Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisija) dėl sprendimo, protokolo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-8704; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 16TP-100 (toliau – ir Protokolas); 3) įpareigoti Komisiją derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), detalųjį planą.Pareiškėja nurodė, kad yra Žemės sklypo savininkė. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė jai planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Pareiškėja parengė detalųjį planą ir pateikė ji Komisijai derinti. 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėja gavo Administracijos pranešimą ir Protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad Komisija nutarė nederinti detaliojo plano, kadangi jam nepritarė Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas J. J. bei dėl Protokole nurodytų motyvų.Pareiškėja teigė, kad atsisakymas derinti Žemės sklypo detalųjį planą neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neįvertinus įrodymų visumos ir sunkiai suprantamas, kadangi Žemės sklypo detalusis planas buvo parengtas laikantis reikalavimų. Pareiškėja paaiškino, kad įstatymų leidėjas nustatė reikalavimą motyvuoti nepritarimą teritorijų planavimo dokumentui, todėl nepritarimas turi būti pagrįstas nustatytomis aplinkybės ir teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiama, ar J. J. nepritarimas atitinka šiuos kriterijus. Pareiškėja pabrėžė, kad Komisijos nariai negali kelti naujų reikalavimų, kurie neįrašyti į planavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo suteikiama informacija, kodėl J. J. nepritarė detaliojo plano derinimui, nebuvo pateikiamos faktinės aplinkybės ir jokie teisiniai argumentai.Pareiškėja pažymėjo, jog J. J. protokole nurodytos pastabos, kad negalioja kelių planavimo sąlygos ir nėra servitutinio kelio pjūvio, negalėjo būti pagrįstu motyvu atsisakant derinti detalųjį planą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad J. J. buvo vienintelis Komisijos narys, nepritaręs Žemės sklypo 2014 m. sausio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. detaliųjų planų derinimui. Pareiškėja nurodė, kad Skyrius darė neteisingą išvadą, jog sąvado sąlygos negaliojo, kadangi Protokolas buvo priimtas joms galiojant. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Skyrių, kuris, tirdamas jos skundą, neišanalizavo visų faktinių duomenų, nesurinko reikalingos medžiagos, tai atliko formaliai. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. Seimo kontrolierius kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie Žemės sklypo detaliojo plano derinimą pateikimo. Atsakovas, nagrinėjamoje byloje laikydamasis analogiškos pozicijos, jam paaiškino, kad: detalusis planas turi būti rengiamas pagal 2011 m. balandžio 5 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. AD-494-(3.31) ir pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. išduotą planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-913-11 (toliau – ir Sąlygų sąvadas Nr. 1); jam nepritarta, kadangi negaliojo 2011 m. liepos 25 d. išduotos kelių planavimo sąlygos Nr. DPS-668/11 ir nebuvo užtikrintas patekimas į nagrinėjamą teritoriją; pakeitus arba atnaujinus sąlygas galėjo būti nustatyti kiti reikalavimai, todėl nebuvo pritarta detaliajam planui; 2011 m. liepos 25 d. kelių planavimo sąlygų Nr. DPS-668/11 11 punkte yra nurodyta, kad sąlygos galioja 3 metus;Sąlygų sąvade Nr. 1 buvo įrašyta, kad būtina vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės kraštovaizdžio specialiuoju planu, šio plano įgyvendinimas numato darnų ir tolygų teritorijos plėtojimą, todėl apie kraštovaizdžio specialiojo planavimo sprendinius turėjo žinoti projekto rengėjas ir atkartoti jo sprendinius detaliajame plane;Komisijos metu yra išsakytos nederinimo priežastys žodžiu ir įrašytos į protokolus raštu;vyr. specialistas nėra atsakingas už projektuotojų parengtų planų kiekį, koregavimą ir sprendinius, atvaizduotus juose;detalusis planas baigiamas rengti pagal teritorijų planavimo įstatymą, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu T3-501 Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija buvo pakeista į Komisiją;kartu su Sąlygų sąvadu Nr. 1 išduotos 2011 m. liepos 25 d. kelių planavimo sąlygos Nr. DPS-668/11, kuriose 6 skyriaus 5 dalies 7 ir 11 punktuose nurodyta formuoti D kategorijos gatves ir numatyti privažiavimo kelių plotį nuo 4,5 m; prieš detaliojo plano rengimą nebuvo aiškios Žemės sklypo konfigūracijos, todėl buvo neaišku, ar privažiavimo kelią iki naujų žemės sklypų projektuos kaip servitutus ar kaip inžinerinės paskirties žemės sklypus. Konkretaus įrašo apie servitutinio kelio pjūvį nebuvo Sąlygų sąvade Nr. 1;be vidaus kelio pjūvio nėra aišku, kurioje vietoje bus numatyta važiuojamoji dalis ir kaip išsidėstys inžineriniai tinklai; susisiekimo dalis turėjo būti rengiama vadovaujantis tuo metu galiojusiu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ I skyriaus 6.4 punktu;Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2014 m. gruodžio 11 d. protokole Nr. 11TP-823 buvo įrašytos nederinimo priežastys (detaliojo plano sprendiniai neatitinka kraštovaizdžio plano ir koncepcinės (duomenys neskelbtini) dalies schemos sprendinių), keičiančios pateikto įvažiavimo vietą; pasikeitus sprendiniams pasikeitė įvažiavimo vieta, pjūvių pateikimas tapo aktualus;pareiškėja 2016 m. kovo 10 d. pateikė prašymą suderinti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau jam nepritarta, kadangi 2011 m. liepos 25 d. planavimo sąlygos Nr. DPS-668/11 nebegalioja; pareiškėja dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo metu, nederinimo priežastys jai buvo išsakytos žodžiu bei buvo pateiktas šios komisijos protokolas;įrašas apie pasibaigusias galioti sąlygas negali būti ginčijamas kaip nauja pastaba, nes pasibaigė sąlygų galiojimo terminas ir pareiškėja apie tai turi žinoti; dėl Protokole nurodytos pastabos apie pjūvio pateikimą informuojama, kad pasikeitus detaliojo plano sprendiniams ir pakeitus įvažiavimo vietą atsirado pastaba apie pjūvio pateikimą, tačiau tai nereiškia, kad projektuotojas ir anksčiau neturėjo vadovautis įstatymais ir privažiavimus suplanuoti pagal galiojančias teisės normas;detalusis planas negali būti derinamas, kadangi yra negaliojančios 2011 m. liepos 25 d. kelių planavimo sąlygos Nr. DPS-668/11, Sąlygų sąvadas Nr. 1 ir 2011 m. balandžio 5 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. AD-494-(3.31). Trečiasis suinteresuotas asmuo Skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą dėl Inspekcijai keliamų reikalavimų atmesti, o kitą ginčo dalį nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad detaliojo plano procedūrų atlikimo teisėtumas buvo vertinamas pagal teisės aktus, galiojusius iki 2014 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjos skunde keliami argumentai taip pat buvo vertinami pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 2014 m. sausio 1 d. Ginčijamame Skyriaus rašte buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktą, kuriuo vadovaudamasis Skyrius pagrįstai padarė išvadą, jog planavimo procesas yra nutrūkęs. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nevykstant teritorijų planavimo procesui, Skyrius neturi pagrindo vykdyti valstybinės teritorijų planavimo priežiūros funkcijų ir pareiškėjos skundas pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjos J. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-8704 ir įpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundą, kitą skundo dalį atmetė; priteisė pareiškėjai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 2007 m. lapkričio 12 d. yra įregistruotos nuosavybės teisės į Žemės sklypą. Pareiškėja ir Vilniaus rajono savivaldybė 2011 m. balandžio 5 d. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. AD-494-(3.31), galiojusią iki 2016 m. balandžio 5 d., kurios pagrindu Vilniaus rajono savivaldybė įsipareigojo perduoti pareiškėjai Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, siekiant keisti jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti Žemės sklypą ir nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (6.1. p.), o pareiškėja, be kita ko, įsipareigojo šioje sutartyje numatytais terminais organizuoti detaliojo plano rengimą, pasirinkti detaliojo plano rengėją ir pasirašyti su juo Žemės sklypo detaliojo planavimo sutartį, nustatyti inžinerinių tinklų sprendimo schemas, nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų, susijusių su detaliojo plano rengimu, ir kt. (6.2. p.). Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 25 d. buvo parengtos kelių planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. DPS-668/11, kurios galiojo 3 metus. 2011 m. rugsėjo 15 d. buvo patvirtintas Planavimo sąlygų sąvadas Nr. SSp-913-11 (Sąlygų sąvadas Nr. 1) ir Planavimo sąlygos Nr. Sp-913-11 detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriuose nurodyta, jog jie galioja iki 2014 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 23 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą pratęsti Sąlygų sąvadą Nr. 1, nurodydama, jog pasikeitė projekto rengėjai ir nebuvo suspėta pataisyti Komisijos pastabų. Pagal pareiškėjos prašymą 2015 m. sausio 23 d. buvo patvirtintas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. SSp-008-15 (toliau – ir Sąlygų sąvadas Nr. 2), galiojęs iki 2016 m. balandžio 5 d. Pareiškėja 2016 m. kovo 10 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą derinti Žemės sklypo detalųjį planą. Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisija 2016 m. kovo 24 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 16TP-100 nutarė nederinti Žemės sklypo detaliojo plano, kadangi negalioja kelių planavimo sąlygos, nėra servitutinio kelio pjūvio, pagrindžiančio patekimą į planuojamą teritoriją. Pareiškėja, nesutikdama su Protokolu, 2016 m. gegužės 11 d. pateikė Inspekcijai skundą. Inspekcijos Skyrius ginčijamu sprendimu, atsižvelgęs į Administracijos pateiktą informaciją, padarė išvadas, jog planavimo sąvadas ir sąlygos negalioja, jų galiojimo terminas negali būti pratęstas, planavimo procesas yra nutrūkęs, o nevykstant planavimo procesui, Skyrius valstybinės teritorijų priežiūros funkcijos nevykdo, todėl pasisakė, kad pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypo detalusis planas buvo pradėtas rengti dar iki naujos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d., sprendė, kad nagrinėjamoje byloje taikomas iki 2014 m. sausio 1 d. galiojęs teritorijų planavimo teisinis reguliavimas. Teismas pažymėjo, kad pagal TPĮ 26 straipsnio 1 dalį detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas ir aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs detaliojo plano derinimo stadijoje, todėl vadovaujantis TPĮ 27 straipsnio 7 dalimi ir Taisyklių 49 punktu, tokiam ginčui spręsti numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija turi nagrinėti tokius ginčus (skundus) TPĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka, o tai, be kita ko, reiškia, kad Inspekcija, gavusi tokio pobūdžio skundą, privalo objektyviai ir visapusiškai įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir, pabaigusi administracinę procedūrą, priimti motyvuotą, teisės aktų reikalavimus (tarp jų ir VAĮ 8 str. nustatytus reikalavimus) atitinkantį sprendimą.Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2016 m. gegužės 11 d. Inspekcijai adresuotu skundu pareiškėja inicijavo ginčą dėl nepagrįsto atsisakymo derinti Žemės sklypo detalųjį planą. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundas buvo pagrindas pradėti administracinę procedūrą, kurios atlikimo tvarką reglamentuoja VAĮ nuostatos.Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VAĮ reikalavimus. Teismas nustatė, kad Inspekcijos Skyrius, atsižvelgęs į Administracijos pateiktą informaciją, padarė išvadas, jog sąvadas ir sąlygos negalioja, jų galiojimo terminas negali būti pratęstas, planavimo procesas yra nutrūkęs, o nevykstant planavimo procesui, Skyrius valstybinės teritorijų priežiūros funkcijos nevykdo, todėl sprendė, jog pareiškėjos 2016 m. gegužės 16 d. skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini.Teismas vertino, kad Skyriaus priimtas tokio pobūdžio sprendimas reiškia, kad jis neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundžiamo Protokolo, t. y. nors pareiškėja pasinaudojo nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka, Inspekcijos Skyrius, priimdamas ginčijamą 2016 m. birželio 15 d. sprendimą, neatliko jam priskirtos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijos protokolinis nutarimas, kuriuo pareiškėjos Žemės sklypo detalusis planas nebuvo derintas, buvo priimtas 2016 m. kovo 24 d., t. y. galiojant Sąlygų sąvadui Nr. 2 (galiojo iki 2016 m. balandžio 5 d.), todėl pareiškėja turėjo teisę šį Protokolą skųsti Inspekcijai, nagrinėjančiai ginčą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas pažymėjo, jog ginčijamame sprendime nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis buvo vadovaujamasi atsisakant nagrinėti skundą, o nurodytas pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundo nenagrinėjimo pagrindas nėra įtvirtintas nė viename iš minėtų teisės aktų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, jog Inspekcijos Skyrius nepagrįstai nepradėjo administracinės procedūros ir nenagrinėjo pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundo dėl Protokolo ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tokiu būdu Inspekcijos Skyrius, vertindamas tik pareiškėjos skundo priimtinumo klausimą ir nenagrinėdama jo iš esmės, neužtikrino objektyvaus ir visapusiško skunde išdėstytų aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo. Be to, Inspekcijos Skyrius pačiame sprendime ipso (pats savaime) pripažino, jog Administracija pateikė ne visą prašytą informaciją, reikalingą skundui nagrinėti, tačiau, nepaisant to, vis tiek priėmė skundžiamą sprendimą. Teismas konstatavo, kad tokie veiksmai nesuderinami su VAĮ 8 straipsniu, nustatančiu viešojo administravimo subjektams bendro pobūdžio įrodinėjimo pareigą, o būtent, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Teismas sprendė, kad Skyriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. (23.2)-2D-8704 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o panaikinus ginčijamą sprendimą, Skyrius įpareigotinas iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundą, t. y. atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį ir pareiškėjos reikalavimus, objektyviai ir visapusiškai ištirti visas skundui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, įvertinti skundžiamo Protokolo teisėtumą bei pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.Pasisakymas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Protokolą ir įpareigoti Komisiją derinti Žemės sklypo detalųjį planą, teismas nurodė, kad dėl šių reikalavimų teismine tvarka gali būti pasisakyta tik Inspekcijos Skyriui išnagrinėjus pareiškėjos skundą, kadangi teismas negali vertinti Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai pirmiausiai turi atlikti Inspekcija. Teismas akcentavo, kad esant ginčui dėl tokio pobūdžio administracinio teisės akto, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjai iš Inspekcijos Skyriaus priteisė 15 Eur žyminio mokesčio. Teismas nesprendė kitų pareiškėjos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes pareiškėja, kaip nustato ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis, nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių duomenų.

III.

Pareiškėja J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d.sprendimą ir priimti naują sprendimą.Pareiškėja nurodo, kad ji sutinka su teismo pozicija, jog Skyrius įpareigotinas iš esmės išnagrinėti jos 2016 m. gegužės 11 d. skundą, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas nepasisakė, per kiek laiko (termino) Skyrius privalo išnagrinėti jos skundą iš esmės. Pareiškėjos teigimu, nenurodžius termino, vėl bus pažeidinėjamos jos teisės, todėl turi būti nustatytas konkretus terminas išnagrinėti jos skundą. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir nepriteisti iš Inspekcijos pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d.sprendimą, pareiškėjos skundą išnagrinėjo ir operatyviai priėmė sprendimą parengti pareiškėjai atsakymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Šioje byloje pareiškėja J. M. prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-8704; Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos 2016 m. kovo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 16TP-100 ir įpareigoti Komisiją derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, t. y. panaikino Skyriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-8704 ir įpareigojo Skyrių iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundą, kitą skundo dalį atmetė. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei padarytų išvadų dėl pareiškėjos skundo reikalavimų tenkinimo dalies, nors yra ir suformulavo apeliacinio skundo reikalavimą – panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti konkretų terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundas. Akcentuotina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nėra nurodžiusi kokių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti konkretų terminą, per kurį trečiasis suinteresuotas asmuo privalo išnagrinėti pareiškėjos skundą.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais, nes jie neparemti bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis. ABTĮ 92 straipsnis nustato, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis minėta norma ir nustatyti terminą, per kurį Skyrius privalo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundą, nes ši byla pagal pareiškėjos skundą yra išnagrinėta ne dėl Skyriaus vilkinimo atlikti veiksmus ar neveikimo, o dėl konkretaus sprendimo (2016 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. (23.2)-2D-8704) neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėja nėra nurodžiusi byloje esančių įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, jog Skyrius vilkins vykdyti teismo sprendimą ar pan. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad administracinių teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuoja ABTĮ 99 straipsnis, pagal kurio 2 dalį yra išduodamas vykdomasis raštas, jei viešojo administravimo subjektas neįvykdo teismo procesinio sprendimo, o vykdomasis raštas yra pateikiamas antstoliui. Nepripažįstant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų pagrįstais, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundas buvo išnagrinėtas ir jau yra priimtas sprendimas (III t., b. l. 83–84).Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje yra nurodyta, kad negalima vertinti Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos 2016 m. kovo 24 d. kompleksinio derinimo protokolo Nr. 16TP-100 teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai pirmiausia turi atlikti Inspekcija (yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka), ir nėra išnagrinėti iš esmės skundo reikalavimai panaikinti Protokolą ir įpareigoti Komisiją derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, daro išvadą, kad yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Protokolą ir įpareigoti Komisiją derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, paliktina nenagrinėta.Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų priėmė sprendimą, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas bei patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis, nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės.2008 m. vasario 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas „Papildymas prie 2017 m. sausio 3 d. apeliacinio skundo“, iš kurio matyti, kad pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstytos visiškai kitos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir suformuluoti nauji reikalavimai, t. y. prašoma išspręsti bylą iš esmės ir patenkinti visus jos 2016 m. rugpjūčio 10 patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus. Iš pateikto dokumento turinio matyti, kad pareiškėja pateikė naują apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas nėra jau priimto nagrinėti apeliacinio skundo papildymas ar patikslinimas, nekeičiantis anksčiau paduoto ir priimto nagrinėti apeliacinio skundo esmės. Pareiškėjos pateiktą naują apeliacinį skundą atsisakytina priimti. ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). ABTĮ nėra nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui galima pateikti kitą apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą paskelbė 2016 m. lapkričio 16 d., o tai reiškia, kad pareiškėja apeliacinį skundą turėjo teisę paduoti per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo dienos. Pareiškėja pasinaudojo teise paduoti apeliacinį skundą, apeliacinis skundas buvo priimtas. Pareiškėja, teikdama naują apeliacinį skundą, praleidusi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių yra praleistas terminas šiam skundui paduoti, ir turėtų būti priimtas naujas apeliacinis skundas. Dėl to pareiškėjos pateiktas papildymas prie 2017 m. sausio 3 d. apeliacinio skundo kartu su priedais nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjos J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-8704.

Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. skundą.

Palikti nenagrinėtą skundo dalį dėl reikalavimų: panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos 2016 m. kovo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 16TP-100; įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisiją derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

Priteisti pareiškėjai J. M. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Papildymą prie 2017 m. sausio 3 d. apeliacinio skundo kartu su priedais atsisakyti priimti ir jį grąžinti pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.