Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-08-20 · Civilinė byla Nr. e2-5009-971/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e2-5009-971/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02689-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5009-971/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02689-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei L. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 78,33 Eur žalą, įpareigojant priteistą sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. sausio 29 d. atsakovei L. J. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 78,33 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2019 m. sausio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovei 2019 m. lapkričio 22 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta. Atsakovė, neįvykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. sausio 29 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 78,33 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Taip pat nurodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštą Nr. (7.4E)DV-S-47166, kuriuo patvirtinama, kad L. J. 2019 m. vasario 1 d. sumokėjo 38,74 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau ir PSD) įmoką už 2019 m. sausio mėnesį, t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Tokiu būdu 2019 m. vasario mėnesį padengdama įsiskolinimą už sausio mėnesį, atsakovė neįgavo apdraustojo statuso ir neturėjo teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos visada buvo mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodytais kodais. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka savarankiškai, didžiąją dalį mokėjo atsakovės dukra S. J. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba įmokos kodus ir įmokas 2019 m. sausio mėn. pakeitė. Atsakovė didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia ligoninėse dėl gydytojų aplaidumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio mėn. gydėsi tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai ne vienoje ligoninėje, bet dėl neaiškių priežasčių iš atsakovės reikalaujama 72 Eur. Įmoka buvo sumokėta už 2019 m. sausio mėn. dukros S. J., telefonu išsiaiškinus įmokos kodą.

Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki teismo posėdžio negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir CPK, 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau ir SDĮ) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis).

Iš pateikto draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašo nustatyta, kad atsakovė (asmuo, vykdantis individualią veiklą be verslo liudijimo) buvo drausta iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iš gydymo paslaugų išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. sausio 29 d. atsakovei L. J. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 78,33 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų apie sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas matyti, kad atsakovė 38,74 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmoką už 2019 m. sausio mėn. sumokėjo 2019 m. vasario 1 d. Kitos įmokos sumokėtos 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 28 d. 2019 m. lapkričio 22 d. atsakovei buvo išsiųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.

Atsakovė, nustojusi mokėti sveikatos draudimo įmokas, galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, už 2019 m. sausio mėnesį, tačiau privalėjo sumokėti kitą sveikatos draudimo įmoką iki paskutinės sausio mėnesio dienos, t. y. iki 2019 m. sausio 31 d. SDĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 9 dalyse (išskyrus draudėjus), privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 9 dalyse nurodyto statuso įgijimo dienos), ir galioja iki šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 9 dalyse nurodyto statuso netekimo dienos. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4, 5, 6, 8 ir 11 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir galioja iki mėnesio, buvusio prieš tą mėnesį, kurį privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebuvo sumokėtos, paskutinės dienos. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 7 ir 10 dalyse (išskyrus draudėjus), privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tą kalendorinį mėnesį, kurį sumokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o draudėjui neįvykdžius pareigos sumokėti už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šie asmenys laikomi apdraustaisiais tą mėnesį, kurį įmokos už juos privalėjo būti sumokėtos.

Pagal SDĮ 8 straipsnio 5 dalį asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų).

Atsakovei pavėlavus sumokėti PSD įmoką nors ir 1 darbo dieną, laikytina, kad atsakovė, atlikdama prievolę, elgėsi nerūpestingai. Teismas kritiškai vertina atsakovės dėstomas aplinkybes, jog įmoka buvo pavėluota sumokėti dėl atsakovės sveikatos būklės bei dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įmokos kodo pasikeitimo. Nors atsakovės sveikatos būklė, pagal jos paaiškinimus yra sunki, tačiau kaip pati atsakovė nurodė, už ją įmokas dažniausiai mokėdavo jos dukra, dėl ko teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pavėluota apmokėti dėl atsakovės sveikatos būklės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pasikeitė įmokos kodas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas apmokėjimui praleistas dėl svarbių priežasčių, tuo labiau nesant duomenų, kad atsakovei ar jos dukrai paskambinus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą būtų atsisakyta tokią informaciją suteikti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.38 straipsnio nuostatas, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, negalima daryti išvados, kad atsakovė elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, nes prievolę įvykdė jau praleidusi įstatyme nustatytą terminą ir sveikatos priežiūros paslaugas gavo būdama nedrausta.

Pažymėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymas nenumato galimybių atkurti privalomojo sveikatos draudimo galiojimo atgaline data. Turintis PSD skolų draudžiamasis, kai jis apmoka mokestinę nepriemoką (skolą), netampa apdraustu už tą praeities laikotarpį, kai jis buvo laikomas nedraustu dėl laiku nesumokėtų PSD įmokų (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1489-265/2017).

Tam, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir aptarta faktinė aplinkybė, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovei suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (78,33 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, t. y. konstatuotina antroji civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovė nebuvo rūpestinga ir apdairi, todėl visų šių aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Kadangi atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 78,33 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. J. 78,33 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus trisdešimt tris centus) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, sumokant priteistą žalą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią AB „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovės L. J. 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė