnas, nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., teiktuose paaiškinimuose, pradėjo nurodyti priežastį, jog dar 2018 m. gegužės 17 d. yra nukentėjęs nuo kitų būryje esančių nuteistųjų (b. l. 117, 162, 163, 167).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisako gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas suteikė galimybę jam pasiaiškinti raštu. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, pagrįstų abstrakčiais teiginiais, pažymint jog negali nurodyti asmeninių priežasčių, tačiau atsisako eiti gyventi į paskirtą būrį arba eiti į bet kurį būrį (Alytaus PN 2018 m. spalio 2 d. raštas, b. l. 150–151), negalima daryti išvados, jog jo atsisakymą atsakovas galėjo sieti su konkrečia konfliktine situacija ar jam objektyviai iškilusia realia grėsme.

Pastebėtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų paskirstymo pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas pagal jų pačių pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti kiekvieną prašantįjį, tačiau gali izoliuoti nuteistąjį, kuris raštiškai pareiškė norą būti izoliuotas ir nurodė svarbias priežastis, arba tokios priežastys buvo nustatytos.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui išreiškus prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 132), byloje nesant duomenų apie atsakovui pateiktas svarbias atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis, įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė tekti paaiškinimus raštu, kad naujas motyvas, apie 2018 m. gegužės 17 d. nukentėjimą nuo kitų nuteistųjų, atsirado tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime, t. y. po 2019 m. gegužės 13 d. incidento, nesant duomenų, kad jam paskirtas nuobaudas ar kitus pareigūnų veiksmus pareiškėjas būtų ginčijęs BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas vertina, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjo atsisakymai eiti į jam paskirtą būrį galėjo būti sąlygoti svarbių priežasčių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tirdamas pareiškėjo atsisakymų eiti į paskirtus būrius priežastis galėjo atlikti neteisėtus veiksmus ar netinkamai į pareiškėjo nurodytas priežastis reaguoti.

Skundo argumentai, kad rašydamas paaiškinimus jis patirdavo grasinimus iš pareigūno yra nekonkretizuoti, nedetalizuoti, pernelyg abstraktūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimui yra įrengta signalinė lempa (užsidega koridoriuje, nuspaudus jungiklį), kurios budintis prižiūrėtojas dažnai ilgai nepastebi, nėra galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl nėra užtikrinamas minimalus saugumas, kyla grėsmė sveikatai.

Privalomą prižiūrėtojo iškvietimo sistemos kamerose įrengimą reglamentuoja Taisyklių 16.11 punktas, tačiau, iškvietimo sistemos rūšies, minėtas teisės aktas nedetalizuoja. Pareiškėjo išreikšta nuomonė, kad pareigūnų iškvietimui įrengta signalinė lempa neužtikrina saugumo, kyla grėsmė sveikatai, laikytina neturinčia teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui, nes jokių konkrečių duomenų apie kilusią grėsmę saugumui ar sveikatai dėl nesančio garsinio pareigūnų iškvietimo signalo pareiškėjas nenurodė. Be to, bylos duomenys (b. l. 149) patvirtina, kad kamerose bausmę pareiškėjas atlikinėjo vienas, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (b. l. 2) ir Alytaus PN pareigūno 2019 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo turinys (b. l. 79) patvirtina, kad į pareiškėjo kvietimus pareigūnai reagavo, prie kameros prieidavo, nusiskundimus išklausydavo, į juos reaguodavo. Pareiškėjas neginčija, kad pareigūnų iškvietimo sistema (signalinė lempa) kamerų tipo patalpose buvo įrengta, todėl teismas vertina, kad Alytaus PN visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui pareiškėjui išsikviesti pagalbą problemos nebuvo. Argumentai dėl negalėjimo kameroje pasinaudoti garsinės signalizacijos mygtuku, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentai, kad kamerų tipo patalpose buvo uždrausti pasimatymai, skambinimai telefonu, apsipirkimai parduotuvėje (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes), draudžiama naudotis televizoriumi, radiju, virduliu, gauti smulkiuosius paketus, siuntinius, siųsti laiškus artimiesiems, kad apie 15-20 min. pareigūnų tenka laukti po išsimaudymo duše, kad sulaukdavo replikų iš pareigūnų, laikytini pernelyg abstrakčiais ir nedetalizuotais. Byloje nėra duomenų, kad dėl kamerose laikomiems asmenims nustatytų draudimų, per ilgo laukimo išsimaudžius duše, replikų iš pareigūnų pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administracija, o ši į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusi. Kita vertu, BVK 145 straipsnio 1 dalis numato, kad kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Taigi, pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, jo teisės buvo apribotos BVK 145 straipsnio 1 dalies pagrindu. Duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas galėjo pažeisti galiojančius teisės aktus dėl perteklinio pareiškėjo teisų suvaržymo, laikant jį kamerų tipo patalpose, byloje nėra.

Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po 2019 m. gegužės 13 d. įvykusio incidento (buvo įmestas į kamerą maišelis su neaiškiu turiniu), daugelis nuteistųjų vengdavo su juo bendrauti, uždavinėdavo žeidžiančius klausimus, replikuodavo, todėl pradėjo vengti žmonių, jautė gėdą, nepatogumus, pasidarė irzlus, nuolat jaučia baimę, diskomfortą, jaučiasi pažemintas, negali gyventi būryje net kituose pataisos namuose. Alytaus PN Resocializacijos skyriaus pažyma (b. l. 92) patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas po 2019 m. gegužės 13 d. incidento dažnai (apie 10 kartų) naudojosi psichologo paslaugomis. 2020 m. sausio 22 d. jo paties iniciatyva buvo pravesta psichologo konsultacija Marijampolės pataisos namuose, buvo pasiūlytos tolesnės psichologo konsultacijos, dėl kurių nesikreipė (Marijampolės pataisos namų Antrojo resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. pažyma; b. l. 100). Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nustatytų šioje byloje, pareiškėjo patirtų neigiamų potyrių, išgyvenimų intensyvumas blėsta, patirta skriauda dėl laiko faktoriaus mažėja.

Tačiau teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimą, pažeistos vertybės pobūdį ir trukmę, pareiškėjas dėl 2019 m. gegužės 13 d. incidento galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A143-1966/2008, Nr. A 502-734/2009, Nr. A525-1181/2010, EŽTT 2008 m. lapkričio 28 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, yra neteisėti veiksmai (neveikimas) CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, patenkančius į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (atsakovui pažeidus Taisyklių 17.3 punktą, neįrengiant kameros Nr. 16 durų langelio užrakto, pažeidus Instrukcijos 11 punktą, neužtikrinant pataisos įstaigoje laikomų asmenų priežiūros, pačios pataisos įstaigos apsaugos, neatlikus asmens patikrinimo, negarantavus bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymo). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę, pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200,00 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. I. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti N. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200,00 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis