Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-08 · Civilinė byla Nr. 2S-926-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
2S-926-459/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
J. G., E. G.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, Lindorf Oy filialas

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-926-459/2015

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-02209-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 140.2; 122.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. G. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir E. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, Lindorf Oy filialas, UAB „Ūkio banko lizingas, AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014-10-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikti pareiškėjų J. G. ir E. G. pareiškimai dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, Linforf Oy filialas, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB DNB bankas. Pareiškimai priimti, o 2014-11-27 nutartimi civilinės bylos sujungtos. Pareiškėjai prašo iškelti jiems bankroto bylą ir bankroto administratore skirti UAB „Centrinis bankroto biuras“. Nurodo, kad yra nemokūs Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 2 str. 2 p. prasme: negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimų terminai yra suėję, o jų suma viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesio algas. 2007-07-31 E. G. iš AB DNB NORD banko paėmė 33 000,00 Lt vartojamąjį kreditą automobiliui bei kitiems daiktams pirkti; 2007-11-13 iš SEB banko paėmė 265 000,00 Lt paskolą būstui įsigyti ir 45 000,00 būsto remontui; 2007 m. lapkričio gale paėmė Ūkio banko lizingo kortelę 5000,00 Lt sumai, o 2008-01-18 Snoro lizingas suteikė 9000,00 Lt paskolą; 2008 m. kovo mėn. pareiškėja American Express Gold kortelės pagrindu gavo 5000,00 Lt, 2009 m. iš Parex banko paėmė 1000,00 Lt. Pažymėjo, kad iš pradžių gyveno gerai, tik 2009 m. žiemą darbų mastas sumažėjo, sumažėjo atlyginimai, todėl nebeturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimus bankams. Situacijai negerėjant, pareiškėja 2010 m. rugsėjo mėn. išvyko į Angliją, vėliau į Angliją išvyko ir pareiškėjas bei vaikai. Gyvena Anglijoje, lėšų vos užtenka pragyvenimui. Nurodo, kad bendra įsiskolinimo suma sudaro 98 223,47 Eur (339 146,85 Lt), o gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 2084,91 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-23 nutartimi pareiškimą atmetė. Nurodė, jog pareiškėjų turtinė padėtis pakankamai gera. Teismui pateiktos VSDF Vilniaus skyriaus pažymos apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą nuo 2007-01-01 iki 2014-08-22 bei pažyma, jog dirba Anglijoje ir mėnesio pajamos sudaro apie 1249,18 Eur (iki 1000 £), pareiškėja gauna išmokas vaikui - per mėnesį 479,78 Eur ir mėnesio išmoką - 256,06 Eur, transporto priemonių neturi, pareiškėjų vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas įkeistas, nustatyta turto vertė ir paskelbtos varžytynės, pareiškėjo vardu įregistruotos 6800/20500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4100/12200 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai pat pateikti sąskaitų išrašai. Pareiškėjai turi kreditinių įsipareigojimų UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, Lindorf Oy filialas, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „DNB bankas“. Turi tris nepilnamečius vaikus, kurie mokosi Anglijoje, nuomojasi butą Mančesteryje, Anglijoje, nuomos kaina 625,00 £, teismui pateikti transporto bilietai. Teismui tai pat pateiktos socialiniame tinkle Facebook pareiškėjų įkeltos nuotraukos apie jų atostogas užsienio šalyse 2012-2014 metais. Teismas nustatė, kad egzistuoja LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatytas teisinis pagrindas, dėl kurio teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą: paaiškėjo, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą galioja bendroji sąžiningumo prezumpcija, todėl sąžiningumas vertintinas trimis aspektais: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant visą ir tikslią informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai, būdami susituokę, per trumpą laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. pabaigos iki 2008 m. kovo mėn. prisiėmė įsipareigojimų už 362 000,00 Lt sumą. Pareiškėjo gaunamas atlyginimas 2007 metais, kai pareiškėjai siekė gauti kreditą būstui, dėl neaiškių priežasčių nuo itin mažo pakilo iki didelio atlyginimo. Gaudami, pareiškėjų nuomone, didelius atlyginimus, jie nevengė didinti įsiskolinimų. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų gaunamos pajamos yra didelės ir šiuo atveju pareiškėjai siekia išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, nes gyvena pakankamai stabilų finansinį ir socialinį gyvenimą: tiek 2012 metais, tiek 2014 metais atostogavo užsienyje. Teismas nusprendė, kad pareiškėjai, turėdami veikti pagal rūpestingų, apdairių ir protingų besiskolinančių asmenų elgesio standartus, veikė neatsakingai. Teismas konstatavo, kad J. G. ir E. G. elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjai nurodo, jog 868,86 Eur skirtina bankroto administratoriui bei 1971,71 Eur būtiniesiems jų poreikiams, liekanti pinigų suma yra labai maža, todėl neįmanoma pasiekti skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 1 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Anglijoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jiems bankroto bylą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai įvertino pareiškėjų finansinę padėtį, atsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje, nes pareiškėjai gyvena Anglijoje. Teismas nutartyje remiasi neegzistuojančiomis teisės normomis ir kriterijais. Per mažas lėšų, skirtinų kreditoriams dydis, negali būti argumentas nekelti bankroto bylos: FABĮ kreditoriams skirtinų lėšų konkretaus dydžio nenumato. Teismas nepagrįstai, kaip įrodymu apie pareiškėjų turtinę padėtį, rėmėsi nuotraukomis, atspausdintomis ir socialinio tinklo Facebook: nenustatytas tų nuotraukų autentiškumas, be to, pareiškėjai paaiškino, jog kelionės buvo dovanotos, prašė iškviesti liudytoją I. G. šiai aplinkybei patvirtinti. Tačiau teismas liudytojos nekvietė, todėl pareiškėjų teiginiai nebuvo patvirtinti. Taigi teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų turtinė padėtis nėra bloga. Teigia, jog pateikė teismui duomenis apie gaunamas pajamas, todėl teismas, manydamas, kad reikalingi papildomi įrodymai, turėjo pasiūlyti pareiškėjams juos pateikti, tačiau teismas papildomų duomenų pateikti neprašė, todėl neteisingai nusprendė, kad pareiškėjai galbūt nurodo „nerealias“ pajamas. Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjo atlyginimas dėl neaiškių priežasčių 2007 metais padidėjo, tačiau šis argumentas nesudaro jokio pagrindo laikyti pareiškėjus nesąžiningais. Kredito sutartis nėra nuginčyta, vadinasi, ji yra teisėta ir galiojanti. Būtent bankas, suteikdamas kreditą, turėjo tirti duomenis apie asmens pajamų padidėjimą. Teismas savo iniciatyva šio klausimo spręsti negali, nes toks reikalavimas byloje nėra pareikštas. Tai, kad pareiškėjai per trumpą laiką prisiėmė tam tikrą sumą kreditinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumą, nes FABĮ nenumato kredito dydžio, kaip kriterijaus, kuris įrodytų asmens nesąžiningumą. Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Anglijoje. Manydamas, jog pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškimą, o ne atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai Lietuvą laiko savo interesų centru, nes joje liko artimieji giminaičiai, su kuriais pareiškėjai palaiko ryšį, pagrindinis ir didžiausios vertės pareiškėjų nekilnojamasis turtas yra Lietuvoje, pareiškėjų kreditoriai yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys. Be to, FABĮ nenumato draudimo asmeniui, dirbančiam kitoje šalyje, kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, jog bankroto bylą pareiškėjams atsisakyta iškelti neegzistuojančiais pagrindas, neįrodžius nė vieno nesąžiningumo požymio, todėl pareiškimas, nenustačius jo netenkinimo pagrindų, turi būti tenkinamas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą, kadangi iš esmės pareiškėjai siekė gyventi ne pagal gaunamas pajamas. Nors atskirajame skunde teigiama, jog teismas neįpareigojo pareiškėjų pateikti įrodymų, kam panaudota dalis pasiskolintų lėšų, tačiau šalys turi pačios įrodinėti pareikštus reikalavimus. Pareiškėjai teigia, jog teismas nepagrįstai pareiškėjų materialinę padėtį įvertino pagal pragyvenimo lygį Lietuvoje, nes pareiškėjai išlaidas patiria Anglijoje. Į bylą nėra pateikta duomenų apie pragyvenimo kainas Anglijoje. Nors pareiškėjų turto vertės nepakanka padengti visus įsipareigojimus, tačiau, kaip nurodė teismas, turto vertė yra nuolat kintanti. Pareiškėjai kredito sutartimi įsipareigojimus prisiėmė 40 metų laikotarpiui, todėl faktas, kad pareiškėjų turto vertė mažesnė nei sutarties sudarymo metu, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjai yra nemokūs. Teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjų paaiškinimais, susijusiais su jų kelionių aplinkybėmis, nes pareiškėjai nepateikė jokių jų teigiamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų turtinių interesų vieta yra Anglijoje, kur pareiškėjai gyvena jau nuo 2010 metų.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjai, elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai, turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismas nustatė, jog pareiškėjų gaunamos pajamas yra pakankamai didelės. Kai fizinių asmenų įsipareigojimų dydis didesnis už turimą turtą, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą terminą padengti įsiskolinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų turtinių interesų vieta yra Anglijoje.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lindorff Oy prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, vertindamas apeliantų sąžiningumą, pagrįstai pripažino, jog jie buvo nesąžiningi, kadangi per trumpą laikotarpį iš įvairių kredito įstaigų prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurių realiai įvykdyti nesugebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjams atsisakė iškelti dėl to, jog konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjai ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodami tuo, jog bankroto bylą pareiškėjams atsisakyta iškelti neegzistuojančiais pagrindas, neįrodžius nė vieno nesąžiningumo požymio.

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu dėl pareiškėjų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismo vertinimu, pareiškėjų nesąžiningumą patvirtino aplinkybės, kad pareiškėjai per trumpą laiką prisiėmė įsipareigojimų už 362 000 Lt sumą, pareiškėjo atlyginimas 2007 metais dėl neaiškių priežasčių padidėjo, kai siekė gauti kreditą būstui, be to, pareiškėjai paėmė paskolą automobilio ir kitų daiktų pirkimui, tačiau nepateikė įrodymų, kam šie pinigai buvo išleisti, ar 45 000 Lt paskola būsto remontui tikrai buvo panaudota remontui. Tai pat teismas nurodė, jog pareiškėjų turimo turto kaina gali kisti, nes šiuo metu turtas dar nėra realizuotas ir neaišku, už kokią sumą jis bus parduotas. Be to, pareiškėjų gaunamos pajamos, atsižvelgiant į pragyvenimo Lietuvoje lygį, yra didelės ir pareiškėjai siekia išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjų nuomone, šios teismo prielaidos nepagrįstos, o teismas, manydamas, jog reikalingi papildomi dokumentai, turėjo pasiūlyti pareiškėjams juos pateikti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis, ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Teismo nuomone, šiuo atveju kilus abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių šiems neaiškumams pašalinti ir įpareigoti pareiškėjus pateikti trūkstamus dokumentus ar apklausti asmenis, kurie, pasak pareiškėjų, patvirtintų jų teigiamas aplinkybes.

Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepagrindė, kad 45 000 Lt, kurios pasiskolino iš AB SEB banko būsto remontui, panaudojo būtent būsto remontui. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktame Sprendime dėl draudimo išmokos išmokėjimo (tomas I, b. l. 129-130) nurodyta, jog 2011-12-12 bendrovė UAB „Finance Property“ sudarė bute atliktų remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad atliktų remonto darbų sąmatos vertė 23773,63 Lt, taigi nepanaudota pagal paskirtį kredito dalis sudaro 6174,53 Lt, dėl šios priežasties UAB „Būsto paskolų draudimas“ bankui išmokėtiną draudimo išmoką sumažino pagal paskirtį nepanaudota kredito dalimi. Nors šį dokumentą pateikė ne pareiškėjai, tačiau teismas, vertindamas 45 000 Lt paskolos dalies panaudojimo aplinkybes, turėjo įvertinti visus byloje esančius duomenis, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Be to, iš pareiškėjų pateikiamo lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, sąrašo matyti, jog jame nurodomos 110 svarų per mėnesį išlaidos kurui. Pareiškėjai su pareiškimu dėl bylos iškėlimo pateikė duomenis apie gaunamas pajamas Anglijoje, registruotiną turtą Lietuvoje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokia yra pareiškėjo registruotino turto Anglijoje sudėtis. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Taigi įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi ir to patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš registrų ir kitų įstaigų, neprivalo. Tačiau jeigu teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo turto sudėties, jis turėtų jas pašalinti, pareikalaudamas iš pareiškėjų pateikti papildomus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą.

Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjo gaunamos pajamos, siekiant gauti kreditą būstui, 2007 metais dėl neaiškių priežasčių padidėjo. Teismas pažymi, kad fiziniam asmeniui prisiimant įsipareigojimus kreditoriaus suklaidinimas dėl asmens turtinės padėties gali rodyti tokio asmens nesąžiningumą. Tačiau tokie asmens veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami ir nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju būsto kredito sutartis buvo sudaryta 2007-11-13 E. G. vardu (tomas II, b. l. 57-59), kaip matyti iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, E. G. pajamos 2007 metais sudarė apie 2642,25 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių), J. G. pajamos 2007 m. liepos mėn. – 2007 m. gruodžio mėn., lyginant su iki tol buvusiomis, padidėjo, duomenų apie to priežastis byloje nėra. Tačiau teismas turėjo įvertinti tai, kad kredito sutartis buvo sudaryta daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, taip pat į tai, jog sutartis buvo sudaryta E. G. vardu, kuri gaudavo pastovias pajamas, ir šių aplinkybių kontekste įvertinti pareiškėjų sąžiningumą.

Be to, byloje yra duomenų, jog pareiškėjai 2009-09-03 su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą, pagal kurį UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi pareiškėjų prisiimtus įsipareigojimus bankui. 2010-10-29 UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė grąžinimo grafiką Nr. 1 dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo, tačiau pareiškėjai prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais ir tvarka neįvykdė, todėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti pareiškėjų nesumokėtas sumas. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šiuos pareiškėjų veiksmus sąžiningumo aspektu, t. y. įvertinti tai, jog pareiškėjai dėjo pastangas, kad kreditas bankui būtų mokamas, ieškojo variantų, kaip spręsti problemas, kilusias dėl jų negalėjimo vykdyti įsipareigojimų bankui.

Teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjų turimo turto kaina gali kisti, nes neaišku, už kokią sumą jis bus parduotas. Pareiškėjai pateikė teismui įrodymus, jog buvo atlikta didžiausios vertės jų nekilnojamojo turto - įkeisto buto, kurio realizavimo procesas pradėtas 2014-07-21 vykdomojo įrašo pagrindu, vertės nustatymo ekspertizė. Turtas įvertintas 135 000 Lt. Antstolė 2014-11-17 pranešime nurodo, jog bus skelbiamos turto varžytynės. Nors visi vykdymo veiksmai, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, pagal FABĮ nuostatas privalomai stabdomi, tačiau teismui atsisakius iškelti bankroto bylą jie vėl bus atnaujinti ir turtas bus pardavinėjamas už nustatytą kainą. Pareiškėjai pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog įkeisto buto vidutinė rinkos vertės Registrų centro duomenimis – 166 375 Lt, taigi netgi didesnė nei ekspertizės akte nustatyta turto vertė. Todėl visiškai nesuprantamas teismo argumentas, jog ieškovų turimo turto kaina gali kisti: akivaizdu, jog realizuojant įkeistą turtą varžytynėse, jo kaina nebus didesnė nei pareiškime nurodyta turto vertė.

Be to, teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą, ar į bylos nagrinėjimą, kaip kreditorius, suinteresuotu asmeniu įtrauktinas AB SEB bankas. UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog bankas nutraukė kredito sutartį 2011-07-15, kreipėsi į bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011-11-27 priėmė sprendimą dėl 82350,24 Eur išmokėjimo, išmoka bankui mokama dalimis iki 2016-12-05. Pati UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigia, jog bankas reikalavimo teises pareiškėjų atžvilgiu perleis išmokėjus visą draudimo išmoką. Vadinasi, banko reikalavimo teisė, kilusi iš kredito sutarties, šiuo metu dar nėra perleista. CK 6.1015 str. 1 d. numato: jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Be to, iš antstolės pranešimo (tomas II, b. l. 94) matyti, jog vykdomas vykdomasis įrašas dėl 313420,01 skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš E. G., parduodant E. G. ir subsidiariai atsakingam įkaito davėjui J. G. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB SEB banko naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstinas klausimas dėl AB SEB banko, kaip pareiškėjų kreditoriaus, įtraukimo į bylą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas, jog pareiškėjų turtinių interesų buvimo vieta yra Anglijoje, t. y. ne Lietuvos Respublikoje, privalėjo spręsti, kaip tai įtakoja fizinių asmenų galimybę bankrutuoti Lietuvoje pagal FABĮ įstatymą, nes tarp atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindų toks pagrindas nenumatytas. Tai padėtų pašalinti ir prieštaravimus teismo motyvuose, kad fizinių asmenų turtinių interesų buvimo vieta yra Anglijoje, tačiau asmenų pajamos įvertintos, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje.

Teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad tam tikros nurodytos aplinkybės liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo būti neteisėtai nuspręsta dėl pareiškėjų nesąžiningumo ir nepagrįstai atsisakyta iškelti jiems bankroto bylą. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar pareiškėjai buvo sąžiningi (nesąžiningi), įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai ar pan.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Raimonda Andrulienė