Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. V. ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1959-590/2016, pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. Š. (S. Š.) dėl lėšų, gautų pagal jos įgaliojimą priteisimo, ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. V. dėl skolos priteisimo, taip pat ieškovės patikslintą ieškinį atsakovams S. Š. ir A. D. (A. D.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė teismo prašė iš atsakovo S. Š. priteisti 1 300 000 Lt sumą, gautą pagal įgaliojimą, 325 178,08 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė CK 6.760 straipsnio 5, 8 dalimis. Ieškovė nurodė, kad S. Š., veikdamas pagal ieškovės išduotą notarinį įgaliojimą, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu buvo už 1 300 000 Lt sumą parduotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), ir garažas boksas Nr. 34, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas), tačiau gautų pinigų atsakovas S. Š. ieškovei neperdavė.Ieškovė, kitoje byloje (civilinės bylos Nr. 2-5870-798/2015), prijungtoje prie šios bylos, teismo taip pat prašė jos 2007-04-24 sudarytą vienašalį sandorį (pakvitavimą) patvirtinimą, kad iš S. Š. gavo 1 300 000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2007-03-20 pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-1630, ir jokių materialinių ir moralinių pretenzijų neturi, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą apgaule ir būnant visiškai ekonomiškai priklausomai nuo A. D., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad A. D. įtikino ieškovę parduoti jos turėtą butą ir įsigyti kitą būstą. Siekdami sutaupyti pridėtinės vertės mokestį, J. V., S. Š. ir A. D. susitarė, kad kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. D. ir S. Š. nupirks savo įmonės vardu už pinigus, kuriuos S. Š. gaus pardavęs ieškovės butą. Po to, kai bus sutaupytas pridėtinės vertės mokestis (maždaug po 2-3 metų), ieškovei turėjo būti perrašytas butas (duomenys neskelbtini). Tiesiai iš parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė J. V. persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė, kad S. Š. ir A. D., 2007 m. balandžio 24 d. pasikvietė J. V. į savo ofisą, apgaule nurodė ieškovei pasirašyti raštelį (pakvitavimą), patvirtinantį, kad ji iš S. Š. neva gavo 1 300 000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų ieškovė tik surašė S. Š. padiktuotą raštelį – pakvitavimą ir jį pasirašė, o jokie pinigai jai realiai nebuvo perduoti. Atsakovas S. Š. pateikė priešieškinį, jame prašė ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 73 594,84 Lt skolos ir palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat, nustačius, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, siekdama pasipelnyti, skirti ieškovei 20 000 Lt baudą.Atsakovas nurodė, kad veikdamas pagal įgaliojimą, pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausiusį butą, todėl jam, pagal ieškovės žodinį pažadėjimą, priklauso 3 proc. dydžio atlygis nuo sandorio sumos (39 000 Lt) bei nuo šios sumos skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, sudarančios 13 943,81 Lt. Taip pat nurodė, kad iš ieškovės turi būti priteistos: 1) 3 259,50 Lt išlaidos notaro paslaugoms, kartu su palūkanomis (1 165,35 Lt); 2) 3 900 Lt dydžio pinigų išgryninimo išlaidos, kartu su 1 382,62 Lt dydžio palūkanomis; 3) 10 000 Lt, paskolintų ieškovei pagal 2012-09-17 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kartu su 943,56 Lt dydžio palūkanomis. Ieškovė atsiliepime į atsakovo S. Š. priešieškinį su juo nesutiko, teismo prašė atmesti kaip nepagrįstą.Ieškovė nurodė, kad jokio pažado dėl 3 proc. dydžio atlygio už nekilnojamojo turto pardavimą nebuvo davusi. Be to, toks susitarimas yra negaliojantis dėl sandorio formos nesilaikymo (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 1.74 str., 6.393 str. 2 d.). Taip pat atmestinas atsakovo reikalavimas dėl 13 943,81 Lt palūkanų priteisimo dėl paleistos ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 9 d.). Savo ruožtu, skolą pagal 2012-09-17 vekselį yra grąžinęs A. D..

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu: 1) ieškovės ieškinį atmetė; 2) atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės atsakovui S. Š. 2 896,2 Eur skolos, 227,64 Eur palūkanų ir 93,72 Eur žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, nustatė, kad butą su garažu 2007-03-20 pirkimo pardavimo sutartimi už 1 300 000 Lt įsigijo sutuoktiniai R. S. ir Ramunė V. S., pirkėjai su pardavėjos J. V. atstovu visiškai atsiskaitė. Savo ruožtu ieškovė J. V. 2007-04-24 pasirašė patvirtinimą, kad ji iš S. Š. gavo 1 300 000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2007-03-20 pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-1630 bei jokių materialinių ir moralinių pretenzijų neturi.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu 2007-04-24 patvirtinimą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, jog ji buvo ekonomiškai priklausoma nuo A. D., yra nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad ji A. D. 2007-03-22 buvo paskolinusi didelę pinigų sumą (200 000 Lt), t. y. buvo atsakovo A. D. kreditorė, o ne skolininkė. A. D. šią pinigų sumą ieškovei grąžino, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, pats grąžinęs ieškovei pasiskolintą didelę pinigų sumą, būtų kenkęs ieškovei ir neteisėtais būdais siekęs padėti kitam asmeniui neatsiskaityti su ieškove. Be to, teismo vertinimu, A. D. teiktas išlaikymas patvirtina tik tai, kad atsakovas vykdė įstatyme numatytas tėvo pareigas išlaikyti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką (CK 3.165 str., 3.192 str.). Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji, pasirašydama patvirtinimą, buvo suklaidinta atsakovų pažadų jai perrašyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į ieškovės asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gebėjimą ir galimybes skolintis ir skolinti dideles pinigų sumas ir kt.), taip pat nustatęs, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 2007-02-01 priklausė AB „SEB lizingas“, o byloje nėra įrodymų, kad atsakovai iki 2007-04-24 siūlė šį butą nuosavybės teise perleisti ieškovei. Teismo įsitikinimu, gyvendama 7 metus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė negalėjo nežinoti, kad atsakovai nėra buto savininkai ir neturi galimybių jo perleisti ieškovei.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė visą laiką žinojo, jog 2007-04-24 pasirašė patvirtinimą apie skolos grąžinimą, taip pat žinojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso atsakovams, tačiau 7 metus nereiškė ieškinio nei dėl skolos grąžinimo, nei dėl sandorio nuginčijimo, paneigia ieškinio argumentus, kad 1 300 000 Lt skola nebuvo grąžinta, o 2007-04-24 patvirtinimas buvo pasirašytas dėl atsakovų apgaulės. Kartu netenkinti ir ieškovės ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio (ne)pagrįstumo, pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas dėl 10 000 Lt skolos (CK 6.870 str. 1 d.) ir 227, 64 Eur (786 Lt) palūkanų yra pagrįstas, tačiau netenkino kitų priešieškinio reikalavimų, kaip tinkamai nepagrįstų ir neįrodytų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, pinigų išgryninimo išlaidos nėra susijusios su pavedimo vykdymu, todėl sprendė, kad ieškovė neprivalo jų atlyginti (CK 2.151 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jei teismas nesutinka su CPK 329 str. 2 d. 5 p. sprendimo negaliojimo pagrindu – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl CPK 329 straipsnio 2 d. 5 p. įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka). Apeliantė nurodo, kad 2016-03-02 kreipėsi į teismą su prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą ir pakartoti 2016-01-26 įvykusį teismo posėdį bei apklausti penkis liudytojus: T. K., R. A., K. K. (K. K.), B. L. ir L. P., priežastis - 2016-01-26 teismo posėdis garso įrašu neužfiksuotas, tačiau šis prašymas apeliacinio skundo pateikimo dieną nėra išspręstas. Nesant bylos sudėtinės dalies, negalima patikrinti pirmosios instancijos teismo proceso tinkamumo ir teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nurodytų teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų. Teismas nevertino įrodymų viseto (liudytojų parodymų, trumpųjų SMS žinučių, programoje „Skype“ vykusių susirašinėjimų, todėl teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, juolab, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių motyvų apeliantės įrodymus atmetė, nemotyvavo savo sprendimo byloje esančia įrodymų visuma, o selektyviai parinko argumentus atmesdamas ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis bei 270 straipsnio 4 dalis).Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl materialinių teisės normų pažeidimo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.91 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą pagal šioje byloje esančias faktines aplinkybes. Teismas netyrė ir nenustatinėjo apeliantės valios formavimosi proceso, jos tikrųjų ketinimų, netyrė įrodymų dėl sandorio nesuvokimo ir (ar) akivaizdumo, apeliantės elgesio prieš sandorį, per sandorį, po sandorio, nevertino įrodymų po sandorio sudarymo ir siekio atgauti jai priklausančius pinigus, nevertino situacijos, dėl kokių priežasčių ji persikėlė į butą (duomenys neskelbtini), jį suremontavo ir įsirengė, užsakinėjo savo vardu apsaugos, kabelinės televizijos paslaugas, netyrė ir nevertino, ar būtų pasirašomas toks pakvitavimas, jei nebūtų apgaulės su butu (duomenys neskelbtini), netyrė ir nevertino situacijos, kad apeliantė liko visiškai be turto, taip pat, ar būtų tokiu atveju iš viso (duomenys neskelbtini) buto pardavimas, jei esminis tikslas buvo nuosavybėn įgyti (duomenys neskelbtini)butą.Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos ir jo suformuotų standartų dėl teismo sprendimo pagrindimo, įrodymų vertinimo ir tyrimo, procesinio įstatymo tinkamo taikymo bei kasacinio teismo išaiškinimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. teismas netyrė esminių tokio pobūdžio byloje taikytinų vertinamųjų kriterijų, dėl to visa byla buvo išspręsta neteisingai.

Apeliaciniame skunde apeliantas A. D. teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dalį ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. V. tenkinti visiškai; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsakovui S. Š. priteisti atlyginimą už buto pardavimą. Pati ieškovė liudytojų parodymais, bylos medžiaga iš ikiteisminio tyrimo, patvirtino, kad vyko aktyvus buto pardavimas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsakovui S. Š. priteisti sandorio tvirtinimo pas notarą išlaidas (3 259,5 Lt). Priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad veikdamas pagal įgaliojimą S. Š. pardavė J. V. nuosavybės teise priklausantį butą. Pagal į bylą pateiktą pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 p. sutarties šalys susitarė sutarties sudarymo išlaidas apmokėti lygiomis dalimis, tačiau teismas šio įrodymo nepriėmė ir dėl jo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovui S. Š. pinigų išgryninimo 3 900 Lt dydžio išlaidas. Šių išlaidų atsiradimą patvirtina į bylą pateiktas SEB banko išrašas. Teismas nevertino, kad ieškovės suteiktas įgaliojimas dėl buto pardavimo buvo atlygintinis.Tiek šioje civilinėje byloje, tiek inicijuotame ikiteisminiame tyrime ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl prašomos skirti baudos nepasisakė.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepriteisė A. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų, atmetus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taip pat teismas neteisėtai sumažino bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, nepagrįstai dvigubai sumažintas žyminio mokesčio sumokėjimas. Teismas visa apimtimi turėjo atsakovams priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys ir patikslintas ieškinys atmesti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantė J. V. teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nurodo, kad 2016-01-26 vykęs teismo posėdis, kurio metu buvo apklausti 5 liudytojai, garso įrašu užfiksuotas nebuvo, o jai 2016-03-02 kreipusis į teismą su prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą ir pakartoti 2016-01-26 įvykusį teismo posėdį bei apklausti liudytojus, nurodant posėdžio neužfiksavimo garso įrašu priežastį – šis prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas.CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Nustačius vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 168 straipsnį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras (CPK 168 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu (CPK 168 straipsnio 4 dalis). Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama kodekso nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314 (toliau – aprašas), 3 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašas turi būti daromas taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti pasisakančius proceso dalyvius, būtų užfiksuotas proceso dalyvių pasisakymų eiliškumas, trukmė, pasisakymo pradžia ir pabaiga. Teismo posėdžio garso įrašai turi atitikti kokybės reikalavimus, sudarančius sąlygas užtikrinti, kad įrašyta informacija bus prieinama, ją bus galima išklausyti ir ji neišnyks visą saugojimo laikotarpį (4 punktas). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad: 2016-01-26 vyko teismo posėdis, kuriame, be kita ko, buvo apklausti ir liudytojai B. L., K. K., L. P., R. A., T. K. (t. 2, b. l. 249-262).2016-02-04 posėdžio metu, bylą išnagrinėjus iš esmės, nuspręsta sprendimo priėmimą (paskelbimą) atidėti 2016-02-24 16 val. (t. 3, b. l. 19). 2016-02-24 sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2016-02-25 16:30 val. (t. 3, b. l. 33).Vilniaus apygardos teisme 2016-02-18 gautas J. V. prašymas išduoti 2015-01-26 posėdžio garso įrašą. Šis prašymas išspręstas 2016-02-25 teisėjo rezoliucija „išduoti įrašą“ (t. 3, b. l. 32).Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės J. V. ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas iš dalies.Vilniaus apygardos teisme 2016-03-02 gautas J. V. prašymas pakartoti 2016-01-26 įvykusį teismo posėdį ir iš naujo apklausti liudytojus T. K., R. A., K. K., B. L., L. P.. Nurodė, kad tik 2016-02-26 gavusi 2016-01-26 vykusio teismo posėdžio garso įrašą, sužinojo, jog posėdis garso įrašu neužfiksuotas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, nesirėmė liudytojų, apklaustų 2016-01-26 posėdžio metu, parodymais. Analogiškais argumentais grindžiamas ir apeliacinis skundas.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija, tikrindama teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius šios bylos posėdžių garso įrašus, kartu ir teismų informacinėje sistemoje Liteko esantį 2016-01-26 vykusio posėdžio garso įrašą, nustatė, kad šis posėdis nėra tinkamai užfiksuotas dėl techninių priežasčių, t. y. garso įrašas neatitinka CPK 168 str. ir aprašo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad garso įrašas buvo daromas stacionaria garso įrašymo įranga, naudojant teismo įrašymo sistemą „SRS Femida“ (t. 2, b. l. 249), posėdžio pabaiga fiksuota 11:16, o pagal Liteko duomenis, garso įrašas į Liteko sistemą įkeltas 13:22. Pagal teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo, patvirtinto teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 13P-22-(7.1.2) 12 punktą, bendroji taisyklė ta, kad stacionariuoju garso įrašymo įrenginiu užfiksuotas viešo teismo posėdžio garso įrašas automatizuotu būdu perkeliamas iš įrenginio į Liteko sistemą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad 2016-01-26 posėdis, kuriame buvo apklausti liudytojai, netinkamai užfiksuotas dėl techninių priežasčių, dėl to neįmanoma nustatyti posėdžio turinio, kitas (tinkamas) garso įrašas įkeltas į teismų informacinę sistemą Liteko nebuvo, nors Vilniaus apygardos teisme buvo gautas apeliantės prašymas, kuriame buvo nurodyta, jog 2016-01-26 posėdis yra neužfiksuotas garso įrašu (t. y. spręstina, kad pirmosios instancijos teismas žinojo apie garso įrašo kokybės problemą), taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime dėl liudytojų, apklaustų 2016-01-26 posėdyje, parodymų nebuvo pasisakyta, galbūt dėl tos pačios priežasties (netinkamo garso įrašo), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme 2016-01-26 vykęs posėdis, nebuvo tinkamai užfiksuotas garso įrašu, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 168 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.).Nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad patikrinus kitus šios bylos garso įrašus, pastebėta, kad ir 2016-02-24 vykusio posėdžio garso įrašas yra nekokybiškas, o 2014-12-09 posėdžio garso įrašo teismų informacinėje sistemoje Liteko iš viso nėra (CPK 179 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.