Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-903-758/2015 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

patikslintu ieškiniu J. V. prašė teismo priteisti iš atsakovės G. S. 7530,12 Eur skolą, 2 744,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad pagal 2007-07-25 sutartį atsakovei G. S. paskolino 26 000 Lt (7 530,12 Eur), kuri skolą turėjo grąžinti iki 2009-12-31, tačiau skolintų lėšų atsakovė negrąžino.

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovo J. V. naudai iš G. S. priteisė 7 530,12 Eur skolos, 3 277,86 Eur palūkanų, 5 % metinių palūkanų už priteistą 10 807,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 325,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog 2007-07-25 paskolos sutarties turinys nekelia abejonių ir patvirtina, jog atsakovė G. S. iš J. V. pasiskolino 26 000 Lt (7 530,12 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009-12-31. Konstatavo, jog atsakovė skolos negrąžino, nurodė, jog šio fakto neneigia ir G. S., o jos teiginius, kad ji negavusi paskolos, o tik pasirašius sutartį, atmetė. Teismas kritiškai vertino G. S. teiginius, jog 2007-05-25 sutartį sudariusi esant ieškovo grasinimams, ekonominiam spaudimui, nes byloje nėra jokių įrodymų buvus tokiems ieškovo veiksmams. Vadovaudamasis byloje pateiktomis ankstesnėmis paskolos šalių sutartimis darė išvadą, jog paskolos dalykas buvo perduodamas iki sutarčių sudarymo ir pasirašymo momento ir ginčų su ieškove dėl pinigų perdavimo nebuvo. Ieškovo prašymą priteisti 7,29 procento metines palūkanas nuo paskolintos sumos laikė pagrįstu ir tenkintinu.

Apeliaciniu skundu atsakovė G. S. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2007-07-25 sutartis neatitiko įstatymo reikalavimų, nes joje nebuvo nurodytas paskolos dalykas ir paskolos perdavimo gavėjui faktas. Teigia, jog ginčo sutartis buvo sudaryta ieškovui grasinant kreiptis į teismą ir areštuoti turtą, nes ji buvo skolinga J. V.. Nurodo, kad grąžinus skolą pagal ankstesnes paskolų sutartis, ieškovas buvo pažadėjęs grąžinti ir 2007-07-25 sutartį. Teigia, kad ieškovas nuo sutarties sudarymo dienos iki ieškinio pateikimo momento grąžinti 26 000 Lt nereikalavo. Tvirtina, jog pinigai jai nebuvo perduoti, todėl mano 2007-07-25 sutarčiai esant nesudarytai. Be to, teigia, kad 2007-07-25 sutartyje nurodyta suma yra didelė ir tokią sumą ji negalėtų grąžinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. V. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė G. S. pagal analogiškas paskolos sutartis daug kartų iš jo skolinosi, todėl skundžiamas sprendimas yra teisingas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2007-07-25 buvo sudaryta sutartis tarp J. V. ir G. S., pagal kurią G. S. pasiskolino iš ieškovo 26 000 Lt ir įsipareigojo iki 2009-12-31 grąžinti paskolą dalimis po 500 Lt (b. l. 3). Sutartyje nurodyta, kad „Aš, G. S. <...> pasiskolinau iš J. V. 26 000 (dvidešimt šešis tūkstančius) litų. Skolą įsipareigojų grąžinti dalimis po 500 Lt <...>“ (tekstas netaisytas). Apeliantė tvirtina 2007-07-25 paskolos dalyko, t. y. pinigų, negavusi ir mano, jog sutartis nesudaryta.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio nuostatos nustato, jog paskolos sutartis yra realinė. Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str. str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-366/2010; Nr. 3K-3-564/2010; Nr. 3K-3-107/2011, 3K-7-430/2013 ir kt.). Minėti išaiškinimai įgalina konstatuoti, jog CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui.

Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Nr. 3K-3-601/2005 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui - atsakovei G. S., faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui - ieškovui J. V. (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos sutarties tekstas: „Aš, G. S. <...> pasiskolinau iš J. V. 26 000 (dvidešimt šešis tūkstančius) litų. Skolą įsipareigojų grąžinti dalimis po 500 Lt, <...>“ (tekstas netaisytas) - tiek lingvistine žodžio prasme, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia konstatuoti, jog pinigų perdavimas įvyko prieš sutarties pasirašymą. Sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjai momento. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Tačiau žodžio ,,pasiskolinau“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjai, sudaro pagrindą pripažinti paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Be to, byloje pateiktos sutarčių kopijos tarp ieškovo J. V. ir atsakovės G. S. leidžia teigti, jog ir iki 2007-07-25 sutarties sudarymo šalis siejo paskoliniai sutartiniai santykiai (b. l. 19-23). Atsakovė G. S. 2015-08-25 teismo posėdžio metu pripažino, jog skolinosi pinigines lėšas iš ieškovo pagal byloje pateiktas sutarčių kopijas (b. l. 47-48). Byloje neneigiama, kad ginčo sutartis buvo surašyta pačios atsakovės G. S. ir duomenų, kad atsakovė nesuprato sutarties reikšmės bei prisiimamų įsipareigojimų, nėra. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog atsakovės pateiktose sutarčių kopijose vyrauja iš esmės ta pati teksto formuluotė – „<...> pasiskolinau <...> įsipareigojų <...>“ (tekstas netaisytas), kaip ir ginčo sutartyje. Kadangi ankstesnės sutartys tarp J. V. ir G. S. nenuginčytos ir atsakovės įvykdytos, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ir nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sandoris buvo sudarytas, o sutartyje nurodytos piniginės lėšos perduotos G. S.. Apeliantė teigia, kad 2007-07-25 sutartis buvo sudaryta ieškovui jai grasinant, tačiau pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių minėtus teiginius, nepateikia (CK 1.91 str.; CPK 12 str., 178 str.). Ieškovo reikalavimas grąžinti ankstesnes skolas bei jo ketinimas savo teises ginti teismine tvarka, nereiškia, jog atsakovei buvo grasinama ir ji dėl to privalėjo prisiimti dar didesnius įsipareigojimus.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskolos dalykas atsakovei buvo perduotas, todėl pripažinti 2007-07-25 sutartį nesudaryta, nėra pagrindo.

Iš 2007-07-25 sutarties teksto matyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos dalyku mokėjimo. Taip pat, ginčo sutartyje nėra nurodyta, jog paskolos sutartis neatlygintinė, o paskolos dalykui esant pinigams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė 2007-07-25 sutarčiai esant atlygintinei (CK 6.872 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas J. V. 2015-06-04 pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės ne tik 7 530,12 Eur skolą, bet ir 3 277,86 Eur palūkanas (b. l. 1). 2015-07-16 ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino priteistinų palūkanų dydį – jas sumažino iki 2 744,75 Eur (b. l. 15-16). 2015-08-25 teismo posėdžio metu ieškovo patikslintas ieškinys buvo priimtas (b. l. 47-48). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 3 277,86 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku, peržengė patikslinto ieškinio ribas (CPK 265 str. 2 d.). Nesant paneigtai 2007-07-25 sutarties atlygintinumo prezumpcijai, ieškovas turėjo teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, apskaičiuotas už 5 metus, vadovaudamasis Lietuvos banko Statistikos departamento duomenimis apie vidutines metines palūkanų normas (CPK 12 str., 178 str., CK 1.125 str. 9 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog patikslintu ieškiniu prašomų priteisti palūkanų dydis neprieštarauja bendriesiems teisės principams, todėl įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, sprendimo dalis dėl palūkanų dydžio priteisimo keistina ir priteistų palūkanų dydis mažintinas iki 2 744,75 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog pradinį ieškinį ieškovas apmokėjo 324 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 179 str. 3 d.). Pradinį ieškinį sumažinus ieškovo iniciatyva, permokėtas žyminis mokestis nėra grąžinamas (CPK 87 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės G. S. pakeisti, jų dydį sumažinti iki 2 744,75 Eur ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

Ieškovo J. V. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 530,12 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų 12 euro ct) skolą, 2 744,75 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 75 euro ct) palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 10 274,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-09) iki sprendimo visiško įvykdymo, 308 Eur žyminį mokestį, 1,70 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas, viso 309,70 Eur (tris šimtus devynis eurus 70 euro ct) bylinėjimosi išlaidų J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.