Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2531-565/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-24
Bylos Nr.: e2-2531-565/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00738-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Burdulienė
Ieškovas: R. T., A. J., A. T.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju

Civilinė byla Nr. e2-2531-565/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00738-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovams R. T., A. J., ieškovų atstovui advokatui M. S.,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Valstybinė ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T., A. T. ir A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovai R. T., A. T. ir A. J. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovei R. T. 55 784,88 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovei A. J. 747,99 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovui A. T. 50 000 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovams po 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad E. T. (toliau – ir Pacientas, sutuoktinis, tėvas) (duomenys neskelbtini) atvyko į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Jonavos ligoninės (toliau – ir Ligoninė) priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl buityje patirtos krūtinės ląstos traumos. Apžiūros metu Ligoninės gydytojas diagnozavo dešinės pusės hemotoraksą ir VIII–XI šonkaulių lūžius, atliko krūtinės ląstos rentgenogramą ir pleuros drenažą, pašalindamas apie 600 ml kraujo. Pacientas buvo stacionarizuotas į chirurgijos skyrių. Paciento būklė kurį laiką buvo stabili, tačiau 2023 m. kovo 4 d. vakare ji pradėjo blogėti, ir (duomenys neskelbtini) Pacientas mirė.

3. Ieškovė R. T. yra Paciento žmona, o ieškovai A. J. ir A. T. yra Paciento vaikai.

4. Ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) dėl Paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Komisija 2025 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. Ž4-135 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatavo, kad Pacientas Ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas patyrė žalą, tačiau vertino, kad patirta žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y., jog Paciento patirta žala nėra neišvengiama žala. Todėl Komisija atmetė ieškovų prašymą atlyginti ieškovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šalies argumentai

5. Ieškovai nesutinka su šiuo Sprendimu ir prašo teismą iš esmės išnagrinėti klausimą dėl ieškovų turtinės ir neturtinės žalos, patirtos Pacientui Ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

6. Ieškovų teigimu, Ligoninė teikė Pacientui nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nes Pacientui 2023 m. kovo 3 d. nustačius krūtinės ląstos traumą bei atlikus pleuros ertmės drenavimą, vėliau nebuvo tinkamai įvertinta Paciento būklė ir tyrimų duomenys. Po drenavimo nebuvo atliktas kontrolinis tyrimas, nevertinta krūtinės ląstos būklė, hemodinaminiai ir kvėpavimo rodikliai, o pilvo skausmo priežastis liko neištirta. 2023 m. kovo 4 d. atlikus krūtinės rentgenogramą ir nustačius, kad pleuros ertmėje tebėra skystis, nebuvo įtartas vidinis kraujavimas, nors hemoglobino kiekis ir deguonies įsotinimas buvo sumažėję. Nebuvo atlikta kompiuterinė tomografija, torakoskopija, nepaskirta deguonies terapija, nekviestas anesteziologas–reanimatologas. Pacientas nebuvo perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, nors tokia būtinybė buvo. Dėl šių priežasčių Paciento būklė pablogėjo ir jis mirė. Anot ieškovų, Ligoninės gydytojai galėjo numatyti ir kontroliuoti Paciento būklės pablogėjimą, lėmusį jo mirtį. Ligoninėje Pacientui 2023 m. kovo 3 d. buvo teisingai nustatytos pagrindinės diagnozės bei buvo žinomos gretutinės Paciento ligos, tačiau gydymo eigoje buvo padaryta eilė diagnostikos, klinikinės būklės vertinimo ir gydymo klaidų, kurios turėjo ar galėjo turėti įtakos Paciento mirčiai.

7. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. liepos 12 d. ataskaitoje Nr. D17-162 (toliau – ir Ataskaita) nustatyta, kad Ligoninės Pacientui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko tuo metu buvusio medicinos mokslo lygio ir gerosios praktikos standartų. Tarnyba, pasitelkusi ekspertą gydytoją chirurgą A. G., konstatavo, kad Pacientui nebuvo atlikti būtini kontroliniai ir instrumentiniai tyrimai, netaikyta torakoskopija, deguonies terapija, nesuteiktos specialistų konsultacijos. Šie trūkumai turėjo reikšmingos įtakos Paciento būklės blogėjimui ir jo mirčiai.

Motyvuojamoji dalis

8. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninėje Pacientui nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, darytina išvada, jog Paciento mirties buvo galima išvengti tinkamai taikant diagnostikos ir gydymo priemones.

9. Dėl Paciento mirties ieškovai patyrė neturtinę žalą.

10. Ieškovai turėjo itin artimus ryšius su Pacientu. Ieškovai patyrė dvasinį skausmą, emocinę kančią ir vienatvę. Paciento mirties dieną (2023 m.) minimalioji mėnesinė alga (MMA) buvo 840 Eur su mokesčiais arba 633,20 Eur „į rankas“. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA buvo 924 Eur su mokesčiais arba 676,96 Eur „į rankas“. Nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatyta MMA yra 1 038 Eur su mokesčiais arba apie 777 Eur „į rankas“. Kiekvienam ieškovui prašoma priteisti neturtinę žalą po 64 MMA pagal 2025 m. nustatytą dydį, t. y. po 50 000 Eur.

11. Ieškovė R. T. prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro jos netektos pajamos. Paciento su darbo santykiais susijusios pajamos nustatytos pagal 3 mėnesių laikotarpį prieš Paciento mirtį. Pacientui taip pat buvo mokama 214,35 Eur per mėn. negalios pensija. Pagal pateiktus duomenis, Paciento mėnesinės pajamos sudarė 1 334,37?Eur per mėn., o ieškovės R. T. dalis būtų 667,19?Eur per mėn. Nuo Paciento mirties (duomenys neskelbtini) iki statistinės tikėtinos vyro gyvenimo trukmės Lietuvoje netektos ieškovės R. T. pajamos už 82 mėn. sudaro 54 709,58?Eur. Atskaičius 2023 m. kovo mėn. – 2024 m. spalio mėn. gautą 726,70?Eur našlių pensiją, galutinė turtinės žalos suma yra 53 982,88?Eur. Vėlesnės našlių pensijos išmokos neįtraukiamos, nes valstybė gali jas panaikinti arba sumažinti.

12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė R. T. pateikė alternatyvius turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, skaičiavimus: 51 284,44 Eur, jei iš 54 709,58?Eur negautų pajamų būtų atskaitoma ne 726,70?Eur našlių pensija, o 3 425,14 Eur našlių pensija, t. y. našlių pensija, kuri būtų gauta nuo Paciento mirties (duomenys neskelbtini) iki statistinės tikėtinos vyro gyvenimo trukmės Lietuvoje (per 82 mėn.); arba 42 726,92 Eur, jeigu į Paciento vidutines su darbo santykiais susijusias pajamas nebūtų įskaičiuojami pažymoje nurodyti dienpinigiai.

13. Ieškovė R. T. prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos. Ieškovė R. T. nurodė patyrusi 2 247,54?Eur laidojimo išlaidų. Gavus 445,54 laidojimo pašalpą, prašoma priteisti laidojimo išlaidų suma yra 1 802,00?Eur.

14. Ieškovė A. J. prašė priteisti iš atsakovės 747,99?Eur išlaidas, patirtas įsigyjant lėktuvo bilietą kelionei į Lietuvą dalyvauti Paciento laidotuvėse. Bylos nagrinėjimo metu ši suma buvo sumažinta iki 249,33 Eur, nurodant, kad už 747,99 Eur buvo įsigytas tiek lėktuvo bilietas ieškovei A. J., tiek lėktuvo bilietai dviem pilnametėms A. J. dukroms.

15. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

16. Atsakovė nurodė, kad būtina įrodyti priežastinį ryšį tarp Ligoninėje Pacientui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusios žalos. Tik įrodžius šį ryšį, gali kilti atsakomybė.

17. Priešingai nei teigia ieškovai, Komisijos surinkta dokumentacija ir eksperto doc. V. E. išvada rodo, kad Ligoninė teikė Pacientui tinkamas, savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgdama į Paciento būklę. Komisija, priimdama sprendimą, taip pat įvertino ir Ataskaitą bei Tarnybos pasitelkto eksperto A. G. išvadas.

18. Komisijos atlikta situacijos analizė ir autopsijos duomenys rodo, kad, patyrus traumą buityje, Pacientui po Ligoninėje atlikto krūtinės ląstos drenažo išsivystė komplikacijos, susijusios su kardiopulmoniniu nepakankamumu bei būklę bloginusiais širdies susirgimais (širdies vainikinių kraujagyslių ateroskleroze, siaurinančia spindį 75 proc., persirgtu miokardo infarktu, perikardo sąaugomis ir kairiojo skilvelio nepakankamumu), kurios sąlygojo Paciento mirtį. Nors Tarnyba ir nurodė, kad nebuvo įtartas vidinis kraujavimas į pleuros ertmę ir turėjo būti atlikti papildomi tyrimai, Komisijai teikęs išvadas ekspertas, sistemiškai įvertinęs paciento būklę Ligoninėje, konstatavo, kad dešinės pleuros ertmės drenažas buvo atliktas tinkamai, kraujavimas sustabdytas. Pacientas buvo tinkamai stebimas klinikiniais, laboratoriniais rodikliais ir krūtinės rentgenograma.

19. Šiuo atveju ieškovai nepateikė objektyvių, medicininėmis žiniomis pagrįstų įrodymų, kad atsiradusi žala būtų Ligoninės veiksmų pasekmė arba kad paneigtų Komisijos nustatytą faktą, jog žala buvo neišvengiama. Vien remtis Ataskaita nepakanka. Tarnybos funkcija yra įvertinti gydymo įstaigų veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimams, o ne nustatinėti priežastinį ryšį tarp teiktų paslaugų ir kilusių pasekmių.

20. Ieškovai ieškinyje neprašo pripažinti, kad Ligoninės teiktos sveikatos priežiūros paslaugos padarė žalą Paciento sveikatai ar kad tokia žala buvo išvengiama. Nesant tokio reikalavimo, teismas negali spręsti dėl žalos atlyginimo.

21. Ieškovų reikalavimas kiekvienam priteisti po 50 000?Eur neturtinės žalos nėra pagrįstas. Nėra jokių išskirtinių aplinkybių, rodančių, kad ieškovų patirti praradimai ir emociniai išgyvenimai būtų gerokai sunkesni nei panašiose situacijose atsidūrusių asmenų.

22. Ieškovė R. T., prašydama priteisti 53 982,88?Eur turtinę žalą, kurią sudaro netektos pajamos, netektas pajamas apskaičiavo neteisingai. Į negautas pajamas nepagrįstai įtrauktos kartu su ieškiniu pateiktoje pažymoje nurodytos kitos išmokos ir kompensacijos, taip pat nepagrįstai išskaičiuota našlių pensija tik nuo 2023 m. kovo iki 2024 m. spalio mėn., o ne iki tikėtinos Paciento gyvenimo trukmės pabaigos.

23. Ieškovė R. T. nepagrįstai prašo priteisti 1 802 Eur turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos. Iš pateiktos UAB „Anapus ribos“ sąskaitos matyti, kad už laidojimo paslaugas ir prekes išrašyta 1 897,54?Eur sąskaita, iš šios sumos atėmus 837,54?Eur laidojimo pašalpą, lieka 1 060?Eur. Pridėjus UAB „Adlonija“ sąskaitoje nurodytus 350?Eur, laidojimo išlaidos sudaro 1 410?Eur.

24. Nepagrįstas ieškovės A. J. reikalavimas priteisti 747,99?Eur išlaidų už lėktuvo bilietus kelionei į Paciento laidotuves. Ieškinyje nėra nurodyta: kokie skrydžiai ir kada vyko, kiek kainavo, kas už juos mokėjo, taip pat nėra pateikti atitinkami įrodymai.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Pacientas (duomenys neskelbtini) atvyko į VšĮ Jonavos ligoninės (Ligoninė) priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl buityje patirtos krūtinės ląstos traumos. Apžiūros metu Pacientui diagnozuotas dešinės pusės trauminis hemotoraksas ir VIII–XI šonkaulių lūžiai, atliktas pleuros drenažas, pašalinant apie 600 ml kraujo. Pacientas buvo stacionarizuotas į chirurgijos skyrių. 2023 m. kovo 4 d. vakare Paciento būklė pradėjo blogėti, o (duomenys neskelbtini) konstatuota Paciento mirtis.

26. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. (-) (toliau – ir Mirties liudijimas) nurodyta, kad pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – trauminis hemotoraksas; kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė, persirgtas miokardo infarktas, sąauginis perikarditas ir kardiopulmoninis nepakankamumas.

27. Ieškovai PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka kreipėsi į Komisiją dėl žalos atlyginimo Pacientui Ligoninėje netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas.

28. Komisija Sprendimu konstatavo, kad Ligoninėje Pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala, tačiau sprendė, kad žala buvo neišvengiama pagal Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau – ir Aprašas), 9.2.2.1 punkto sąlygas, t. y., kad žalą sąlygojo patirta trauma, ligos ir sveikatos sutrikimai, kuo Pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmės ir komplikacijos, kurių nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

29. Ieškovai nesutiko su Komisijos Sprendimu ir kreipėsi į teismą su prašymu iš esmės išnagrinėti ieškovų prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos Pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

30. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai.

31. Aprašo 9.2.2 papunktyje nustatyta, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala yra neišvengiama žala, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų: tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (9.2.2.1 papunktis); tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 papunktis); tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 papunktis).

32. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti. Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 punkte nustatytas žalos neišvengiamumo kriterijus suponuoja, kad žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti. Taigi teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į šį žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai). Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 34 punktas). Pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo būtina nustatyti, ar žala – pacientės mirtis – atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 punktą, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39, 40 punktai).

33. Byloje nėra ginčo, kad Pacientui Ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala sveikatai – (duomenys neskelbtini) Pacientas Ligoninėje mirė. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.

34. 2023 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. M 269/2023(02) (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad Pacientas mirė nuo krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosrūva krūtinės ląstos dešinėje, dešinių IX-XI šonkaulių lūžimu su pasieninės krūtinplėvės ir dešinio plaučio apatinės dalies pažeidimu. Tai komplikavosi dešinės pusės hemotoraksu, būkle po pleuros drenažo, anemija, kardiopulmonaliniu nepakankamumu. Paciento būklę pablogino širdies susirgimai (širdies vainikinių kraujagyslių ateroskerozė, siaurinanti spindį 75 proc., persirgtas miokardo infarktas, perikardo sąaugos ir kairiojo skilvelio nepakankamumas).

35. Tarnyba, patikrinusi Pacientui Ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, iš Ligoninės pateiktų vidaus dokumentų ir Tarnybos konsultanto VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus vedėjo gydytojo chirurgo A. G. išvadų nustatė, kad Pacientui Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 1) Paciento sveikatos būklė po atliktos pleuros drenavimo operacijos nebuvo savalaikiai ir tinkamai vertinta dinamikoje, atitinkamai nebuvo sprendžiama dėl poreikio keisti tyrimo ir gydymo taktiką; 2) pooperaciniu laikotarpiu Paciento sveikatos būklė buvo įvertinta neišsamiai: Paciento nusiskundimai dėl pilvo skausmo (pradžios laiko, pobūdžio, staigumo ir t.t) nebuvo vertinti; pilvo ultragarsinio tyrimo duomenys nebuvo tinkamai įvertinti, aprašyti bei interpretuoti; vertinant Paciento būklę, hemodinaminiai, kvėpavimo funkcijos rodikliai nebuvo vertinti; esant diagnozuotam hemotoraksui, nebuvo atliktas objektyvus krūtinės būklės įvertinimas (apžiūros, palpacijos, auskultacijos), nebuvo vertintas laisvo skysčio pleuros ertmėje rodiklis, nors pagrindinis susirgimas buvo krūtinės ląstos trauma, šonkaulių lūžimas, hemotoraksas; 3) atliktų rentgenologinių tyrimų duomenimis (rentgenogramos) bei išvados pagrindu nebuvo įtartas vidinis kraujavimas į pleuros ertmę; 4) Paciento sveikatos būklei blogėjant, nebuvo atlikti papildomi tyrimai (radiologiniai) Paciento sveikatos sutrikimo dinamikai įvertinti ir patologijai diagnozuoti; 5) pooperaciniu laikotarpiu Paciento būklei blogėjant, siekiant tinkamai ir laiku nustatyti neigiamos ligos dinamikos priežastį, nebuvo paskirtos gydytojų specialistų konsultacijos (vidaus ligų gydytojo, gydytojo anesteziologo reanimatologo).

36. Tarnybai išvadą teikęs gydytojas A. G. 2024 m. gegužės 7 d. atsakymuose į Tarnybos klausimus „Dėl paciento E. T. klinikinio atvejo įvertinimo“ (toliau – gyd. A. G. išvada), atsakydamas į klausimus, ar 2023-03-03, 21.00 val. gydytojas atliko išsamų Paciento sveikatos būklės įvertinimą (hemodinamikos rodiklių (AKS, P, KD, ŠSD, pilvo organų, kt.); ar tinkamai buvo įvertinti Paciento nusiskundimai dėl pilvo skausmo (pradžios laiko, pobūdžio, staigumo ir t.t.); ar 21.00 val. gydytojas atliko pakankamos apimties pilvo UG; ar šio UG tyrimo aprašymo duomenys yra išsamūs Paciento būklei diagnozuoti, atsakė, kad 2023-03-03, 21.00 val. gydytojas neatliko išsamaus Paciento sveikatos būklės vertinimo. Paciento nusiskundimai dėl pilvo skausmo (pradžios laiko, pobūdžio, staigumo ir t.t) nebuvo vertinti. 21.00 val. gydytojas atliko pakankamos apimties pilvo UG tyrimą parenchiminių pilvo ertmės organų pažeidimui atmesti. UG tyrimo aprašymo duomenys nėra išsamūs Paciento būklei diagnozuoti, ir pateikė šio atsakymo paaiškinimą: 2023-03-03, 21.00 val. Dienyno įraše Aprašyme: „Būklė patenkinama. Pasiskundė, kad paskauda pilvą. Obj.: sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus, hemodinamika stabili, pilvas minkštas, jautrus po dešiniu šonkaulių lanku, be raumenų tempimo, be peritonito.“ Nėra nurodyti hemodinaminiai, kvėpavimo funkcijos rodikliai. Dėl pilvo ultragarsinio tyrimo. Tyrimo metu buvo atmestas pilvo parenchiminių organų trauminis pažeidimas, t. y. nerasta laisvo skysčio pilvo ertmėje, kas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių požymių esant šių organų sužalojimui. Kadangi Pacientui buvo nustatytas hemotoraksas, dėl ko buvo drenuota pleuros ertmė, ultragarsinio tyrimo metu buvo tikslinga vertinti ne tik laisvo skysčio buvimą ar nebuvimą pilvo ertmėje, bet ir pleuros ertmėje.

37. Gyd. A. G. į Tarnybos klausimus, ar 2023-03-04, 8.38 val. atliktos tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvados pagrindu turėjo būti įtartas vidinis kraujavimas į pleuros ertmę; ar buvo požymių, kad drenažo metu drenas buvo lokalizuotas netinkamoje vietoje, atsakė, kad 2023-03-04, 8.38 val. atliktos tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvados pagrindu turėjo būti įtartas vidinis kraujavimas į pleuros ertmę. Požymių, kad drenažo metu drenas buvo lokalizuotas netinkamoje vietoje, nebuvo, ir pateikė šio atsakymo paaiškinimą: rentgenologinį tyrimą atliko ir vertino gydytojas radiologas, kuris nevertino klinikinės Paciento būklės, t. y. nevertino išsiskyrusio skysčio (kraujo, serohemoraginio) kiekio pro dreną, Tyrimo apraše atžymėjo „Deš. pleuros ertmėje nežymiai mažesnis kiekis skysčio, drenas“. Nežiūrint to, kad drenas pleuroje, skystis iš pleuros nepasišalino. Galimos priežastys nurodytos 7 klausimo atsakyme.

38. Gyd. A. G. į Tarnybos 7 klausimo dalį – dėl kokių priežasčių pakartotinėje 2023- 03-04 rentgenogramoje d. pleuros ertmėje galėjo būti stebėtas tik nežymiai mažesnis kiekis skysčio – atsakė, kad priežastys, dėl kurių pakartotinėje 2023-03-04 rentgenogramoje d. pleuros ertmėje galėjo būti stebėtas tik nežymiai mažesnis kiekis skysčio: 1) besitęsiantis kraujavimas į pleuros ertmę, 2) nefunkcionuojantis ar blogai funkcionuojantis drenas, 3) susiformavo kraujo krešulys pleuroje. Gyd. A. G. nuomone, pleuroje šiuo atveju susiformavo kraujo krešulys.

39. Gyd. A. G. į Tarnybos klausimą, ar 2023-03-04 gydytojas chirurgas, atsižvelgiant į 2023-03-04, 8.38 val. atliktos tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvadą, laboratorinių tyrimų rezultatus (hemoglobino rodiklis – 89 g/1, kt. patologiniai rodikliai), nuo 2023-03-03 Paciento nusiskundimus pilvo skausmu (taikant gydymą nuskausminamaisiais vaistiniais preparatais), turėjo paskirti / atlikti papildomą paciento ištyrimą (kompiuterinę tomografiją ar kt. bei keisti gydymo taktiką, atsižvelgiant į Paciento sveikatos būklės duomenis, atsakė, kad 2023-03-04 gydytojas chirurgas, atsižvelgiant į 2023-03-04 8.38 val. atliktos tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvadą, laboratorinių tyrimų rezultatus (hemoglobino rodiklis – 89 g/1, kt. patologiniai rodikliai), nuo 2023-03-03 Paciento nusiskundimus pilvo skausmu (taikant gydymą nuskausminamaisiais vaistiniais preparatais) turėjo paskirti / atlikti papildomą paciento ištyrimą (kompiuterinę tomografiją ar kt. bei keisti gydymo taktiką, atsižvelgiant į Paciento sveikatos būklės duomenis, ir pateikė šio atsakymo paaiškinimą: atsižvelgiant į Pacientui į taikytą konservatyvų, chirurginį gydymą ir negaunant teigiamo efekto, negerėjant ar blogėjant Paciento būklei, įvertinus turimų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis ir stebint jų neigiamą dinamiką, tikslingas gydytojų konsiliumas ar gydytojų specialistų konsultacijos, Paciento tyrimo ir gydymo taktikos keitimas.

40. Gyd. A. G. į Tarnybos klausimą, ar 2023-03-04, 9.00 val. - 17.00 val. Pacientui, atsižvelgiant į tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos duomenis ir gydytojo radiologo išvadą: „Deš. pleuros ertmėje nežymiai mažiau skysčio, įvestas drenas, deš. plaučio apatinėje dalyje oringumas nežymiai pagerėjo“, įvertinant Sp02 rodiklį – 90 %, galėjo būti atlikta torakoskopija ir chemopleurodezė, atsakė, kad Pacientui galėjo būti atlikta torakoskopija, ir pateikė šio atsakymo paaiškinimą: torakoskopijos metu galima iš pleuros išsiurbti skystį, kraują, pašalinti kraujo krešulius, drenuoti pleuros ertmę ir atlikti kitas invazines procedūras, tame tarpe esant indikacijoms ir pleurodezę.

41. Gyd. A. G. į Tarnybos klausimą, ar atsižvelgiant į Paciento sveikatos būklės duomenis, 2023-03-04, 9.00 val. - 17.00 val. buvo indikuotina paskirti / atlikti VPAE tyrimą, atsakė, kad buvo indikuotina paskirti / atlikti pilvo (tame tarpe VPAE) ir krūtinės ultragarsinį tyrimą, ir pateikė paaiškinimą, kad pilvo ultragarsinis tyrimas (kontrolinis) indikuotinas dėl pilvo ertmės organų galimo sužalojimo, krūtinės – dėl skysčio pleuroje nustatymo.

42. Gyd. A. G. į Tarnybos klausimą, ar 2023-03-04, 17.00 val. esant nustatytam SpO2 rodikliui – 90 proc., Pacientui turėjo būti papildomai paskirta deguonies terapija, atsakė, kad Pacientui turėjo būti papildomai paskirta deguonies terapija, ir pateikė šio atsakymo paaiškinimą: normalus, įprastas SpO2 rodiklis yra nuo 95 iki 100 procentų. Žemesnis nei normalus rodiklis sąlygoja hipoksemiją. Mažesnis SpO2 nei 95 procentai yra per mažas.

43. Gyd. A. G. į Tarnybos klausimą, ar 2023-03-04, 17.00 val. dėl blogėjančios Paciento sveikatos būklės ir atsižvelgiant į radiologinių tyrimų išvadas, laboratorinių tyrimų rezultatus, nuo 2023-03-03 Pacientui skundžiantis pilvo skausmu (taikant gydymą nuskausminamaisiais vaistiniais preparatais), nustačius SpO2 rodiklį – 90 proc., buvo indikuotina perkelti Pacientą į RITS, atsakė, kad buvo indikuotina gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacija ir galimai Pacientas turėjo būti stebimas ir gydomas RITS arba gydomas ir intensyviai stebimas chirurgijos skyriuje.

44. Gyd. A. G. Tarnybai pateikė savo pastebėjimus: 1) nustatyti skystį pleuroje ir vertinti jo kiekį galima ne tik rentgenologinio tyrimo, bet ir ultragarsinio tyrimo metu (neišnaudotos ultragarsinio tyrimo (neinvazinio) galimybės); 2) atlikus pleuros ertmės punkciją, drenavimą nenaudojant vaizdinių priemonių, tikslu išsiaiškinti gautą efektą po procedūros, tikslingas kontrolinis tyrimas nedelsiant po atlikto veiksmo. Krūtinės ląstos rentgenograma (kontrolinė) buvo atlikta po 18 valandų nuo pleuros drenavimo; 3) krūtinės ir pilvo kompiuterinė tomografija vienas iš informatyviausių diagnostinių metodų esant uždarai krūtinės ląstos ir pilvo traumai. Šiuo metodu nebuvo pasinaudota; 4) gydytojo įrašuose didelis dėmesys skiriamas pilvo organų traumos išsiaiškinimui, bet nuo operacijos pabaigos 2023-03-03, 14.20 val. nėra objektyvaus krūtinės būklės vertinimo (apžiūros, palpacijos, auskultacijos), nors pagrindinis susirgimas yra krūtinės ląstos trauma, šonkaulių lūžimas, hemotoraksas.

45. Kaip matyti iš Mirties liudijimo ir Išvados, pagrindinė liga (trauma), sukėlusi Paciento mirtį, buvo trauminis hemotoraksas (Hemotoraksas - med. kraujo buvimas krūtinplėvės ertmėje (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Hemotoraksas#google_vignette)). Pažymima, kad kraujavimo į krūtinplėvės ertmę šaltinis – pasieninės krūtinplėvės ir dešinio plaučio apatinės skilties pažeidimas – buvo nustatytas tik 2023 m. kovo 8 d. atlikus Paciento lavono tyrimą.

46. Iš gyd. A. G. išvados atsakymo į 9 Tarnybos klausimą matyti, kad po 2023 m. kovo 4 d., 8.38 val. atliktos Paciento tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvados turėjo būti įtartas vidinis kraujavimas į pleuros ertmę, nes, nepaisant to, kad į pleuros ertmę buvo įstatytas drenas, skystis iš pleuros ertmės nepasišalino. Gyd. A. G. nuomone, 2023 m. kovo 4 d., 8.38 val. atliktos tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvadoje nurodytas tik nežymiai mažesnis kraujo kiekis galėjo būti nulemtas susiformavusio kraujo krešulio pleuros ertmėje. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. kovo 3 d. atlikto pleuros ertmės drenavimo metu buvo gauta apie 600 ml tamsios spalvos kraujo, vėliau per dreną išsiskyrė dar 200 ml hemoraginio skysčio, o 2023 m. kovo 8 d. Paciento lavono tyrimo metu krūtinplėvės ertmėje rasta 100 ml skysto kraujo ir beveik 400 g beveik vientisas tamsiai raudonas krešulys, lokalizuotas apatinėje dalyje ties lūžusiais šonkauliais.

47. Iš gyd. A. G. išvados atsakymo į 8 Tarnybos klausimą matyti, kad, 2023 m. kovo 3 d. vakare Pacientui pradėjus skųstis pilvo skausmu, nebuvo nurodyti hemodinaminiai, kvėpavimo funkcijos rodikliai. Nors Ligoninėje buvo atliktas pakankamos apimties Paciento pilvo ultragarsinis tyrimas paracheminių pilvo ertmės organų pažeidimui atmesti, tačiau, kadangi Pacientui buvo nustatytas hemotoraksas, dėl ko buvo drenuota pleuros ertmė, ultragarsinio tyrimo metu buvo tikslinga vertinti ne tik laisvo skysčio buvimą ar nebuvimą pilvo ertmėje, bet ir pleuros ertmėje.

48. Iš gyd. A. G. išvados atsakymo į 10 Tarnybos klausimą matyti, kad 2023 m. kovo 4 d., 8.38 val. atliktos Paciento tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvadoje esant nurodytam tik nežymiai mažesniam kraujo kiekiui, atsižvelgiant į laboratorinių tyrimų rezultatus (hemoglobino rodiklis – 89 g/l (kai pagal viešus duomenis vidutiniškai vyro hemoglobinas svyruoja nuo 130 iki 160 g/l), kt. patologiniai rodikliai), nuo 2023 m. kovo 3 d. besitęsiant Paciento nusiskundimams pilvo skausmu (nors buvo taikomas gydymas nuskausminamaisiais vaistiniais preparatais), t. y. Paciento būklei negerėjant ir blogėjant, stebint neigiamą laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenų dinamiką, turėjo būti atliktas papildomas Paciento ištyrimas (kompiuterinė tomografija ar kt.) bei keista gydymo taktika. Gyd. A. G. išvados pastebėjimuose nurodyta, kad krūtinės ir pilvo kompiuterinė tomografija yra vienas iš informatyviausių diagnostikos metodų, esant uždarai krūtinės ląstos ir pilvo traumai. Šiuo metodu nebuvo pasinaudota.

49. Iš gyd. A. G. išvados atsakymų į Tarnybos 11-15 klausimus matyti, kad 2023 m. kovo 4 d., 9.00 - 17.00 val., 2023 m. kovo 4 d., 8.38 val. atliktos tiesinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos išvadoje esant nurodytam tik nežymiai mažesniam kraujo kiekiui pleuros ertmėje, nors buvo įvestas drenas, įvertinus SPO2 (deguonies prisotinimo kraujyje) rodiklį – 90 proc. (normalus, įprastas SPO2 rodiklis yra nuo 95 iki 100 proc.; žemesnis rodiklis sąlygoja hipoksemiją (deguonies trūkumą arteriniame kraujyje)), galėjo būti paskirta torakoskopija (torakoskopijos metu gali iš pleuros ertmės išsiurbti skystį, kraują, pašalinti kraujo krešulius), turėjo būti paskirta deguonies terapija; atsižvelgiant į Paciento gyvenimo ir ligos anamnezės duomenis (atlikta vainikinių kraujagyslių šuntavimo operacija, vartojami kraują skystinantys vaistai, kt.), Pacientui galėjo būti paskirta vidaus ligų gydytojo konsultacija ar gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacija.

50. Taigi, 2023 m. kovo 3 d. Ligoninėje Pacientui teisingai nustačius pagrindinę klinikinę diagnozę (dešinės pusės hemotoraksą ir VIII–XI šonkaulių lūžius), atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą ir pleuros drenažą bei stacionarizavus Pacientą į chirurgijos skyrų, Paciento sveikatos būklė nebuvo savalaikiai ir tinkamai vertinta dinamikoje, ir nebuvo sprendžiama dėl poreikio keisti tyrimo ir gydymo taktiką; pooperaciniu laikotarpiu Paciento sveikatos būklė buvo įvertinta neišsamiai, nevertinti hemodinaminiai, kvėpavimo funkcijos rodikliai; esant diagnozuotam hemotoraksui, nebuvo atliktas objektyvus krūtinės būklės įvertinimas (apžiūros, palpacijos, auskultacijos), nebuvo vertintas laisvo skysčio pleuros ertmėje rodiklis, nors pagrindinis susirgimas buvo krūtinės ląstos trauma, šonkaulių lūžimas, hemotoraksas; atliktų rentgenologinių tyrimų pagrindu nebuvo įtartas vidinis kraujavimas į pleuros ertmę; Paciento sveikatos būklei blogėjant, nebuvo atlikti papildomi tyrimai Paciento sveikatos sutrikimo dinamikai įvertinti ir patologijai diagnozuoti; pooperaciniu laikotarpiu Paciento būklei blogėjant, siekiant tinkamai ir laiku nustatyti neigiamos ligos dinamikos priežastį, nebuvo paskirtos gydytojų specialistų konsultacijos (vidaus ligų gydytojo, gydytojo anesteziologo reanimatologo). Tai duoda pagrindą teigti, kad Pacientui sveikatos priežiūros paslaugos Ligoninėje buvo teikiamos neatsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

51. Ligoninėje Pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, galėjo būti numatytas ir diagnozuotas besitęsiantis vidinis kraujavimas į pleuros ertmę, susiformavęs kraujo krešulys, galėjo būti kontroliuojamas vidinio kraujavimo procesas taikant torakoskopiją, galėjo būti paskirtas gydytojų konsiliumas ar gydytojų specialistų konsultacijos (vidaus ligų gydytojo, gydytojo anesteziologo reanimatologo) dėl Paciento gydymo taktikos keitimo. Kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo praktiką, teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į šį žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai). Byloje nėra įrodymų, kad, Ligoninėje atlikus reikalingus veiksmus įvertinant Paciento sveikatos būklę dinamikoje, laiku nustačius besitęsiantį vidinį kraujavimą, paskyrus gydytojų specialistų konsultacijas ir, atsižvelgiant į Paciento sveikatos būklės duomenis, keičiant gydymo taktiką, Paciento mirtis būtų neišvengiama dėl ligų, kuriomis Pacientas sirgo iki 2023 m. kovo 3 d. diagnozuoto trauminio hemotorakso ((širdies vainikinių kraujagyslių ateroskerozės, persirgtas miokardo infarkto, perikardo sąaugų ir kairiojo skilvelio nepakankamumas).

52. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad Paciento mirtis Pacientui Ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo neišvengiama pagal Aprašo 9.2.2.1 papunkčio kriterijus.

53. Tiek Komisija Sprendime, tiek atsakovė remiasi Klaipėdos universiteto ligoninės Klaipėdos ligoninės abdominalinio chirurgo dr. doc. V. E. atsakymais į Komisijos klausimus dėl Pacientui Ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kad Pacientui Ligoninėje buvo užtikrinta savalaikė, tinkama ir kokybiška sveikatos priežiūra, adekvati Paciento sveikatos būklei, kad Pacientui teiktos sveikatos paslaugos buvo tinkamos ir atitiko įprastą gerąją medicininę praktiką, kad medicininės paslaugos teiktos profesionaliai, užtikrinant maksimalų rūpestingumą bei atidumą Paciento sveikatai, kad žala Pacientui buvo neišvengiama, nes Pacientas su ryškia kardiologine patologija – persirgęs miokardo infarktu, po koronarų šuntavimo operacijos, vartojantis kraują skystinančius medikamentus, kurie bet kokių intervencijų ar traumų metu didina kraujavimo riziką.

54. Iš gyd. V. E. atsakymo į raštą 2025-02-18, Nr. Ž2-384 ir atsakymo į raštą 2025-05-, Nr. Ž2 matyti, kad aukščiau nurodytos išvados padarytos be jokio Paciento sveikatos būklės ir Pacientui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų po 2023 m. kovo 3 d., 21.00 val., kai Pacientas pradėjo skųstis pilvo skausmais, Paciento būklė negerėjo ir blogėjo, išsamaus vertinimo. Kita vertus, gyd. V. E. nurodė, kad 2023 m. kovo 4 d. ryte Pacientui atlikus kontrolinę krūtinės rentgenogramą, nustačius, kad pleuroje skysčio kiekis nežymiai mažesnis, sekrecija per dreną minimali, o hemoglobinas 89 g/l, kai buvo 108 g/l, buvo tikslinga atlikti pleuros echoskopiją ar krūtinės ląstos KT tyrimą skysčio kiekiui pleuroje įvertinti ir patikslinti. Taigi, po kontrolinės krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimo buvo indikacijos Pacientui atlikti pleuros ultragarsinį tyrimą ar krūtinės KT tyrimą, kas yra vienas iš informatyviausių diagnostinių metodų, esant uždarai krūtinės ląstos traumai.

55. Gyd. V. E. teiginys, kad žala Pacientui buvo neišvengiama, nes Pacientas su ryškia kardiologine patologija – persirgęs miokardo infarktu, po koronarų šuntavimo operacijos, vartojantis kraują skystinančius medikamentus, kurie bet kokių intervencijų ar traumų metu didina kraujavimo riziką, jokiu būdu nepatvirtina, kad Paciento mirtis buvo būtent šių ligų ir būklių pasekmė, ir dėl šių ligų ir būklių Paciento mirties nebuvo galima išvengti atsižvelgiant į buvusį medicinos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Nurodytos Paciento ligos ir būklės buvo žinomos Ligoninei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu. Byloje nėra duomenų, kad šios Paciento ligos ir būklės buvo vertintos / kaip buvo vertintos teikiant Pacientui sveikatos priežiūros paslaugas.

56. Todėl gyd. V. E. atsakymai į Komisijos klausimus dėl Pacientui Ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nesudaro pagrindo vertinti, kad Paciento Ligoninėje patirta žala sveikatai buvo neišvengiama žala.

57. Nustačius, kad Pacientui Ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala sveikatai, ir ši žala nėra neišvengiama žala, ieškovai – Paciento žmona ir vaikai – turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (PTŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnio 6 dalis).

58. Ieškovė R. T. prašė priteisti 53 982,88?Eur turtinę žalą, kurią sudaro ieškovės R. T. netekta sutuoktinio pajamų dalis. Baigiamosios kalbos metu ieškovų atstovas nurodė alternatyvius šios turinės žalos dydžius: 51 284,44 Eur, jei iš 54 709,58?Eur negautų pajamų būtų atskaitoma ne 726,70?Eur našlių pensija, o 3 425,14 Eur našlių pensija, t. y. našlių pensija, kuri būtų gauta nuo Paciento mirties (duomenys neskelbtini) iki statistinės tikėtinos vyro gyvenimo trukmės Lietuvoje (per 82 mėn.); arba 42 726,92 Eur, jeigu į Paciento vidutines su darbo santykiais susijusias pajamas nebūtų įskaičiuojami 2024 m. spalio 25 d. pažymoje Nr. S-193 pažymoje nurodyti dienpinigiai.

59. Ieškovė R. T. taip pat prašo priteisti 1 802,00?Eur turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos. Ieškovė A. J. prašė priteisti 747,99?Eur išlaidas, patirtas įsigyjant lėktuvo bilietą kelionei į Lietuvą dalyvauti tėvo laidotuvėse. Baigiamosios kalbos metu ieškovų atstovas nurodė, kad ši suma mažinama iki 249,33 Eur, atsižvelgiant į tai, kad už 747,99 Eur buvo įsigytas tiek lėktuvo bilietas ieškovei A. J., tiek lėktuvo bilietai dviem pilnametėms A. J. dukroms.

60. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

61. Iš 2024 m. spalio 25 d. pažymos Nr. S-193 matyti, kad Pacientas iki mirties dirbo (duomenys neskelbtini), jo 2022 m. gruodžio - 20223 m. vasario mėn. gautas pajamas, atskaičius mokėtinus mokesčius, sudarė 3 360,07 Eur arba 1 120,02 Eur per mėn.

62. Yra pagrindas pritarti atsakovės teiginiui, kad nėra pagrįsta į vidutinį Paciento darbo užmokestį, skaičiuojant ieškovės R. T. negautas pajamas už ateities laikotarpius, įskaičiuoti 710 Eur dienpinigių sumą, nes byloje nėra įrodymų, jog Pacientui pagal darbo pobūdį dienpinigiai mokami nuolatos/kiekvieną mėnesį. Todėl Paciento su darbo santykiais susijusios pajamos 2022 m. gruodžio - 20223 m. vasario mėn., atskaičius 710 Eur dienpinigius ir mokėtinus mokesčius, yra 2 733,94 Eur arba 911,31 Eur per mėn. (pagal baigiamosios kalbos metu pateiktus skaičiavimus). Prie šios sumos turi būti pridėta 214,35 Eur per mėn. netekto darbingumo/negalios pensija, mokėta Pacientui pagal 2024 m. spalio 25 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (11.4E)KA_PZ2-1169 (pagal ieškinyje nurodytą 214,35 Eur šios pensijos dydį). Taigi, Paciento gautos pajamos per mėnesį yra 1 125,66 Eur (911,31 Eur + 214,35 Eur).

63. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais statistinė vidutinė tikėtina vyro gyvenimo trukmė yra 70,9 m., todėl Paciento, gimusio (duomenys neskelbtini) statistinis gyvenimas truktų iki 2030 m. sausio 2 d. arba 82 mėn. nuo (duomenys neskelbtini) (mirties datos). Per šį laikotarpį Pacientas būtų gavęs 92 304,12 Eur pajamų (1 125,66 Eur x 82 mėn.), o ieškovei R. T. priklausytų ½ dalis šių pajamų, t. y. 46 152,06 Eur (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

64. Netektos ieškovės R. T. pajamos iš dalies kompensuojamos paskirta našlių pensija. Pagal 2024 m. lapkričio 15 d. pažymą Nr. (11.4E)KA_PZ2-1226, ieškovei R. T. paskirta našlių pensija. Pagal šios pažymos ir 2025 m. birželio 27 d. rašto dėl informacijos pateikimo duomenis, ieškovei R. T. nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2024 m. spalio mėn. išmokėta 726,70 Eur našlių pensija, nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. birželio mėn. išmokėta 330,20 Eur našlių pensija. Nuo 2025 m. birželio mėn. našlių pensijos dydis yra 42,29 Eur, taigi, iki 2030 m. sausio 2 d. ieškovei R. T. bus išmokėta 2 368,24 Eur našlių pensija (42,29 Eur x 56 mėn.). Iš viso R. T. per ginčui aktualų laikotarpį buvo išmokėta ir bus išmokėta 3 425,14 Eur našlių pensija.

65. Iš ieškovės R. T. 46 152,06 Eur negautų pajamų atėmus 3 425,14 Eur našlių pensiją, ieškovei R. T. atlygintina netektų pajamų suma yra 42 726,92 Eur.

66. Ieškovė R. T. pateikė duomenis, kad patyrė 2 247,54 Eur laidojimo išlaidas (1 897,54 Eur išlaidas pagal 2023 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą AR 000404 ir 350 Eur išlaidas pagal 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą NDI Nr. 2838). Iš šios sumos atėmus ieškovei R. T. išmokėtą 445,54 Eur laidojimo išmoką, ieškovei R. T. atlygintina laidojimo išlaidų suma yra 1 802 Eur.

67. Iš ieškovės A. J. pateiktų įrodymų (747,99 Eur mokėjimo dokumento, įlaipinimo bilieto į 2023 m. kovo 5 d. skrydį iš Frankfurto į Vilnių) nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė A. J. patyrė 747,99 Eur išlaidas lėktuvo bilietams kelionei į tėvo laidotuves. Kadangi ieškovė A. J. nurodė, kad už šią sumą buvo pirkti lėktuvo bilietai ir jos pilnametėms dukroms, ir ieškovų atstovas baigiamosios kalbos metu atlygintina nurodė 249,33 Eur sumą, ieškovei A. J. priteisiama 249,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

68. Ieškovai prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam.

69. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

70. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių asmens prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Pažeidus šią vertybę, jos nebegalima atkurti. Dėl to, mirus asmeniui, jo artimieji patiria netektį, kuri sukelia dvasinių išgyvenimų. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

71. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, be to, žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia tik nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 30 punktas). Civilinės atsakomybės taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 44 punktas). Be to, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas).

72. Ieškovė R. T. neteko savo sutuoktinio, su kuriuo santuokoje gyveno 40 metų. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina artimus, šiltus tarpusavio santykius, lūkestį, kad ir ateityje gyvenimas kartu ir esami tarpusavio santykiai tęsis, ieškovė ir jos sutuoktinis bus pagalba ir atrama vienas kitam. Ieškovės sutuoktinio mirtis buvo staigi, ieškovei netikėta. Ieškovės galimybė ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos santykius yra ribota. Neabejotina, kad ieškovė R. T. dėl sutuoktinio mirties patyrė didelį psichologinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kurie yra tęstiniai. Visgi, ieškovės R. T. nurodytas 50 000 Eur neturtinės žalos dydis, kai teismų praktikoje panašiose situacijose neturtinė žala dėl sutuoktinio mirties vertinama apie 30 000 Eur suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-680/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-154/2025), nepagrindžiamas jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, kad jos praradimai buvo gerokai skaudesni, nei kitų tokioje situacijoje atsidūrusių asmenų, buvimu, juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju dalį neturtinės žalos kompensuoja ir priteista negautų pajamų dėl sutuoktino mirties dalis.

73. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės R. T. patirta neturtinė žala vertinama 30 000 Eur.

74. Ieškovai A. J. ir A. T. neteko tėvo. Ieškovė A. J. yra sulaukusi 42 metų, turi sukūrusi savo šeimą, ieškovas A. T. yra sulaukęs 38 metų. Ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina artimus, šiltus tarpusavio santykius. Neabejotina, kad ieškovai dėl netikėtos, staigios tėvo mirties patyrė psichologinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kurie yra tęstiniai. Visgi, ieškovų A. J. ir A. T. patirta neturtinė žala negali būti vertinama lygiaverčiai ieškovės R. T. patirtai neturtinei žalai. Ieškovė R. T. neteko sutuoktinio, gyvenimo partnerio, su kurio buvimu kartu buvo grindžiamas esamas ir tolesnis ieškovės R. T. kasdienis gyvenimas. Ieškovai A. J. ir A. T. yra pilnamečiai, ieškovė A. J. gyvena Vokietijoje, turi šeimą. Nors ieškovas A. T. gyvenamoji vieta nurodyta ta pati, kaip ir tėvo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas A. T. su tėvų šeima vedė bendrą ūkį ir savo gyvenimą ateityje projektavo taip pat. Todėl ieškovų A. J. ir A. T. neturtinė žala vertinama po 10 000 Eur.

75. Ieškovams taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistas turtinės ir neturtinės žalos sumas, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

76. Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovai nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų R. T., A. T. ir A. J. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ieškovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 528,92 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 92 ct) turtinei žalai atlyginti, 30 000 Eur (trisdešimti tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų už šias sumas, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,33 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 33 ct) turtinei žalai atlyginti, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų už šias sumas, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų už šią sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė