- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-172-193-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00135-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Paulius Svirskis
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-193/2011
Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00135-2010-5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. kovo 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 6 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Taip pat šiuo nuosprendžiu R. J. trejiems metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, iš R. J. priteista: V. K. – 1303 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų; V. K. – 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; G. K. – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, šių lėšų administratoriais iki G. K. pilnametystės paskiriant jo tėvus V. K. ir V. K.; valstybei– 61,40 Lt proceso išlaidų. V. K. ieškinys dalyje dėl 5700 Lt turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. J. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 28 d. apie 13.30 val. kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai 3 kilometre 520 metre, Jūžintų g., Laibgaliu k., Jūžintų sen., Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 19 p., 28 p., 133 p., 238 p. reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nesilaikydamas visu būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į kairėje kelio pusėje už kelkraščio esančia žalią veją ir atsitrenkė į ten stovėjusį elektros stulpą su atrama, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kartu važiavusiam automobilio „BMW 318“ keleiviui D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o kartu važiavęs automobilio „BMW 318“ keleivis N. K. žuvo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendį – paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą pagal BK 75 str. atidėti. Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės paskyrimo yra nepagrįstas. Teigia, kad teismas neįvertino kai kurių aplinkybių, padarė prieštaringas išvadas dėl lengvinančių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančiomis nepripažino dviejų aplinkybių. Nuteistojo manymu, teismas nevertino aplinkybės ir nieko nepasisakė dėl to, kad nusikalstamą veiką jis padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o kilusioms pasekmėms žymios įtakos turėjo ir nukentėjusiojo N. K. elgesys. O būtent – nuosprendyje nevertina aplinkybė, kad iki nelaimės jis, nukentėjusysis N. K. ir D. L. važinėjosi automobiliu, kurį vairavo būtent nukentėjusysis. Jie visi vartojo alkoholį ir tik atsitiktinumo dėka N. K. nusprendus nebevairuoti, persėdo į jo automobilį. Taigi, N. K. neabejotinai suprato, kad jis, apeliantas, yra neblaivus, tačiau vis tiek paprašė, kad jis vairuotų automobilį, ir suprasdamas apie gresiantį pavojų vis tiek sėdo važinėtis į jo vairuojamą automobilį. Toks nukentėjusiojo asmens elgesys neabejotinai laikytinas neatsargiu. Tokiu elgesiu nukentėjusysis prisiėmė galimą savo elgesio riziką, kas pagal BK 59 str. 2 d. pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kad iki įvykio ir N. K. kartu su juo vartojo alkoholį patvirtino specialisto išvada ir tai galėtų patvirtinti D. L.. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai dalies turtinės žalos atlyginimo nelaiko lengvinančia aplinkybe bei nurodė, kad atlyginta nežymi turtinės žalos. Nuteistojo teigimu, tokios aplinkybės bylos medžiaga nepatvirtina. Pažymi, kad dėl jo veiksmų turtinės žalos patyrė du nukentėjusieji, vienam iš kurių – Panevėžio teritorinėms ligonių kasoms – turtinę žalą jis atlygino pilnai. Todėl šioje dalyje yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. Dėl kito nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos pats teismas nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme V. K. realiai patyrė tik 4303 Lt turtinės žalos. Iš jos iki posėdžio jis atlygino žymią dalį – 3000 Lt, todėl remiantis pirmosios instancijos teismo argumentacija ir minima teismų praktika, dalinis žalos atlyginimas taip pat pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatė dviejų papildomų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jomis nesirėmė nustatydamas bausmės dydį, nuosprendis dalyje dėl laisvės atrėmimo bausmės dydžio keistinas nustatant mažesnę laisvės atėmimo trukmę. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atlikus bausmę. Teismas nepagrįstai teigia, kad jis daro analogiškus teisės pažeidimus. Nuteistasis pažymi, kad anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, o šioje byloje padarė neatsargų nusikaltimą. Taip pat teigia, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti, įvykio metu ir dabar dar nėra įsiteisėjęs. Todėl jo pagrindu teigti, kad jis daro analogiškus teisės pažeidimus negalima. Nuteistojo įsitikinimu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (jis neteko 60 proc. darbingumo) akivaizdu, kad jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų padarymo ir pakankamai nubaustas. Nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo gavo nuolatinį darbą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, iš seniūnijos charakteristikos matyti, kad padeda savo kaime gyvenantiems tėvams ūkio darbuose ir finansiškai, siekia atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Visa tai rodo kritišką jo požiūrį į savo veiksmus, atsiradusius padarinius ir iš to padarytas teigiamas išvadas, kas leidžia teigti, jog ateityje nebenusikals. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad jis išklausė mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, būtinybę išsaugoti susiformavusius teigiamus socialinius ryšius, taip pat į nukentėjusiųjų poziciją – jie nesiekia, kad būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principas. Be kita ko apeliantas skunde teigia, kad byloje liko nenustatyta aplinkybė, ar nukentėjusysis N. K. automobilyje važiavo prisisegęs saugos diržą ir ar tai turėjo įtakos atsiradusioms neigiamoms pasekmėms. Teismas vadovavosi dviejų liudytojų subjektyvia nuomone, kad saugos diržas šiuo konkrečiu atveju nebūtų galėjęs išgelbėti nukentėjusiojo gyvybės, tačiau baudžiamojoje byloje tokia argumentacija nėra pakankama, ir teismas daryti sprendimų vadovaudamasis subjektyvia liudytojų nuomone bei prielaidomis, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, negali.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo R. J. skundo netenkinti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendį. Teigia su apeliaciniame skunde nurodytais nuosprendžio apskundimo motyvais nesutinkanti ir laikanti juos nenuoširdžiais bei neobjektyviais. Jos manymu, apelianto skunde minimas nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes jis pats ir susidarė, nes neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti sėdo vairuoti automobilį be technikinės apžiūros, draudimo, visiškai nudėvėtomis padangomis, važiavo viršydamas leistiną greitį. Toks lengvabūdiškumas ir didžiulis neatsargumas tirai nėra jo kaltę lengvinanti aplinkybė. Nukentėjusioji teigia, kad jos sūnaus veiksmai niekuo neprisidėjo prie R. J. veikos, sukėlusios tokias pasekmes. Nurodo, kad apeliantas atlygino tik turtinės žalos dalį, ją sumokėdamas prieš pat teismą, ir visiškai neatlygino neturtinės žalos bei nesiekė dėl jos atlyginimo sąlygų susitarti su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusiosios manymu, turtinės žalos dalinis atlyginimas yra tik siekimas gauti švelnesnę bausmę. V. K. mano, kad apeliantui paskirtoji bausmė yra teisinga. Be to, ji netikinti nuteistojo gailėjimusi dėl įvykdytos veikos, nemato jokio jo pasitaisymo. Teigia, kad priešingai apelianto teiginiams, jis po įvykio kaime vėl matomas už vairo kelyje besielgiantis nedrausmingai ir pavojingai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, tvirtindamas esant jo atsakomybę lengvinančioms BK 59 str. 1 d. 3 p. (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino žalą) ir 59 str. 2 d. (nukentėjusysis savo neatsargiu elgesiu prisiėmė galimą savo elgesio riziką) numatytoms aplinkybėms bei esant BK 75 straipsnyje numatytiems bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko apeliantui R. J. bausmės rūšį bei nustatė jos dydį, taip pat pagrįstai ir teisingai nuteistajam netaikė BK 75 str.
Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus bei stadiją (padarytas neatsargus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinančių nebuvimą, tinkamai įvertino R. J. asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, o darbovietėje – gerai). Jo atžvilgiu jau buvo taikomos švelnesnės bausmės rūšys, be to, 2009-06-25 teismo nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo jam 4 metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisant šių aplinkybių jis vėl nusikalto ir ši veika, be to, susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nesilaikymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl R. J. skirtinas realus sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės atlikimas. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 75 str. numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto R. J. teiginiai dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų buvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Todėl šioje dalyje apelianto skundas atmestinas. Įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes teismas, R. J. paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Tokią teismo už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis šiuo metu dirba, įvykio metu neteko 60 proc. darbingumo, charakterizuojamas teigiamai, minėtos teismo išvados nepaneigia, be to, visos šios aplinkybės buvo žinomos ir jau įvertintos pirmosios instancijos teismo.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstas apelianto R. J. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo R. J. atlygino V. K. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį – 3000 Lt, o po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo likusią dalį – dar 1303 Lt, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktas V. K. ir R. J. pasirašytas raštas dėl pastarosios sumos sumokėjimo nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis keistinas pripažįstant nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis atitinkamai švelnintina skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam R. J. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė.
Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad jam pagal BK 59 str. 2 d. pripažintina dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes nukentėjusysis savo neatsargiu elgesiu prisiėmė galimą savo elgesio riziką – tai yra suprasdamas, kad jis, apeliantas, yra neblaivus, vis tiek prašė, kad jis vairuotų automobilį, ir suprasdamas apie gresiantį pavojų sėdo važinėtis į jo (apelianto) vairuojamą automobilį. Šie nuteistojo teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pagal BK 59 str. 2 d. apelianto veikoje dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas buvo priverstas būdamas neblaivus sėsti už automobilio vairo ir vairuoti pažeidžiant KET reikalavimus. Automobilio vairavimas esant neblaiviam bei kitų teismo konstatuotų KET reikalavimų nesilaikymas yra paties apelianto elgesio varianto pasirinkimas. Todėl net ir sutinkant su nuteistojo teiginiais dėl nukentėjusiojo pasirinkimo sėstis važinėtis į neblaivaus apelianto vairuojamą automobilį bei saugos diržo galimo neužsisegimo, tai nepašalina R. J. atsakomybės už kilusius padarinius. Byloje esančių įrodymų visuma konstatuota, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis – apelianto veiksmai, ir nukentėjusiojo veiksmų interpretavimas savo naudai pastarosios išvados nekeičia. Todėl teismas pagrįstai apelianto nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo elgesio nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Tokiu būdu nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,
NUSPRENDŽIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendį pakeisti:
Pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
R. J. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 6 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki penkerių (5) metų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.