Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-286-825/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
1-286-825/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17608-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
A. R., A. V., M. Š.
Nukentėjusysis
D. V., E. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-286-825/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17608-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 2.1.15.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui M. K., kaltinamiesiems A. R., A. V., M. Š., gynėjams advokatams I. S., D. K., nukentėjusiesiems D. V., E. V., jų atstovui advokato padėjėjui K. P., nedalyvaujant civilinio ieškovo, Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokinasi Garliavos jaunučių gimnazijoje, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokinasi Juozo Lukšo gimnazijoje (jo teigimu), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir M. Š., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais, nemažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė D. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruvą bei nubrozdinimą už dešinės ausies, kraujosruvą viršugalvio kairėje, du lygiagrečius nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą dešinio klubo srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis ir įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu būdu šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

be to, jis, 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir M. Š., bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

A. V. kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. R. ir M. Š., kitų žmonių akivaizdoje bendrais veiksmais nemažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė D. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruvą bei nubrozdinimą už dešinės ausies, kraujosruvą viršugalvio kairėje, du lygiagrečius nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą dešinio klubo srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu būdu šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

be to, jis, 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. R. ir M. Š., bendrais veiksmais, nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

M. Š. kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vieloje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir A. R., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais nemažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė D. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruvą bei nubrozdinimą už dešinės ausies, kraujosruvą viršugalvio kairėje, du lygiagrečius nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą dešinio klubo srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu būdu šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

be to, jis, 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir A. R., bendrais veiksmais, nemažiau kaip tris karius sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Kaltinamasis A. R. teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2015 m. kovo 26 d., vyko krepšinio varžybos. Atvažiavo A. V.. D. V. jam (A. R.) bandė padaryti problemų, gaudė, bandė sumušti, jis labai pyko ant jo (A. R.). Į lauką išėjo D. ir E. V., pradėjo eiti link jo (A. R.), kilo ginčas. Prasidėjo muštynės, E. V. bandė trenkti, tada R. sudavė jam kairės rankos kumščiu į barzdą ir E. nukrito. A. V. mušėsi su D.. Buvo M. Š.. Matė kaip E. V. stojosi. Jis kaire koja spyrė į barzdą. Ieškinį pripažįsta. Atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis A. V. teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2015 m. kovo 26 d. atvažiavo į krepšinio rungtynes. Išėjo į lauką rūkyti. Įvyko konfliktas su V., apsižodžiavo, nepatiko, todėl kilo ginčas ir apsistumdė. Suprato, kad vieša vieta. Susitaikė su D. V.. Atlygino abiem 2000 eurų.

Kaltinamasis M. Š. teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2015 m. kovo 26 d. atvažiavo į Garliavos sporto kompleksą. Pamatė, kad stovi jo draugai, todėl sustojo pasišnekėti, rūkė. Išėjo V., kilo konfliktas, susistumdė. E. bandė trenkti R.. Trenkė iš kojos E., D. trenkė 2 - 3 kartus iš kelio. Galvojo, kad jam trenks, gynėsi. D. bandė trenkti R.. A. trenkė atgal gindamasis. Viskas vyko lauke. Iš dalies sutinka su ieškiniu, nes per didelė suma. Blogai vertina savo veiksmus. Planuoja padengti ieškinį, dirba. Nukentėjusiųjų atsiprašė.

Kadangi kaltinamieji A. R., A. V., M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltais prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 22, 23 – 26, 27 - 29 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 13.00 - 14.00 val., kartu su broliu E. V. ir dviem draugėmis išėjo iš Garliavos sporto centro. Prie jo priėjo 7 - 8 jaunuoliai. Vieną - A. R.- pažino. Tada jaunuoliai pradėjo juos mušti, spardyti kojomis ir smūgiuoti rankomis. Jis pamatė, kad šalia guli brolis. A. V. tuo metu dar nepažinojo. A. stovėsena buvo grėsminga, agresyvus balso tonas. A. susinervino ir jį stūmė dviem rankomis į krūtinę. Jam už nugaros buvę asmenys šoko ant jo. Tada pajautė smūgius į galvą, šonus, kojas, rankomis smūgiavo į galvą, kojomis smūgiavo į šonus ir kojas. Į pakaušį buvo apie dešimt smūgių. Kiek kuris asmuo smūgiavo, pasakyti negali. Pamatė, kad vienas iš jų kumščiu trenkia broliui į veidą. Pirmas ant žemės nukrito brolis, paskui krito ir jis. Gulėdamas ant žemės ant kairio šono kojas buvo sulenkęs, veidą buvo uždengęs rankomis. Pro tarpą tarp rankų matė, kad gulintį brolį spardo keliese. Tuo pat metu spardė ir jį. Nuo smūgių jam skaudėjo visą dešinę kūno pusę nuo galvos iki kojų. Atsistojęs pamatė, kad trys juos mušę asmenys nubėga. Trys ar keturi bėgo į kitą pusę. Brolis gulėjo ant žemės ant nugaros ir į aplinką nereagavo. Tada jis puolė vytis nubėgančius asmenis. Tie asmenys pamatę, kad jis atbėga, atsigręžė ir pradėjo eiti link jo. Tada jis sustojo. Prieš jį per vidurį stovėjo A. V., kairėje pusėje stovėjo M. Š., dešinėje pusėje - A. R.. Kodėl tie asmenys jį su broliu sumušė, nežino, nes jokių santykių su jais nėra turėjęs. Peržiūrėjęs įvykio vaizdo įrašą, gali pasakyti, kad A. V. jį rankomis stūmė į krūtinę ir sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. A. R. jam sudavė rankomis ir kojomis į šoną ir galvą ne mažiau kaip du smūgius. M. Š. jam sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. A. V. trenkė ranka broliui E. į galvos sritį vieną smūgį, nuo kurio brolis iškart nukrito. Gulinčiam Edvinui sudavė A. R.. Smūgiavo kojomis į galvos sritį 2 - 3 kartus, o M. Š. smūgiavo kojomis 1 - 2 kartus į šonus.

Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 31 - 33, 34 - 35 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. kovo 26 d. kartu su broliu ėjo iš Garliavos sporto centro. Pirmas pro duris išėjo D., jis ėjo paskui. Išeidamas pro centro duris pamatė, kad stovi 6 - 8 vaikinų grupė. Vėliau sužinojo, kad priekyje stovėjo A. V., antrasis - A. R., trečiasis – M., jo pavardės nežino. Kitų vaikinų neįsidėmėjo, jų apibūdinti negali. Išėjus pro duris, prie pastato kampo, prie brolio priėjo A. V., kuris stovėjo priešais brolį, piktu tonu ėmė kaltinti, kad jis kažkada kažkur važiavo, ne taip į jį pažiūrėjo. Brolis pasakė, kad jis kalba nesąmones. Tada A. V. dar priartėjo, o brolis ištiesė delnais rankas į jį, kad jis neartėtų. Kiti minėti asmenys, stovėję už A. V., pradėjo eiti link jų. Tuomet A. V. stūmė brolį dviem rankomis. Tada jis atsistojo prieš brolį, kad apgintų, o A. V. trenkė jam kumščiu į veidą. Pamatė, kad kiti asmenys, buvę A. V. už nugaros, pradeda jį spardyti. Ar spardė brolį, nematė. Pajautė spyrius į galvą, labiau priekinę galvos pusę. Įtaria, kad jam buvo smūgiuota kojomis, o ne rankomis, kadangi smūgiai buvo itin stiprūs. Nuo to momento nieko nebeatsimena. Nežino po kiek laiko atmerkė akis ir pamatė aplink save daug žmonių, nieko iš jų nepažino, vėl neteko sąmonės. Po to jau prabudo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, jautė skausmus galvoje, skaudėjo dešinį žandikaulį, viršutinė lūpa buvo praskelta, labai skaudėjo kairį petį ir rankas. Buvo išvežtas į Kauno klinikas. Su nei vienu iš minėtų asmenų nėra bendravęs, jų nepažinojo, jokių kontaktų su jais nėra turėjęs. Peržiūrėjęs įvykio vaizdo įrašą negali pasakyti, kad jam smūgius sudavė A. V.. A. R. jam gulinčiam 2-3 kartus spyrė į galvą, po to spyrė kaire koja į galvos sritį, kai bandė keltis. Š. jam gulinčiam sudavė 1-2 kartus į šonus. A. V. stūmė brolį D. rankomis į krūtinės sritį. Jam begulint ant žemės, smūgius D. sudavė A. V., A. R. ir M. Š..

Liudytoja S. Č. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 55 - 57 b. l.) paaiškino, kad nematė kaip prasidėjo muštynės. Išėjus iš Garliavos sporto centro jai pasirodė lyg kažkas stumdytųsi. Kas tame susistumdyme dalyvavo, nematė, nes iš centro išeidinėjo dideli srautai žmonių. Paskui atsisukusi pamatė gulintį E. V., D. brolį.

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 59 - 61 b. l.) paaiškino, kad kai išėjo iš centro pro pagrindines duris, stovėjo trise, kai neužilgo prie jų priėjo jo draugai - A. V. ir M. Š.. Jie kieme stovėjo, rūkė ir kalbėjosi. Po kokių 5 - 7 minučių iš centro išėjo D. V. su savo broliu. D. priėjo prie jų ir paklausė, ar jie jo laukia. A. V. jam kažką atsakė, jie sukonfliktavo. Tada D. abejomis rankomis į krūtinę pastūmė A. V., o A. jį taip pat pastūmė. Kuris pirmas kam sudavė ir kiek smūgių, pasakyti negali. Matė, kad ant grindų krito D. brolis. Dar pastebėjo, kad, kai D. brolis gulėjo ant grindų, kiek toliau grūmėsi A. V. su D.. Kad D. kristų, nematė. Paskui matė, kad takeliu į pagrindinį kelią nuėjo Š., R. ir V., o juos nusivijo Deividas. Nei jis, nei jo draugė, nei kiti asmenys, išskyrus M. Š., A. R. ir A. V., Valatkevičių nemušė.

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 63 - 64 b. l.) paaiškino, kad kai baigėsi varžybos, išėjo iš sporto centro ir sustojo prie lauko durų pasikalbėti. Pamatė, kad lauke prie dviračių stovi A. V., A. R. ir M. Š.. Pamatė, kad prie jų prieina du asmenys. Matė, kad jie pykosi, nes labai garsiai šnekėjo. Paskui tarp jų prasidėjo susistumdymas. Kas ką stūmė ir kas kam sudavė, pasakyti negali. Paskui pamatė, kad ant žemės guli kruvinas asmuo. A. V., M. Š. ir A. R. pradėjo bėgti. Juos vijosi vienas iš brolių.

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 66 – 67 b. l.) paaiškino, kad varžyboms pasibaigus, apie 13 val. 30 min., išėjo į kiemą ir pamatė, kad prie dviračių statymo vietos stovi broliai D. ir E. V. ir A. R. su savo draugais. Vienas iš A. R. draugų pastūmė rankomis į krūtinę D. V. ir E. V. pripuolė staigiai prie to žmogaus, kuris pastūmė D.. Tuomet šalia stovėjęs A. R. trenkė E. į veidą. Matė, kad E. nukrito ant žemės nugara, o tarp likusių asmenų prasidėjo muštynės. Ar visi trys asmenys mušė D., pasakyti negali. Kai E. V. gulėjo ant žemės, ji prie jo priėjo, kad padėtų atsikelti ir tada pribėgo vienas iš vaikinų ir spyrė dešine koja E. į veidą. E. nukrito, jam iš nosies ir burnos pasipylė kraujas. Tada pamatė tris asmenis, t. y. A. R. ir jo draugus nubėgančius. Juos nusivijo D. V..

Įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 11 - 19 b. l.) nustatyta, kad įvykio vieta - viešoji vieta, esanti prie Garliavos sporto centro, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta.

Specialisto išvada Nr. G865/15(02) (I tomas, 72 – 73 b. l.) nustatyta, kad D. V. nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje pusėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruva bei nubrozdinimas už dešinės ausies, kraujosruva viršugalvio kairėje, du lygiagretūs nubrozdinimai kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimas dešinio klubo srityje, nubrozdinimas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto išvada Nr. G879/15(02) (I tomas, 75 – 76 b. l.) nustatyta, kad E. V. nustatyta kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimas alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimas viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimas. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kompaktinėje plokštelėje esančios medžiagos apžiūros protokolu (I tomas, 83-84 b. l.) aprašytas įvykio vaizdo įrašas, esantis kompaktinėje plokštelėje (I tomas, 82 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Dėl kaltinamojo A. R. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Įvertinus kaltinamojo A. R. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jo prisipažinimą, nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. parodymus (kurie atpažino kaltinamąjį A. R. kaip asmenį, naudojusį prieš juos smurtinius veiksmus), liudytojo D. B. parodymus (kuris matė tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų susistumdymą), liudytojos A. N. parodymus (kuri matė kaip A. R. trenkė nukentėjusiesiems, tačiau tiksliai smūgių įvardinti negalėjo), teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. R., kartu su A. V. ir M. Š., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais, nežymiai sutrikdė sveikatą D. V. ir nesunkiai sutrikdė sveikatą E. V.. Toks A. R. elgesys atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. požymių – įžūlų elgesį.

Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam D. V., t. y. kraujosruva kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruva bei nubrozdinimas už dešinės ausies, kraujosruva viršugalvio kairėje, du lygiagretūs nubrozdinimai kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimas dešinio klubo srityje, nubrozdinimas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, patvirtinti specialisto išvada Nr. G865/15(02) (I tomas, 72 – 73 b. l.).

Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam E. V., t. y. kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimas alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimas viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimas, patvirtinti specialisto išvada Nr. G879/15(02) (I tomas, 75 – 76 b. l.).

Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką, svarbu tai, kad 1) dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015); 2) viešojoje erdvėje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2014).

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad neteisėti A. R. veiksmai prieš nukentėjusiuosius D. V. ir E. V. buvo atlikti būtent viešoje vietoje – prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), esant nenustatytam skaičiui pašalinių asmenų, prie Garliavos sporto centro, kuriame vyko krepšinio varžybos, buvo daug moksleivių ir į šią vietą patekti nereikėjo jokio specialaus leidimo.

Kaltinamojo A. R. veiksmai naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, aplinkinių asmenų reakcija vykstant muštynėms, tai, kad dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos, teismo pripažįstami kaip didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas konstatuoja, kad buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamasis suvokė savo tyčinius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. R. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu Vasario 16-osios g. 8., Garliavoje, Kauno rajone, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir M. Š., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais, nemažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė D. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruvą bei nubrozdinimą už dešinės ausies, kraujosruvą viršugalvio kairėje, du lygiagrečius nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą dešinio klubo srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis ir įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu būdu šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. A. R. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Dėl kaltinamojo A. R. kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Tai, kad kaltinamojo A. R. neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, įrodyta prie kaltinamojo A. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Sužalojimai, padaryti E. V., kurie pripažinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti byloje esančia specialisto išvada Nr. G879/15(02) (I tomas, 75 – 76 b. l.).

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad fizinis smurtas E. V. atžvilgiu, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, panaudotas dėl menkavertės dingsties. Pats kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti aiškios priežasties, kodėl buvo panaudotas fizinis smurtas E. V. atžvilgiu. Kiti kaltinamieji, t. y. A. V. ir M. Š. taip pat neįvardino priežasties, kodėl įvyko konfliktas ir mušė nukentėjusįjį E. V.. Nukentėjusysis D. V. nurodė, kad „nežino, kodėl juos su broliu mušė, jokių santykių su jais nėra turėjęs“. Nukentėjusysis E. V. taip pat nurodė, kad įvyko apsižodžiavimas, po ko įvyko muštynės, jis norėjo apginti brolį, tačiau konflikto svarbios priežasties negalėjo įvardinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė, kad tarp kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiojo E. V. būtų buvę asmeninio pobūdžio konfliktai prieš įvykį, jie įvykio metu apsižodžiavo ir prasidėjo muštynės, taigi A. R. dėl mažareikšmės dingsties panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį skaudžias pasekmes (nesunkiai sutrikdyta sveikata) visai be priežasties. Tokie argumentai pagrindžia veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas pripažįsta, kad A. R. 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir M. Š., bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, t. y. A. R. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl kaltinamojo A. V. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus kaltinamojo A. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jo prisipažinimą, nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. parodymus (kurie atpažino kaltinamąjį A. V. kaip asmenį, naudojusį prieš juos smurtinius veiksmus), liudytojo D. B. parodymus (kuris matė tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų susistumdymą), liudytojos A. N. parodymus, liudytojo R. B. parodymus, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. V., kartu su A. R. ir M. Š., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais, nežymiai sutrikdė sveikatą D. V. ir nesunkiai sutrikdė sveikatą E. V.. Toks A. V. elgesys atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. požymių – įžūlų elgesį.

Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam D. V., t. y. kraujosruva kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruva bei nubrozdinimas už dešinės ausies, kraujosruva viršugalvio kairėje, du lygiagretūs nubrozdinimai kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimas dešinio klubo srityje, nubrozdinimas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, patvirtinti specialisto išvada Nr. G865/15(02) (I tomas, 72 – 73 b. l.).

Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam E. V., t. y. kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimas alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimas viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimas, patvirtinti specialisto išvada Nr. G879/15(02) (I tomas, 75 – 76 b. l.).

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 11 – 19 b. l.) nustatyta, kad neteisėti A. V. veiksmai prieš nukentėjusiuosius D. V. ir E. V. buvo atlikti būtent viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu Vasario 16-osios g. 8., Garliavoje, Kauno rajone, esant nenustatytam skaičiui pašalinių asmenų, prie Garliavos sporto centro, kuriame vyko krepšinio varžybos, buvo daug moksleivių ir į šią vietą patekti nereikėjo jokio specialaus leidimo.

Kaltinamojo A. V. veiksmai naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, aplinkinių asmenų reakcija vykstant muštynėms, tai, kad dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos, bei tai, kad Garliavos sporto centre vyko krepšinio varžybos, buvo daug žmonių, o muštynės vyko būtent lauke prie Garliavos sporto centro, lauke esant neapibrėžtam skaičiui asmenų, matant moksleiviams, teismo pripažįstami kaip didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas konstatuoja, kad buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamasis suvokė savo tyčinius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. V. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. R. ir M. Š., kitų žmonių akivaizdoje bendrais veiksmais nemažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė D. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruvą bei nubrozdinimą už dešinės ausies, kraujosruvą viršugalvio kairėje, du lygiagrečius nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą dešinio klubo srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu būdu šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. A. V. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Dėl kaltinamojo A. V. kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

Tai, kad kaltinamojo A. V. neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, įrodyta prie kaltinamojo A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Sužalojimai, padaryti E. V., kurie pripažinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti byloje esančia specialisto išvada Nr. G879/15(02) (I tomas, 75 – 76 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad fizinis smurtas E. V. atžvilgiu, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, panaudotas dėl menkavertės dingsties. Pats kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti aiškios priežasties, kodėl buvo panaudotas fizinis smurtas E. V. atžvilgiu. Kiti kaltinamieji, t. y. A. R. ir M. Š. taip pat neįvardino svarbios priežasties, kodėl įvyko konfliktas ir mušė nukentėjusįjį E. V.. Nukentėjusysis D. V. nurodė, kad „nežino, kodėl juos su broliu mušė, jokių santykių su jais nėra turėjęs“. Nukentėjusysis E. V. taip pat nurodė, kad įvyko apsižodžiavimas, po ko įvyko muštynės, jis norėjo apginti brolį, tačiau konflikto svarbios priežasties negalėjo įvardinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė, kad tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiojo E. V. būtų buvę asmeninio pobūdžio konfliktai prieš įvykį, jie įvykio metu apsižodžiavo ir prasidėjo muštynės, taigi A. V. dėl mažareikšmės dingsties panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį skaudžias pasekmes (nesunkiai sutrikdyta sveikata) visai be priežasties. Tokie argumentai pagrindžia veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas pripažįsta, kad A. V. 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. R. ir M. Š., bendrais veiksmais, nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą , t. y. A. V. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl kaltinamojo M. Š. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus kaltinamojo M. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jo prisipažinimą, nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. parodymus (kurie atpažino kaltinamąjį M. Š. kaip asmenį, naudojusį prieš juos smurtinius veiksmus), liudytojo D. B. parodymus (kuris matė tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų susistumdymą), liudytojos A. N. parodymus, liudytojo R. B. parodymus (kuris pažino M. Š. ir matė tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų susistumdymą), teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis M. Š., kartu su A. R. ir A. V., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais, nežymiai sutrikdė sveikatą D. V. ir nesunkiai sutrikdė sveikatą E. V.. Toks M. Š. elgesys atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. požymių – įžūlų elgesį.

Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam D. V., t. y. kraujosruva kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruva bei nubrozdinimas už dešinės ausies, kraujosruva viršugalvio kairėje, du lygiagretūs nubrozdinimai kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimas dešinio klubo srityje, nubrozdinimas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, patvirtinti specialisto išvada Nr. G865/15(02) (I tomas, 72 – 73 b. l.).

Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam E. V., t. y. kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimas alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimas viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimas, patvirtinti specialisto išvada Nr. G879/15(02) (I tomas, 75 – 76 b. l.).

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 11 – 19 b. l.) nustatyta, kad neteisėti M. Š. veiksmai prieš nukentėjusiuosius D. V. ir E. V. buvo atlikti būtent viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu Vasario 16-osios g. 8., Garliavoje, Kauno rajone, esant nenustatytam skaičiui pašalinių asmenų, prie Garliavos sporto centro, kuriame vyko krepšinio varžybos, buvo daug moksleivių ir į šią vietą patekti nereikėjo jokio specialaus leidimo.

Kaltinamojo M. Š. veiksmai naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, aplinkinių asmenų reakcija vykstant muštynėms, tai, kad dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos, bei tai, kad Garliavos sporto centre vyko krepšinio varžybos, buvo daug žmonių, o muštynės vyko būtent lauke prie Garliavos sporto centro, lauke esant neapibrėžtam skaičiui asmenų, matant moksleiviams, teismo pripažįstami kaip didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas konstatuoja, kad buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamasis suvokė savo tyčinius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. Š. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vieloje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu Vasario 16-osios g. 8., Garliavoje, Kauno rajone, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir A. R., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais nemažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė D. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruvą bei nubrozdinimą už dešinės ausies, kraujosruvą viršugalvio kairėje, du lygiagrečius nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą dešinio klubo srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu būdu šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką , t. y. M. Š. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Dėl M. Š. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

Tai, kad kaltinamojo M. Š. neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, įrodyta anksčiau prie kaltinamojo M. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Sužalojimai, padaryti E. V., kurie pripažinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti byloje esančia specialisto išvada Nr. G879/15(02) (I tomas, 75 – 76 b. l.).

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad fizinis smurtas E. V. atžvilgiu, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, panaudotas dėl menkavertės dingsties. Pats kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti aiškios priežasties, kodėl buvo panaudotas fizinis smurtas E. V. atžvilgiu. Kiti kaltinamieji, t. y. A. R. ir A. V. taip pat neįvardino svarbios priežasties, kodėl įvyko konfliktas ir mušė nukentėjusįjį E. V.. Nukentėjusysis D. V. nurodė, kad „nežino, kodėl juos su broliu mušė, jokių santykių su jais nėra turėjęs“. Nukentėjusysis E. V. taip pat nurodė, kad įvyko apsižodžiavimas, po ko įvyko muštynės, jis norėjo apginti brolį, tačiau konflikto svarbios priežasties negalėjo įvardinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė, kad tarp kaltinamojo M. Š. ir nukentėjusiojo E. V. būtų buvę asmeninio pobūdžio konfliktai prieš įvykį, apsižodžiavus, prasidėjo muštynės. Taigi M. Š. dėl mažareikšmės dingsties panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį skaudžias pasekmes (nesunkiai sutrikdyta sveikata) visai be priežasties. Tokie argumentai pagrindžia veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas pripažįsta, kad M. Š. 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie Garliavos sporto ir kultūros centro, esančio adresu Vasario 16-osios g. 8., Garliavoje, Kauno rajone, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. ir A. R., bendrais veiksmais, nemažiau kaip tris karius sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, t. y. M. Š. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl bendrininkavimo

Teismas, vertindamas kaltinamųjų A. R., A. V., M. Š. veiksmus darant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. konstatuoja, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai. Bendrininkai atsako tik už tas bendravykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Kaltinamųjų veikos bendrumas pasireiškė tuo, kad jie visi naudojant fizinį smurtą tiesiogine nekonkretizuota tyčia atliktais veiksmais, suduodami smūgius nukentėjusiesiems D. V. ir E. V., prisidėjo prie nukentėjusiųjų sužalojimų, kurie nustatyti byloje esančiomis specialisto išvadomis (I tomas, 72 – 73 b. l., 75 – 76 b. l.), nei vienas iš ten buvusių kaltinamųjų vienas kito nesudrausmino, nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, nenurodė, kuris tiksliai į kurią vietą ir kiek kartų sudavė smūgius nukentėjusiesiems, be to, liudytojai R. B., D. B., A. N., bei nukentėjusieji nurodė, kad įvykio vietoje buvo ir muštynėse dalyvavo visi kaltinamieji, todėl pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, jog visi trys kaltinamieji, kaip bendravykdytojai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d.), turi būti pripažinti atsakingais už kilusius padarinius

Teismas, vertindamas kaltinamųjų A. R., A. V., M. Š. veiksmus darant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. konstatuoja, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai. Bendrininkai atsako tik už tas bendravykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Kaltinamųjų veikos bendrumas pasireiškė tuo, kad jie visi naudojant fizinį smurtą tiesiogine nekonkretizuota tyčia atliktais veiksmais, suduodami smūgius nukentėjusiajam E. V., prisidėjo prie nukentėjusiojo sužalojimo (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), kuris nustatytas byloje esančia specialisto išvada (I tomas, 75 – 76 b. l.), nei vienas iš ten buvusių kaltinamųjų vienas kito nesudrausmino, nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, nenurodė, kuris tiksliai į kurią vietą ir kiek kartų sudavė smūgius nukentėjusiajam, be to, liudytojai R. B., D. B., A. N., bei nukentėjusieji nurodė, įvykio vietoje buvo ir muštynėse dalyvavo visi kaltinamieji, todėl pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, jog visi trys kaltinamieji, kaip bendravykdytojai ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d.), turi būti pripažinti atsakingais už kilusius padarinius

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis E. V. pareiškė civilinį ieškinį (II tomas, 87 - 98 b. l.), kuriuo prašo iš A. R. ir M. Š. priteisti solidariai 4212,92 eurų turtinės žalos, 6000 eurų neturtinės žalos bei 600 eurų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis E. V. civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos ir teisinės pagalbos išlaidų pateikė dviem kaltinamiesiems, t. y. A. R. ir M. Š., nurodydamas, kad su kaltinamuoju A. V. susitaikė, jis atlygino 300 eurų (turtinę ir neturtinę) žalą, todėl daugiau pretenzijų A. V. neturi.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam E. V. kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, iki šiol jaučia sužalojimų pasekmes.

Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų patirtų sužalojimų buvo nuvežtas greitosios medicinos pagalbos į gydymo įstaigą, matyti, kad po sužalojimų jis patyrė liekamuosius reiškinius. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamieji A. R. ir M. Š. yra jauno amžiaus, A. R. nedirba, mokosi, M. Š. dirba, tačiau gaunamos pajamos minimalios. Teismas taip pat remiasi teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos negali tapti pasipelnymo šaltiniu.

Teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kai sutrikdoma viešoji tvarka ir nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-586/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mažina prašomos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam E. V. priteisiant iš abiejų kaltinamųjų A. R. ir M. Š. solidariai 1500 eurų.

E. V. prašo taip pat priteisti solidariai iš A. R. ir M. Š. 600 eurų teisinės pagalbos išlaidų, tačiau nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas šioje dalyje ieškinį palieka nenagrinėtu.

Nukentėjusysis E. V. taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 4212,92 eurų sumai (II tomas, 88 – 98 b. l.). Tačiau teismas pažymi, kad dėl turtinės žalos atlyginimo yra pateikti patvirtinantys dokumentai tik dėl 368,83 eurų sumos, o likusią sumą (3760,83 eurų) nukentėjusysis E. V. prašo priteisti kaip ateityje suplanuotas išlaidas dėl gydymo.

„Būsimos gydymo išlaidos yra turtinė žala, kurios piniginė išraiška – nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti tik neturtinę žalą, be to, gydymo išlaidų dar nebuvo patirta, nenustatytas transplantacijos taikymo būtinumas, todėl priimamu nuosprendžiu priteisti 200000 litų turtinę žalą teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu neturi pagrindo, juolab, kad jis netrukdo gydymo išlaidų atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015 (Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/1004315?nr=3).

Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, mano, kad turtinė žala dalyje dėl 368,83 eurų sumos yra įrodyta ir pagrįsta, o dėl ateityje galimai patiriamų gydymo išlaidų 3760,83 eurų negali būti priteisiama, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis E. V. taip pat prašo priteisti išlaidas už transportą, t. y. 60,99 eurų kuro išlaidas, ir automobilio parkavimo prie gydymo įstaigos 22,60 eurų išlaidas, pateikti patvirtinantys dokumentai (II tomas, 94 – 98 b. l.). Teismas pripažįsta nurodytas išlaidas pagrįstomis ir priteisia nukentėjusiajam E. V..

Baudžiamojoje byloje taip pat pateiktas civilinis ieškinys, kur civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamas Kauno teritorinės ligonių kasos atstovo, pareiškė 829,64 eurų civilinį ieškinį, dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (I tomas, 49 – 52 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, ją pripažino ir patys kaltinamieji, o žala nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. sveikatai buvo padaryta kaltinamųjų A. R., A. V., M. Š. kaltais veiksmais, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma, 829,64 eurai, priteistina solidariai iš A. R., A. V., M. Š. turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Laidavimas M. Š. atžvilgiu

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š., jo gynėjas advokatas D. K. bei kaltinamojo mama V. Š. prašė šioje byloje taikyti laidavimą ir M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant kaltinamojo mamai V. Š..

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad M. Š. anksčiau neteistas (II tomas, 9 b. l.), nusikalto pirmą kartą ir nors administracine tvarka baustas keturis kartus (II tomas, 7 – 8 b. l.), tačiau pažeidimai padaryti už rūkymą ir kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatytos ir kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. M. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, 22 b. l.), tiek teisiamojo posėdžio metu.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, tame tarpe ir kaltę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-186-579/2013). Taigi, kaltinamojo M. Š. prisipažinimą dėl savo kaltės, teismas laiko tinkama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. 2 p. numatyta laidavimo taikymo sąlyga.

Kaltinamasis taip pat atlygino dalį pareikšto civilinio ieškinio (300 eurų) E. V. (II tomas, 112 b. l.) bei įsipareigojo atlyginti likusią dalį civilinio ieškinio (II tomas, 115 b. l.).

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p.p.).

M. Š. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. V., A. R., todėl teismas pripažįsta M. Š. veikoje sunkinančia aplinkybe, kad M. Š. šias veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Be to, teismas atsižvelgia į tolimesnį M. Š. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mėsos kraitė“ (II tomas, 4 b. l.), po įvykio nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo M. Š. asmenybę, t. y. Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos seniūno pateiktoje charakteristikoje (II tomas, 82 b. l.) M. Š. charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, sąžiningas seniūnijos gyventojas, nusiskundimų nėra užregistruota. Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (II tomas, 11 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (II tomas, 13 b. l.), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (II tomas, 15 b. l.).

Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad M. Š. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad M. Š. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisme posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo M. Š. motinos V. Š. rašytinis prašymas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. V. Š. sutinka laiduoti už savo sūnų M. Š. ir tiki, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl savo poelgio padarė išvadas, šeimoje su sūnumi palaiko glaudžius santykius, jos nuomonė jam yra svarbi. Teisme apklausta V. Š., nurodė, kad sūnus dirba pas ją uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kaip darbuotojas jis yra geras, pareigingas, nėra gavęs drausminių nuobaudų.

Teismo manymu, V. Š. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus, t. y. Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos seniūno charakterizuojama teigiamai (II tomas, 78 b. l.), dirbanti (II tomas, 84 b. l.), neteista (II tomas, 85 b. l.), bausta administracine tvarka tik vieną kartą (86 b. l.). Be to, teismas vertina aplinkybę, kad M. Š. dirba pas motiną V. Š. uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kas rodo, kad V. Š. kaip laiduotoja daro teigiamą poveikį ir įtaką kaltinamajam.

Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti V. Š. tinkamumu būti laiduotoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir jo gynėjo bei kaltinamojo motinos prašymas atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant V. Š. prašymui, bei atsižvelgiant į byloje esantį civilinį ieškinį bei šeimos gaunamas pajamas, kaltinamasis M. Š. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams V. Š. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).

Laidavimas A. R. atžvilgiu

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R., jo gynėja advokatė I. S. bei kaltinamojo tėvas A. R. prašė šioje byloje taikyti laidavimą ir A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant kaltinamojo tėvui A. R.. Prokuroras prašė pripažinti kaltinamąjį A. R. kaltu, t. y. netaikyti laidavimo kaltinamojo A. R. atžvilgiu.

Kaip jau minėta anksčiau, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, vertindamas, ar kaltinamasis A. R. atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. sąlygas, nustatė, kad A. R. anksčiau neteistas (I tomas, 116 b. l.), administracine tvarka nebaustas (I tomas, 115 b. l.). Be to, A. R. teisiamojo posėdžio metu formaliai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamasis taip pat atlygino dalį pareikšto civilinio ieškinio (300 eurų) E. V. (II tomas, 126 b. l.).

Teisme, posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo A. R. tėvo A. R. rašytinis prašymas perduoti kaltininką A. R. pagal laidavimą (II tomas, 125 b. l.). A. R. (1968 m.) sutinka laiduoti už sūnų ir tiek pateiktame prašyme, tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė atlyginsiąs kaltinamojo padarytą žalą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra mokinys, nedirbantis, todėl būtent tėvo A. R. užtikrinimas atlyginti žalą, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo padaryta žala bus atlyginta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. 4 p.).

Kaltinamojo A. R. tėvas A. R. prašyme dėl laidavimo (II tomas, 125 b. l.) nurodė, kad sūnus dėl savo elgesio labai pergyvena, mokykloje jis mokosi gerai, anksčiau dėl jo elgesio nei mokykloje iš pedagogų, nei iš kaimynų nusiskundimų nebuvo. Taip pat nurodo, kad sūnus jautrus, paslaugus, pareigingas, rūpestingas, tiki, kad ateityje sūnus laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisme apklaustas A. R. (1968 m.) nurodė, kad prisiima atsakomybę už sūnų, laiduoja už jį, ateityje nepažeis įstatymų.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.).

A. R. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. Š., A. V., todėl teismas pripažįsta A. R. veikoje sunkinančia aplinkybe, kad A. R. šias veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas atsižvelgia į tolimesnį kaltinamojo A. R. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. po įvykio, kaltinamasis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinio teisės pažeidimo. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo A. R. asmenybę, t. y. Kauno rajono Garliavos Jonučių gimnazijos pateiktoje charakteristikoje A. R. charakterizuojamas teigiami, apibūdinamas kaip draugiškas, nuoširdus, kultūringas, gerai sutaria su klasės draugais, pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidžia, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje. Taip pat nurodoma, kad kaltinamojo A. R. šeimoje tarpusavio santykiai grindžiami pagarba, rūpinimusi vienas kitu, tarpusavio pagalba, tėvai domisi sūnaus mokymosi rezultatais, popamokine veikla, aktyviai dalyvauja klasės susirinkimuose, bendruomenės veikloje. Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (I tomas, 118 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I tomas, 120 b. l.), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (I tomas, 122 b. l.).

Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad kaltinamasis A. R. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad A. R. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismo manymu, kaltinamojo A. R. tėvas A. R. kaip laiduotojas charakterizuojamas teigiamai ir iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus, t. y. neteistas (II tomas, 120 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II tomas, 122 b. l.), dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visus byloje esančius duomenis dėl kaltinamojo tėvo A. R. kaip laiduotojo, matyti, kad tarp jų yra glaudus ryšys, jis dalyvauja sūnaus gyvenime, turi teigiamą įtaką sūnui, todėl teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti A. R. (1968 m.) tinkamumu būti laiduotoju.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir jo gynėjos bei kaltinamojo tėvo prašymas atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant A. R. (1968 m.) prašymui, bei atsižvelgiant į byloje esantį civilinį ieškinį bei šeimos gaunamas pajamas, kaltinamasis A. R. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams tėvo A. R. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).

Teismo nuomone, nors prokuroras prašė kaltinamuosius M. Š. ir A. R. pripažinti kaltais ir netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad kaltinamieji M. Š. ir A. R. dėl tokio teismo sprendimo nepatirs jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis pritaikytas, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-31-579/2011).

Dėl A. V. susitaikymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.

Sprendžiant kaltinamojo A. V. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimus atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę bei į kitas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

Bylos nagrinėjimo metu pateiktas kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiųjų E. V. ir D. V. susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aktas Nr. 1-2523-825/2015 (II tomas, 76 b. l.), kuriuo nurodoma, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, jie susitaikė. Taip pat kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems 2000 eurų žalą, dėl to teismo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, kad A. V. jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė.

Kaltinamasis A. V. anksčiau neteistas (I tomas, 146 b. l.), baustas du kartus už administracinius teisės pažeidimus (I tomas, 145 - 146 b. l.), kurie padaryti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, po įvykio nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. V. Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (I tomas, 148 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I tomas, 152 b. l.), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (I tomas, 150 b. l.). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad A. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.).

A. V. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. Š., A. R., todėl teismas pripažįsta A. V. veikoje sunkinančia aplinkybe, kad A. V. šias veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais, nukentėjusieji pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems žalą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 2 d.).

A. R., paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 136 b. l.), iki nuosprendžio vykdymo pradžios, paliktina nepakeista.

A. V., paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 166 b. l.), iki nuosprendžio vykdymo pradžios, paliktina nepakeista.

M. Š., paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, 30 b. l.), iki nuosprendžio vykdymo pradžios, paliktina nepakeista.

Mobilusis telefonas Samsung, modelis GT-N7000, pakvitavimu grąžintas A. R. (I tomas, 70 b. l.), paliktinas A. R..

Kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje (I tomas, 82 b. l.), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., 40 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kad:

- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

Išaiškinti M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kad:

- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu, susitaikius su nukentėjusiaisiais D. V. ir E. V. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 368,83 (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis 83 eurocentus) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kuro išlaidas - 60,99 (šešiasdešimt eurų 99 eurocentų) eurų ir automobilio parkavimo išlaidas – 22,60 (dvidešimt du eurus 60 eurocentus) eurus, viso 83,59 (aštuoniasdešimt tris eurus 59 eurocentus) eurus.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos atstovo) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 829,64 (aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus 64 eurocentus) eurus turtinei žalai atlyginti.

Mobilųjį telefoną Samsung, modelis GT-N7000, grąžintą A. R. (I tomas, 70 b. l.), palikti A. R..

Kompaktinį diską, esantį baudžiamojoje byloje (I tomas, 82 b. l.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis