- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 1-163-762/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00135-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- V. K., G. K.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Rasa Čibirienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Rokiškio r., LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyv. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-08-05 Rokiškio r. apyl. teismo pagal BK 284 str. l d. 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda; 2009-06-01 Rokiškio r. apyl. teismo pagal BK 284 str. l d. 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, baudos sumokėtos, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2010 m. balandžio 28 d., apie 13.30 val. , kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai 3 kilometre 520 metre, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „BMW 318“. valst.nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 19 p., 28 p., 133 p., 238 p. reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nesilaikydamas visu būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į kairėje kelio pusėje už kelkraščio esančia žalią veją ir atsitrenkė į ten stovėjusį elektros stulpą su atrama, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kartu važiavusiam automobilio „BMW 318“ keleiviui D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o kartu važiavęs automobilio „BMW 318“ keleivis N. K. žuvo.
Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-04-28 kartu su draugais N. K. ir D. L. gėrė alkoholį ir trise dienos metu važinėjosi automobiliu. Važinėjo su jam priklausančiu automobiliu „BMW 318“. Automobiliui buvo pasibaigusi privaloma techninė apžiūra, jis buvo nedraustas privalomuoju draudimu, automobilio padangos buvo stipriai nudilusios. Automobilį vairavo jis pats, nors jam teisė vairuoti transporto priemones atimta. Greta jo, priekinėje automobilio keleivio sėdynėje sėdėjo N. K., o gale sėdėjo D. L.. Pamena, kad važiavo Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) kaimu. Kokiu greičiu važiavo nepamena. Kaip įvyko eismo įvykis taip pat nepamena, sąmonę atgavo tik po 15 dienų ligoninėje. Jam motina papasakojo, kad jis vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo N. K.. Taipogi vėliau teko kalbėtis su D. L., kuris minėjo, kad jam nieko rimto neatsitiko ir jis jam jokių pretenzijų neturi. Buvo nuvykęs pas N. K. tėvus, jų atsiprašė dėl savo netinkamo poelgio, žadėjo jiems padarytą žalą atlyginti. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai taip pat įrodyta:
Nukentėjusiosios V. K. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną jai paskambino brolienė ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko avarija ir yra vienas negyvas žmogus. Ji greit nuvyko į nurodytą eismo įvykio vietą ir pamatė, kad iš sudaužyto automobilio, iš priekinės keleivio sėdynės traukia jos nebegyvą sūnų N. K.. Girdėjo, kad kažkas iš žmonių kalbėjo, kad automobilį vairavo R. J.. Dėl sūnaus netekties patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, jai sutriko nervai, pastoviai naudoja raminamuosius vaistus. Po kelių mėnesių pas juos buvo atėjęs R. J., jis atsiprašė dėl savo poelgio, atlygino dalį patirtos turtinės žalos.
Nukentėjusiojo V. K. parodymais. Jis parodė, kad eismo įvykio dieną buvo išvykęs. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) avarijoje žuvo jų sūnus N. K.. Žmona minėjo, kad jų sūnus sėdėjo keleivio vietoje, o automobilį vairavo R. J.. Kad automobilis prieš eismo įvykį greitai važiavo matė B.. Po kažkurio laiko pas juos buvo atėjęs R. J., kuris atsiprašė dėl sukelto eismo įvykio ir kilusių pasekmių, apgailestavo, kad taip atsitiko, atlygino dalį turtinės žalos.
Nukentėjusiojo G. K. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną su autobusu grįžo iš mokyklos. (duomenys neskelbtini) kaime stotelėje išlipus iš autobuso pamatė sudužusį R. J. automobilį. Kažkas pasakė, kad vienas žmogus negyvas. Priėjęs arčiau pamatė, kad brolis N. K. guli nebegyvas, o šalia jo verkė motina. Visi aplinkui kalbėjo, kad automobiliu važiavo R. J., N. K. ir D. L., o automobilį vairavo R. J.. Po šio eismo įvykio teko bendrauti tik su D. L., kuris sakė, kad nieko neprisimena apie eismo įvykį. Su broliu santykiai buvo geri, jo netekus labai pergyvena, pakriko nervai.
Liudytojos D. B. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ji (duomenys neskelbtini) kaime važiavo nuo bibliotekos ir norėjo įsukti į pagrindinę gavę. Prieš sankryžą sustojusi iš pradžių nieko nematė, tačiau iš karto po to išgirdo didelį triukšmą ir pamatė nuo Rokiškio pusės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Ji dar stovėjo prieš sankryžą, todėl pasiėmusi telefoną norėjo apie tokį neatsargų važiavimą pranešti policijai, tačiau tuo metu automobilis jau važiavo skersas, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi bei nukirto elektros stulpą. Apie tai informavo policiją. Arti eismo įvykį sukėlusios mašinos nėjo, nes kabojo nulaužtų elektros stulpų elektros laidai. Automobilyje ji spėjo pastebėti du žmones. Po eismo įvykio automobilis liko pavirtęs ant dešinio šono. Neužilgo atvažiavus gaisrinės pagalbos automobiliui ji išvažiavo.
Liudytojo A. S. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną jis kaip policijos pareigūnas pagal gautą pranešimą vyko į eismo įvykio vietą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvykus pamatė šio kaimo pagrindinėje gatvėje nuo kelio nuvažiavusį ir atsimušusį į elektros stulpą automobilį. Automobilis gulėjo ant šono ir buvo stipriai apgadintas, visi asmenys važiavę automobiliu dar buvo automobilyje. Atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pradėjo pjaustyti automobilį. Visų pirma iš automobilio buvo iškeltas vairuotojas, jis buvo gyvas, tačiau sužalotas, jį iš karto greitoji išvežė į ligoninę. Iš automobilio dar buvo ištraukti du vaikinai, iš kurių vienas buvo nebegyvas. Trečiasis vaikinas, ištrauktas iš automobilio atsisakė gultis į ligoninę, matėsi, kad jis yra girtas. Aplinkui susirinkę vietiniai gyventojai minėjo, kad automobilis priklauso tam pačiam asmeniui, kuris ir vairavo automobilį, minėjo visų buvusių automobilyje vaikinų pavardes.
Liudytojo R. S. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną jis kaip policijos pareigūnas po pietų gavo budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) kaime įvykusį eismo įvykį. Atvykus pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir ant dešinio šono gulintį automobilį. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai jau pjaustė automobilį. Pirmiausia buvo ištrauktas vairuotojas. Atvertus automobilį pasimatė, kad priekinėje keleivio sėdynėje yra keleivis, o nupjovus stogą gale pasimatė dar ir trečiasis keleivis. Priekinėje keleivio sėdynėje buvęs vaikinas jau buvo miręs. Šalia žuvusiojo buvusių automobilio durelių negalima buvo atplėšti, stulpo gabalai buvo sulindę. Aplinkui susirinkę žmonės sakė, kad mašina to vaikino, kuris ir vairavo automobilį. Pagal įvykio aplinkybes automobilio buvo važiuota nuo Rokiškio m. pusės, greitis buvo didelis, jo manymu važiuota ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu.
Liudytojo R. D. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną kaip Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas vyko į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime. Įvykio vietoje pamatė, kad automobilis BMW buvo šalia kelio stipriai sumaitotas nuvirtęs ant dešinio šono, atsirėmęs ant elektros stulpo armatūros. Elektros stulpas buvo nuverstas. Ištraukė automobilio vairuotoją. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs vaikinas buvo jau nebegyvas. Ant galinės sėdynės buvo dar ir trečias vaikinas. Iš automobilio apgadinimų matėsi, kad daugiausia buvo sumaitota automobilio dešinė pusė, t.y. ta pusė, kur sėdėjo žuvęs keleivis. Ar buvo automobilyje buvę asmenys prisisegę saugos diržus neužfiksavo, tačiau jo nuomone diržų prisisegimas ar neprisisegimas žuvusiam keleiviui reikšmės neturėjo.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2010-04-28 13.55 val. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (kelias Čelkiai – Jūžintai – Užpalai 3 km 520 m.) buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta. Nustatyta, kad apžiūros metu diena yra saulėta, asfaltuota kelio danga sausa. Ant kelio dangos matyti trigubos ištisinės stabdymo žymės, vedančios nuo dešinės važiuojamosios dalies į kairę pusę ir nuvedančios į kairėje pusėje esančią pievą, kur stovi stipriai apgadintas automobilis „BMW 318“, valst.nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio sudužusio stulpo gabalai. Užfiksuota, kad automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdimoje padėtyje buvo žmogaus lavonas. Automobilio salone rasti ir paimti du degtinės buteliai. Vienas degtinės butelis pilnas, kitame yra apie trečdalis skysčio.
Transporto priemonės apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilis „BMW 318“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. J.. Automobilis yra stipriai apgadintas. Didžiausi automobilio apgadinimai yra dešinėje automobilio pusėje.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad atlikus N. K. lavono tyrimą N. K. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis viršugalvio – pakaušio srityse, odos nubrozdinimais pakaušyje, dešiniajame skruoste ir smakre, kraujosruva pakaušio – viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pagrindo kaulų – pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio, pleištakaulio ir kairio smilkinkaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, dešinio šlaunikaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. N. K. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kaukolės pagrindo kaulams bei išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais, ribotus bei briaunas turinčiais daiktais, galimai eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono dalis. N. K. lavono kraujyje rasta 2,45 promilės etilo alkoholio.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad D. L. nustatytas galvos minkštųjų audinių sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai autoavarijos metu susižalojant į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. Dėl nustatytų sužalojimų D. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad R. J. kraujyje rasta 1,92‰ (promilės) etilo alkoholio.
Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai patvirtina, kad R. J. 2010-04-28, apie 13.30 val. būdamas neblaivus vairavo sau priklausantį automobilį „BMW 318“, valst.nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo N. K., kuris sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir D. L., kuris sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. R. J. važiavo (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) gatve, t.y. gyvenviete, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, tačiau nustatytos stabdymo žymės, transporto priemonės, elektros stulpų apgadinimai, liudytojų parodymai, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad važiavimo greitis buvo žymiai didesnis nei leistinas. Tokios aplinkybės kaip žymiai viršytas leistinas greitis, R. J. neblaivumas (vidutinis girtumas), techniškai netvarkingas automobilis (prastos padangos, automobiliui neatlikta privaloma techninė apžiūra), teismo nuomone, sąlygojo tai, kad R. J. nesuvaldė automobilio, išvažiavo į kairėje kelio pusėje už kelkraščio esančia žalią veją ir atsitrenkė į ten stovėjusį elektros stulpą su atrama, o šio eismo įvykio pasėkoje žuvo automobilio keleivis N. K., o kitam keleiviui D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo, kad R. J. turėjo numatyti, kad dėl jo tokio aiškiai neatsargaus vairavimo jis sukels eismo įvykį, kad bus sužaloti ar žus su juo važiavę keleiviai, tačiau jis lengvabūdiškai tikėjosi šių pasekmių išvengti, t.y. R. J. veikė esant nusikalstamam pasitikėjimui.
R. J. pateiktame kaltinime nurodyta, kad eismo įvykio metu D. L. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, tačiau iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) žinoma, kad D. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl R. J. pateiktas kaltinimas tikslintinas laikant, kad eismo įvykio metu D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad R. J. 2010 m. balandžio 28 d., apie 13.30 val. , kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai 3 kilometre 520 metre, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „BMW 318“. valst.nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 19 p., 28 p., 133 p., 238 p. reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nesilaikydamas visu būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į kairėje kelio pusėje už kelkraščio esančia žalią veją ir atsitrenkė į ten stovėjusį elektros stulpą su atrama, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kartu važiavusiam automobilio „BMW 318“ keleiviui D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o kartu važiavęs automobilio „BMW 318“ keleivis N. K. žuvo, todėl tokia R. J. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 6 d.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (LR BK 59 str. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių R. J. atžvilgiu nėra.
Nors R. J. atlygino dalį turtinės žalos (3000 Lt) teismas šio aplinkybės nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą. Tuo tarpu dalinis žalos atlyginimas paprastai nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebent atlyginta žymi padarytos žalos dalis visiems nukentėjusiesiems (2009-05-05 LAT nutartis byloje 2K-188/2009).
Parenkant straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad R. J. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė esant nusikalstamo pasitikėjimo formai, R. J. veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, R. J. kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai (anksčiau teistas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, darbdavio gerai), todėl jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
R. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šį nusikaltimą padarė esant nusikalstamo pasitikėjimo formai, eismo įvykį padarė vairuodamas ir tyčia grubiai pažeisdamas eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, R. J. šį nusikaltimą padarė būdamas du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir esant neišnykusiems teistumams, jo atžvilgiu 2009-06-25 jau buvo priimtas teismo nutarimas, kuriuo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo 4 metams jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, laikytina, kad R. J. nerodo noro taisytis daro analogiškus naujus teisės pažeidimus, ko pasėkoje kilo labai sunkios pasekmės ir nors R. J. gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dalį žalos atlygino, prieš mėnesį įsidarbino, tai teismo nuomone neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. J. paskirta bausmė atliktina realiai. Tai, kad R. J. eismo įvykyje ir pats susižalojo ir dėl to turi sveikatos sutrikimų, tai, kad šiuo metu jam nustatytas 40 % darbingumas, įtakos R. J. bausmės atlikimui neturi, nes nėra nustatyta aplinkybių, kad R. J. būtų galima atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos LR BK 76 str. pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad R. J. šiuo metu atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis šią teisę gali atgauti ir anksčiau, bei siekiant, kad R. J. nuteisimas už tokio pobūdžio nusikaltimo padarymą pasiektų auklėjamąjį ir prevencinį tikslą, R. J. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. jam atimtina teisė vairuoti kelių transporto priemones.
Byloje V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 10003 Lt turtinės žalos atlyginimo, dėl nusikaltimu padarytos 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. K. pareiškė ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nepilnamečio nukentėjusiojo G. K. interesais ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškė G. G. tėvai V. K. ir V. K..
Ieškinyje dėl turtinės žalos nurodoma, kad šią žalą sudaro V. K. turėtos 4303 Lt laidotuvių išlaidos ir būsimos 5700 Lt išlaidos N. K. kapavietės sutvarkymui. Prie ieškinio pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad V. K. turėjo 4303,5 Lt išlaidas laidojimo prekėms bei paslaugoms bei gedulingiems pietums. Kadangi šios išlaidos susidarė dėl R. J. kaltės žuvus N. K., todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Kadangi R. J. atlygino dalį turtinės žalos, t.y. 3000 Lt, todėl ši priteistina turtinės žalos dalis mažintina šiai sumai, t.y. priteisiant 1303 Lt. Pareikštas ieškinys dėl būsimų 5700 Lt išlaidų kapavietės sutvarkymui, teismo nuomone, šiuo metu nelaikytinas pagrįstu, nes šių išlaidų V. K. dar neturėjo ir dėl to dar nepatyrė tokio dydžio turtinės žalos, o jas galimai patirs tik ateityje, todėl šiuo metu išspręsti V. K. ieškinio dėl 5700 Lt turtinės žalos atlyginimo nėra galimybių, todėl šioje dalyje V. K. ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Iš bylos medžiagos, V. K., V. K., G. K. parodymų bei ieškinyje išdėstytų aplinkybių žinoma, kad dėl N. K. žūties jie kaip kartu gyvenę šeimos nariai patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, kančias ir dvasinį skausmą, didžiulius pergyvenimus ir stresą, sveikatos pablogėjimą, artimo žmogaus netektis visus juos išmušė iš įprasto gyvenimo ritmo, todėl, teismo nuomone, visi ieškovai neabejotinai patyrė neturtinę žalą (LR CK 6.250 str. 1 d.)
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus) (2004-02-18 LAT nutartis byloje O. Rysis, M. R., V. R., J. K. ir N. K. v. Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Įvertindamas šioje byloje ieškovų patirtą neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau šis nusikaltimas buvo padarytas grubiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. ėmėsi vairuoti automobilį (didesnio pavojaus šaltinį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio- 1,92 promilės. Taigi R. J. sėdo prie vairo suvokdamas, kad grubiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti autoįvykį. Būdamas neblaivus ėmėsi vežti du taip pat neblaivius jaunus asmenis, vairavo dienos metu gyvenvietėje kur eismas intensyvesnis, dar kartą grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisykles -žymiai viršijo leistiną greitį (pasak liudytojų, greitis buvo didesnis nei 100 km/h.), ko pasėkoje nesuvaldė transporto priemonės ir patyrė avariją. Nuteistojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas gan stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (vidutiniame girtume), kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Be to suvokdamas, kad vairuoti didesnio pavojaus šaltinį galima tik apdraudus civilinę atsakomybę, sąmoningai vairavo automobilį su keleiviais neturėdamas privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Taip veikdamas jis prisiėmė kaip baudžiamąją, taip ir civilinę atsakomybę už visus savo veiksmų padarinius. Kilusios pasekmės buvo labai sunkios – žuvo žmogus, žuvusysis N. K. yra V. K. ir V. K. sūnus bei G. K. brolis. Iki žūties jie visi kartu gyveno, juos siejo geri, glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio santykiai, artimųjų dvasinis sukrėtimas tęsiasi iki šiol ir tikėtina išliks dar pakankamai ilgą laiko tarpą. Laikytina, kad didesnius išgyvenimus patyrė žuvusiojo N. K. tėvai, nes jie augino ir auklėjo N. K., siejo su juo savo ateities planus, todėl jiems priteistina didesnė neturtinės žalos suma nei N. K. broliui G. K.. Priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į R. J. darbingumą, t.y. po eismo įvykyje patirtų sužalojimų jis yra tik iš dalies darbingas (40 % darbingumas), todėl tikėtina, kad didelės žalos atlyginimas jam taptų nepakeliamu, taipogi atsižvelgiama į tai, kad byloje yra trys nukentėjusieji, visi jie yra šeimos nariai ir jie visi reikalauja žalos atlyginimo, taipogi atsižvelgiama į analogiškose byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius (2009-05-05 LAT nutartis byloje 2K-188/2009), todėl, teismas mano, kad ieškovų prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai nedidele dalimi mažintini. Kadangi G. K. yra nepilnametis, todėl jam priteistos neturtinė žalos administratoriais iki G. K. pilnametystės skirtini jo tėvai V. K. ir V. K..
Vadovaujantis 2007-05-17 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) 13 str. 3 d., 17 str. 1 d. 1 p. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei nukentėję tretieji asmenys kreipiasi į biurą dėl žalos atlyginimo. Ieškovai ieškinį pateikė teismui, todėl teismas negali įpareigoti Biuro mokėti išmoką, jei nėra pareikštos pretenzijos Biurui. Atsižvelgiant į tai tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimas ieškovams priteistinas iš eismo įvykio kaltininko, t.y. iš R. J..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW 318“. valst.nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui R. J.; eismo įvykio vietoje paimti du degtinės buteliai sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį (61,40 Lt), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. J. valstybei. (LR BPK 103 str., 105 str.) Nukentėjusioji V. K. taip pat turėjo 1000 Lt išlaidų advokatės R.Čibirienės, kuri buvo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovė, paslaugoms apmokėti (2010-10-18 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. J. V. K.. (LR BPK 106 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d. ir jį nuteisti 5 (penkių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.
R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.
R. J. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus suimti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1303 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus tris litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo; 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų;
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo;
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų administratoriais iki G. K. pilnametystės paskiriant jo tėvus V. K. ir V. K.;
Valstybei 61,40 Lt (šešiasdešimt vieną litą 40 cnt.) proceso išlaidų.
V. K. ieškinį dalyje dėl 5700 Lt turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „BMW 318“. valst.nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui R. J.; eismo įvykio vietoje paimtus du degtinės butelius sunaikintini kaip menkaverčius daiktus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.