Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. e2-1965-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
e2-1965-236/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1965-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00283-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-829-372/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijose“, pirkimo Nr. 397512 (toliau – ir Pirkimas).

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. spalio 23 d. sprendimą atmesti UAB „Tomadas“ pretenziją ir nutraukti Pirkimo procedūras bei įpareigoti atsakovą jas tęsti.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui pirkti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste paslaugas pagal nebegaliojančias 2017 m. rugpjūčio 29 d. analogiškų paslaugų viešojo pirkimo sutartis Nr. 40-ST2-87-(1.32); Nr. 40-ST2-88-(1.32); Nr. 40-ST2-89-(1.32) bei Nr. 40-ST2-90-(1.32), taip pat uždrausti atsakovui bylos nagrinėjimo laikotarpiu organizuoti analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą bet kokia kita Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatyta forma. Šį prašymą grindė aplinkybe, jog neteisėtai nutraukęs Pirkimo procedūras atsakovas perka analogiškas paslaugas iš buvusio tiekėjo, o tokia situacija pažeidžia viešąjį interesą. Prašymo netenkinus visą bylos nagrinėjimo laiką apmokėjimą už paslaugas neteisėtai gautų buvęs tiekėjas, o ieškovės patirtą žalą įrodyti būtų praktiškai neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, jog ieškovės pateikti argumentai nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams. Teismo nuomone, šiuo atveju prioritetas turi būti taikomas viešojo intereso apsaugai. Aplinkybės, ar atsakovas savo veiksmais pažeidė viešųjų pirkimų principus, bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o jeigu tuomet būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas Pirkimo procedūras, pažeidė galiojusius įstatymus, ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė UAB „Tomadas“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismo nutartyje nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės dėl ginčo esmės bei šablonės citatos iš kitų, savo esme visiškai nepanašių, bylų rodo, kad teismas skundžiama nutartimi nesistengė iš esmės išnagrinėti ieškovės pateikto prašymo.

5.2. Atsakovas turi pareigą užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą nagrinėjamu atveju, tačiau savo veiksmais jis jį pažeidžia – atsisako vykdyti viešąjį pirkimą ir perka paslaugas iš tiekėjo, su kuriuo vykdytina sutartis jau yra pasibaigusi.

5.3. Ieškovės galimybės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra labai ribotos, kadangi įrodyti patirtą žalą yra sudėtinga, nors ji pasireiškia tiek finansinių, tiek ir žmogiškųjų išteklių panaudojimu rengiantis dalyvauti Pirkime.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

6.1. Pirkimo objektas lemia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą savalaikiai gauti perkamas paslaugas.

6.2. Jokių įrodymų apie atsakovo planuojamą naujo analogiškų paslaugų viešojo pirkimo organizavimą byloje nėra ir negali būti, kadangi su UAB „Automagija“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos sutartys nėra pasibaigusios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „Tomadas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).

10. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijose“. Pirkimo objektas – priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimas vykdomas visuomenės reikmėms užtikrinant viešąjį interesą ir policijos uždavinių įgyvendinimą. Atsakovas informavo ieškovę 2018 m. spalio 12 d. pranešimu informavo ieškovę, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu Pirkimo procedūros nutraukiamos (atsiradus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti). Ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo, kurią jis 2018 m. spalio 23 d. pranešimu atmetė.

11. Atskirajame skunde ieškovė kritikuoja pirmosios instancijos nutartį kaip tinkamai nemotyvuotą bei teisiškai nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad nutartis nėra pakankamai išsami bei argumentuota, tačiau pažymi, kad savo esme teisinga nutartis (teisingas jos pagrindu priimtas procesinis sprendimas) negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais. Toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo bei grėsmės būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo.

12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie jo buvo pridėti, ieškovės vertinimu, jame išdėstytus argumentus pagrindžiantys įrodymai, todėl ieškovės ieškinys, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, laikytinas preliminariai pagrįstu.

13. Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, prašė teismo uždrausti jai pirkti analogiškas paslaugas pagal nebegaliojančias viešojo pirkimo sutartis su ankstesniu tiekėju, taip pat uždrausti organizuoti kitą analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmasis ieškovės prašymas (uždraudimas įsigyti paslaugas iš ankstesnio tiekėjo) nėra susijęs su ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimu, nes net ir pripažinus atsakovo sprendimą nutraukti Pirkimą neteisėtu, aplinkybė, kad paslaugos visą bylos nagrinėjimo laiką buvo perkamos iš kito tiekėjo, ieškovės teisių nepažeistų. Be to, ieškovės argumentai apie anksčiau galiojusių paslaugų pirkimo sutarčių pasibaigimą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patvirtintas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šioje proceso stadijoje uždraudus atsakovui pirkti aptariamas paslaugas, būtų akivaizdžiai pažeistas visuomenės interesas Pirkimo objektu, kadangi tam tikrą laiko tarpą tokios paslaugos pakankamai didelėje valstybės teritorijoje iš viso nebūtų teikiamos. Tai sutrukdytų tinkamą atsakovo viešųjų funkcijų vykdymą.

16. Tuo tarpu antrasis ieškovės prašymas (uždraudimas organizuoti kitą analogiškų paslaugų pirkimą) stokoja pagrįstumo, kadangi byloje įrodymų apie tokius atsakovo ketinimus nėra. Jis pats pripažįsta perkantis paslaugas iš UAB „Automagija“ pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudarytas sutartis. Atsižvelgęs į tai, jog antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nebuvo konstatuota, teismas sprendžia, jog neegzistuoja pagrindas jas taikyti.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas