- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- TS-43-319/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00340-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- K. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 357-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo K. B. bausmės pradžia – 2008 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. spalio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugpjūčio 25 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2022 m. vasario 25 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pastebima, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesusilaiko nuo naujų nusikaltimų padarymo. Nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Nuteistasis pataisos namuose buvo įdarbintas, tačiau darbo atsisakė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo sulaikytas neblaivus, pas nuteistąjį rasta alkoholio. Smurtinį nusikaltimą, per kurį buvo nužudytas žmogus, padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Nuteistasis pripažįsta alkoholio ir narkotikų vartojimo problemą, tačiau pataisos namuose nuteistasis nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų problemos nesprendė. Taip pat Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis savimi pasitikintis, tačiau jam būdingas savo gebėjimų pervertinimas, savikritiškumo trūkumas kai kuriais aspektais. Lengvai pasiduoda aplinkos įtakai. Streso įveikos ir konfliktų sprendimų įgūdžiai išugdyti silpnai, frustracijos tolerancija vidutinė. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, savitvardos praradimo atvejai. Savianalizė stokoja gilumo, nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo elgesio kontrolę, daugiau linkęs kaltinti aplinkybes. Problemų sprendimas daugiau orientuotas į emocijas. Nuteistasis ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus. Nuteistojo nusikaltimai buvo sąlygoti impulsyvių sprendimų bei reakcijų, orientuodavosi į asmeninę naudą ignoruodamas keliamą žalą visuomenei. K. B. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 14 kartų, nors nuobaudos ir negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Skatintas. Nusikalstamo elgesio rizika nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai tokie kaip: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nestabili darbo patirtis, turi skolų, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, apribojimų pažeidimai, impulsyvumas. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam K. B. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. B. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 357-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog nesutinka su Komisijos vertinimo išvadomis, kadangi jis vykdė ankstesniame 2021 m. vasario 24 d. Komisijos nutarime, kuriuo jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, nurodytas rekomendacijas ir skirtus įpareigojimus, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Baigė 11-tą klasę, dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, sporto renginiuose, lankė jogos užsiėmimus, baigė „Nuteistųjų socialinių įgūdžių programą“ bei „Teisinio ir socialinio švietimo“ programą, gavo paskatinimą už būrio gyvenamųjų patalpų remontą ir gyvenimo sąlygų gerinimą. Be to, užsirašė į priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos individualią terapiją, tačiau, dėl jam nežinomų priežasčių, užsiėmimai nevyko. Pristatė Komisijai pažymą, jog, pritaikius lygtinį paleidimą, vyks reabilituotis nuo priklausomybių ir dalyvaus socialinėje reabilitacijos programoje VŠĮ (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Komisija, priimdama 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, visiškai neatsižvelgė į jo padarytas išvadas ir pasiektus rezultatus, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius bei sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų problemą. Tai pat atkreipė dėmesį į tai, jog atliekant jo vertinimą 2021 m. sausio 5 d. ir pakartotinai 2021 m. liepos 21 d. pagal OASys vertinimo sistemą, visiškai nebuvo atsižvelgta į jo vykdomus Komisijos skirtus įpareigojimus.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjusi visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo klausimą, ir juos įvertinusi, sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė keturiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir vienam Komisijos nariui balsuojant už nuteistojo lygtinį paleidimą.
Nuteistasis K. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. K. B. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo programoje. Nuteistasis mokėsi profesinio rengimo centre ir vidurinėje mokykloje, dalyvavo būryje organizuojamame biliardo turnyre ir užėmė 3-ią vietą. Susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas. Įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taigi, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 28 d. atlikto vertinimo metu išlieka aukšta, balų pagal OASys skaičius nenurodytas. Pirmojo vertinimo, atlikto 2020 m. spalio 13 d., metu bei pakartotinio vertinimo, atlikto 2021 m. sausio 5 d., jo nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip aukšta (107 balai pagal OASys). Nors nustatyta pažanga teisės pažeidėjo mąstymo ir elgesio srityje, kadangi teisės pažeidėjas dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo programoje, kreipėsi dėl galimybės dalyvauti elgesio korekcijos programose, orientuotose į priklausomybių intervenciją, tai rodo teigiama linkme kintančius nuteistojo gebėjimus spręsti kylančius sunkumus racionaliais būdais, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta, ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs 4/5 dalis bausmės, vis dar išlieka itin opūs kriminogeniniai veiksniai, iš kurių statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; ankstesni smurtiniai veiksmai; problemos vaikystėje; ankstesni režimo pažeidimai bei dinaminiai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; intymių santykių nestabilumas; su darbu susijusios problemos; impulsyvumas, kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo K. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas 14 kartų drausmine tvarka, tarp jų ir už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – uždraustų daiktų laikymas, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimas, nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). O aplinkybė, jog nuteistasis turi 8 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo streso įveikos įgūdžiai išugdyti silpnai, frustracijos tolerancija vidutinė. Nuteistasis savimi pasitikintis, tačiau būdingas savo gebėjimų pervertinimas, savikritiškumo trūkumas kai kuriais aspektais. Pripažįsta, jog paauglystėje teko save žaloti, tačiau šiuo metu tokį elgesį vertina kritiškai. Teigia, jog socialiai atsiskyręs nesijaučia, socialinių kontaktų ratas nėra siauras. Lengvai pasiduoda aplinkos įtakai. Vaikystėje pasižymėjo elgesio problemomis. Analizuojamos nuteistojo nusikalstamą elgesį sąlygojusios aplinkybės, elgsena veikų vykdymo metu leidžia manyti, jog nuteistojo nusikaltimai buvo sąlygoti impulsyvių sprendimų bei reakcijų. Orientuodavosi į asmeninę naudą ignoruodamas keliamą žalą visuomenei. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, savitvardos praradimo atvejai. Ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus. Taip pat pasižymi silpnai išugdytais konfliktų sprendimų įgūdžiais. Pripažįsta alkoholio ir narkotikų vartojimo problemą, vartojo heroiną. Šios problemos aktyviai nesprendė, kaip teigia, nustojo vartoti savo pastangomis, tačiau išlieka didelė atkryčio tikimybė. Savianalizė stokoja gilumo, nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo elgesio kontrolę, daugiau linkęs kaltinti aplinkybes. Problemų sprendimas daugiau orientuotas į emocijas. Nors nuteistasis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau į savo padarytus nusikaltimus nežiūri kritiškai, nesureikšmina jų sukeltų pasekmių visuomenei ar atskiriems asmenims. Yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas, baustas administracine tvarka. Požiūris į visuomenę kiek sutrikęs, ne visuomet linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir suvaržyti savo elgesį. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su vaikais, su sugyventine ryšiai nutrūkę. Socialinius ryšius palaiko telefoninių pokalbių metu, susirašinėja laiškais. Į pasimatymus per metus po vieną kartą nuo 2010 m. iki 2016 m. atvykdavo sugyventinė, nuo 2016 m. nebuvo atvykusi. 2019 m. buvo atvykę vaikai, nuo to laiko pasimatymuose nelankomas. Remiantis gauta informacija, nuteistojo tarpusavio ryšiai su šeimos nariais vertinami kaip silpni. Be to, nuteistasis nepateikė duomenų apie turimo būsto nuosavybę ar galimybę apsistoti pas giminaičius, todėl kyla grėsmė dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad laisvėje nuteistasis turėjo įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo (duomenys neskelbtini) profesijas, mokėsi (duomenys neskelbtini) profesijos, tačiau jos nebaigė. Bausmės atlikimo metu baigė (duomenys neskelbtini) klasių. Prieš bausmės atlikimą dirbo (duomenys neskelbtini) tekintoju apie 3 metus. Nuteistojo teigimu jis turėjo patentą ir apie 4 metus remontavo buitinę techniką. Prieš tai dirbęs užsienyje apie 1 metus (Čekijoje). Pagal nuosprendyje esantį darbdavio apibūdinimą, nuteistasis konfliktiška asmenybė, nuotaika ir elgesys nenuspėjami, turėjo drausmės pažeidimų, pravaikštų atvejų, nepagarbiai elgdavosi su kolektyvo nariais. Pataisos namuose buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) nestandartinių gaminių ceche (duomenys neskelbtini), tačiau darbo atsisakė dėl susidariusių skolų kitiems nuteistiesiems. Šiuo metu atlieka įvairius gerbūvio darbus būryje. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, nors šiuo metu reiškia norą dirbti pataisos namuose. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Pasak nuteistojo būdamas laisvėje gyveno iš gaunamo atlyginimo. Pagal Administracinių pažeidimų registrą nuteistasis turi 1 592 Eur nesumokėtų baudų. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma yra 8 135,80 Eur., neišmokėta suma yra 4 069,05 Eur. Teismo nuomone, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 2, 5, 6 dalys). Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis K. B. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas 4 kartus, iš kurių pirmąjį – būdamas 17 metų. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimų ir buvo pasiųstas bausmę atlikti į įkalinimo įstaigą ir vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau padarė naują nusikaltimą. Nors teistumai išnykę, tačiau vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir atitinkamai rodo dar didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Akivaizdu, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu išlieka jo kriminalinė istorija. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pastebima, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaiko nuo naujų nusikaltimų padarymo. Nusikaltimas įvykdytas su bendrininku apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Pasak nuteistojo bendravimas su netinkama kompanija, privesdavo prie nusikaltimų padarymo. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo teigimu narkotines medžiagas jis vartojo laisvėje, tačiau, kaip matyti, ir pataisos namuose du kartus baustas už narkotinių medžiagų (opiatų) vartojimą. Akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi opią narkotinių medžiagų vartojimo problemą, kurią jis ir pats pripažįsta bei bando spręsti. Teismo vertinimu, šiuo metu išleidus nuteistąjį į laisvę, jis turės galimybes grįžti prie nuolatinio narkotinių medžiagų vartojimo, kas gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, kadangi narkotinių medžiagų vartojimas laisvėje turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, taip pat pataisos namuose pasireiškiantis neigiamai vertinamas elgesys, todėl, teismo manymu, rizika pakartotinai nusikalsti išlieka. Šių duomenų kontekste, įvertinus lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis K. B., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Įvertinus nuteistojo K. B. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius, nėra pagrindo pritarti jo skundo argumentams. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis K. B. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, priešingai – aukšta, ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo K. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 357-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo K. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 357-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo K. B. asmens bylą Nr. 11232 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.