Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo K. G. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo J. D. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, nuteistajam paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 12 (dvylika) metų ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta dalis atliktų bausmių, paskirtų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. O. (toliau – V. O.) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 26 d. apie 18.01 val., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) trumposiomis tekstinėmis žinutėmis (SMS) atsiliepė į K. G. (toliau – K. G.) skelbimą apie parduodamus drabužius interneto portale (duomenys neskelbtini), tyčia iš anksto suplanavęs pasisavinti svetimą K. G. turtą, apgaule, tikrovėje neketindamas ir negalėdamas to padaryti, įtikino nukentėjusiąją K. G., kad už jų sutartą kainą (su siuntimo kaštais), atitinkamai 105 Eur ir 210 Eur, nupirks iš jos striukę ir kailinukus, po ko į nukentėjusios jam nurodytą jos elektroninio pašto dėžutę atsiuntė jai netikrus neva tai atliktų 105 Eur ir 210 Eur mokėjimų į jos nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimus, kuriais patikėjusi K. G. pagal jo nurodymus striukę ir kailinukus AB „Kautra“ autobusų siunta Kauno m. autobusų stotyje išsiuntė jo, motinai D. V. (toliau – D. V.), nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, į (duomenys neskelbtini) m., kuri siuntą pagal jo, nurodymus atsiėmė AB „Kautra“ (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ir parsigabeno į savo namus. Tokiu būdu V. O. apgaule užvaldė jam svetimą 300 Eur vertės nukentėjusios K. G. turtą.

2. Be to, jis 2019 m. spalio 27 d. apie 9.40 val., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) trumposiomis tekstinėmis žinutėmis (SMS) atsiliepė į J. D. (toliau – J. D.) skelbimą apie parduodamus kailinius interneto portale (duomenys neskelbtini), tyčia iš anksto suplanavęs pasisavinti svetimą J. D. turtą, apgaule, tikrovėje neketindamas ir negalėdamas to padaryti, įtikino nukentėjusiąją J. D., kad už jų sutartą 380 Eur kainą nupirks iš jos kailinius, po ko į nukentėjusios jam nurodytą jos elektroninio pašto dėžutę atsiuntė jai netikrą neva tai atlikto 400 Eur mokėjimo į jos nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimą, kuriuo patikėjusi J. D. pagal jo nurodymus kailinius AB „Kautra“ autobusų siunta (duomenys neskelbtini) m. autobusų stotyje išsiuntė jo motinai D. V., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, į (duomenys neskelbtini) m., kuri siuntą pagal jo nurodymus atsiėmė AB „Kautra“ (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ir parsigabeno į savo namus.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje .nuteistojo gynėja prašė V. O. apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. O. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiek su jam paskirta bausme. V. O. teigimu, jo padaryta nusikalstama veika turėjo būti pripažinta mažareikšme. Apygardos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Nuteistasis savo skunde teigia, kad jo parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, tačiau išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. O. parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, su nukentėjusiosiomis K. G. ir J. D. buvo bendrauta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Byloje esantis tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 129 – 130) patvirtina aplinkybę, kad telefono kortelė buvo aktyvi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. Telefonas veikė celės 896A teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kitoje celės veikimo teritorijoje telefonas neveikė, todėl galima teigti, kad su nukentėjusiosiomis buvo bendrauta iš (duomenys neskelbtini). Apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 11 – 12) V. O. teigė, kad jokiais mobiliojo ryšio telefonais jis nesinaudojo ir nesinaudoja. Elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) jam taip pat nėra žinomas. Apklausos metu V. O. nurodė, kad atliekant bausmę 2019 m. spalio mėnesį į jį kreipėsi nuteistasis L. M. (toliau – L. M.), kuris paprašė, kad V. O. susisiektų su mama ir jos paprašytų iš autobusų stoties paimti siuntas. Kas tose siuntose bus V. O. esą nebuvo pasakyta. V. O. nurodė, kad L. M. sakė, jog nori padaryti staigmeną draugei. Jo duotu telefonu, kurio numerio V. O. teigė nežinojęs, jis paskambino mamai ir paprašė paimti siuntas. Ji sutiko ir sūnaus daugiau nieko neklausė. Savaitės bėgyje į V. O. ir vėl kreipėsi L. M. ir pasakė, kad jau reikia paimti siuntas. V. O. teigimu jis apie tai informavo mamą ir ji paimdavo siuntas. Pasak nuteistojo, L. M. jam davė adresą, kuriuo siuntas reikėjo išsiųsti ir jis tą adresą padavė mamai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas ir apžiūrėtas V. O. mamos mobiliojo ryšio telefonas. Iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 1, b. l. 110 – 117) matyti, kad nuteistojo mama D. V. susirašinėjo su sūnumi. Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad susirašinėdamas su mama, nuteistasis naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). SMS žinutėse V. O. mamai nurodė, kad siuntinius, kuriuos ji gavo, ji turi išsiųsti į (duomenys neskelbtini) R. K. (toliau – R. K.), kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 129 – 130) matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė celių C5CB ir 5CB8 aptarnaujamoje teritorijoje, kurios yra (duomenys neskelbtini). Niekur kitus šis telefono numeris neveikė, todėl akivaizdu, kad minėtas telefono numeris priklauso būtent V. O., o ne R. K.. Tai, kad R. K. nėra L. M. draugė ir, kad jis (L. M.) negalėjo prašyti, kad V. O. susisiektų su mama dėl siuntų iš stoties paėmimo, kaip kad nurodė V. O., patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) raštas dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 148). Minėtame rašte nurodyta, kad V. O. laikotarpiu 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais, bausmę atliko (duomenys neskelbtini) gyvenamoje patalpoje, o nuteistasis L. M. minėtu laikotarpiu bausmę atliko (duomenys neskelbtini) gyvenamoj patalpoje. Rašte nurodoma, kad nuteistieji gali laisvai bendrauti tik su to paties lokalinio sektoriaus laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nurodytu laikotarpiu V. O. su L. M. bendrauti negalėjo. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad remiantis L. M. „Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės“ duomenimis pilietė R. K. minėto nuteistojo (duomenys neskelbtini) nėra lankiusi. Taip pat nėra užfiksuota, kad minėta pilietė L. M. būtų perdavusi/atsiuntusi siuntinį, daiktų. Rašte taip pat nurodyta, kad V. O. „Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės“ duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) minėtą nuteistąjį lankė trumpalaikių pasimatymų metu. Apskaitos kortelėje nėra užfiksuota, kad minėta pilietė nuteistajam būtų perdavusi/atsiuntusi siuntinį, daiktų. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne L. M., o būtent V. O. yra pažįstamas su R. K., todėl jo parodymai, jog daiktus iš autobusų stoties L. M. norėjo perduoti savo draugei R. K., yra paneigti. Pažymėtina ir tai, kad su nukentėjusiąją J. D. buvo susisiekta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad šis telefono numeris veikė bokšto 869A veikimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), todėl galima daryti išvadą, kad šis telefono numeris buvo naudojamas tik Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritorijoje. Telefono numeris buvo aktyvus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad iš telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su nukentėjusiomis K. G., J. D., nuteistojo V. O. mama, taip pat buvo skambinta į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį bei gauti pranešimai iš UAB „Kautra“. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji J. D. nurodė, kad jai paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) atsiliepė vyriškis, kurio balsas tikrai panašus į teisme girdimą V. O. balsą. Pažymėtina, kad anksčiau aptarti įrodymai, taip pat byloje esantys nukentėjusiųjų K. G. ir J. D. pateikti mobiliųjų telefonų ekranvaizdžiai su SMS žinutėmis bei bankiniais pavedimais, patvirtina aplinkybę, kad būtent nuteistasis V. O. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priešingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde, nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas teisingai atsižvelgė į bylos aplinkybes ir V. O. buvo nuteistas pagrįstai.

8. Skunde V. O. nurodo, kad L. M. teismui davė melagingus parodymus, esą jis nepažįsta V. O.. Apelianto teigimu, jie abu yra atlikinėję laisvės atėmimo bausmę tame pačiame būryje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausiamas L. M. nurodė, kad V. O. jis žino iš matymo, o 2019 m. pabaigoje su juo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, 2-ame sektoriuje, tačiau skirtinguose būriuose. L. M. nurodė, kad V. O. buvo jam skolingas, tačiau sutartu laiku skolos negrąžino, todėl L. M. sau pasiėmė V. O. skirtą mobilų telefoną, dėl ko pastarasis supykęs pareiškė, kad „įtrauks“ L. M. į bylą ir taip pridarys jam rūpesčių. L. M. taip pat nurodė, kad nagrinėjamuose nusikaltimuose nedalyvavo, nukentėjusiųjų nežino, su jomis jokia forma nebendravo, dėl dėvėtų drabužių iš jų pirkimo nesitarė, jokių duomenų iš jų neprašė, tariamų pavedimų bankui neklastojo ir tokių joms nesiuntė, V. O. dėl šitų įvykių nieko neprašė, apie jo veiksmus nieko nežinojo. Jis Kauno m. gyventojos R. K. nepažįsta, nežino, su ja neturįs jokių ryšių, ar tokių turintis V. O., jam nežinoma. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas tokius L. M. parodymus pagrįstai vertino kaip teisingus, kadangi juos patvirtina šios nutarties 7 punkte aptarti duomenys iš pataisos įstaigos, kurie patvirtina, kad V. O. bausmę su L. M. atlikinėjo skyriumi, dėl ko buvo ženkliai apsunkinta galimybė bendrininkauti tokio pobūdžio nusikalstamose veikose, taip pat tai, kad daiktai turėjo būti persiųsti ne L. M., o V. O. draugei R. K.. Apygardos teismas sutinka, kad L. M. nuosekliai nurodyta byloje nuteistojo V. O. apkalbėjimo motyvacija yra tikroviška, logiška ir įtikinanti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo V. O. teiginiai dėl melagingų nuteistojo L. M. parodymų atmestini kaip nepagrįsti.

9. V. O. teigimu, jo padaryta nusikalstama veika turėjo būti pripažinta mažareikšme. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016 ir kt.).

10. Apygardos teismo vertinimu, V. O. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai buvo nepripažintos mažareikšmėmis. Visų pirma pažymėtina, kad V. O. jau praeityje yra teistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl nagrinėjamu atveju jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Nuteistasis savo padarytas nusikalstamas veikas gerai apgalvojo – su nukentėjusiosiomis bendravo iš kelių skirtingų telefono numerių, suklastojo bankinius pavedimus, kuriuos vėliau persiuntė nukentėjusiosioms, prekes užsakė ne tiesiogiai savo draugei, tačiau pirmiausia nurodė jas siųsti savo mamai. Nors nuteistojo neteisėtais veiksmais padaryta žala nėra didelė, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė pataisos namuose, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip itin pavojingi, kadangi net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis ėmėsi visų priemonių, siekdamas padaryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl pripažinti aukščiau aptartus nuteistojo veiksmus mažareikšmiais, teisinio pagrindo nėra.

11. Skunde nuteistasis nurodo, kad reali laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už praeityje jo padarytus nusikaltimus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę nuteistajam V. O., pirmosios instancijos teismas visų pirma atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį bei jomis sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktai) ir konstatavo, kad nėra pagrindo šiuo konkrečiu atveju kiekvienai iš nukentėjusiųjų skyriumi padarytą žalą pripažinti mažareikšme. Skiriant bausmę taip pat buvo įvertinta kaltės forma ir rūšis, konstatuojant, kad abi V. O. kaip savarankiški tyčiniai nusikaltimai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo visiškai baigtos, atsirado realūs faktiniai nusikaltimų padariniai, padarę tiesioginės žalos savo turto (daiktų) netekusioms nukentėjusioms, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas vertinti mažiau pavojingomis ir švelninti V. O. teisinę padėtį byloje faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino neigiamai, kadangi V. O. teisiamas jau 15 kartą, tame tarpe už analogiškas nusikalstamas veikas (sukčiavimus) – 7 kartą, nusikalto dar nebaigęs atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, dėl to būdamas recidyvistu, 2018 m. gruodžio 3 d. pataisos įstaigoje, atlikdamas bausmę, prieš jos pareigūnę įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė V. O. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko pagrįstai pripažino V. O. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

13. 2021 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 50 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. O. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

14. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo V. O. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. O. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo V. O. valstybės naudai priteisiant 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. O. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo V. O. išieškoti valstybės naudai 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.