Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria išspręsti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmių bendrinimo klausimai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo E. R. skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino nuteistojo veikų kvalifikavimui ir bausmių už šias nusikalstamas veikas bendrinimui aktualias aplinkybes, tinkamai pritaikė tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalies nuostatas, todėl pagrindo naikinti ar keisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį šiuo atveju nėra.

12. Kaip matyti, apygardos teismas, atsižvelgęs į E. R. prašymo turinį bei šio prašymo apimtį, visų pirma išsprendė nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo klausimą, tai yra, patikrino, ar nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai turi reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui. Buvo įvertintos nusikalstamos veikos, už kurias E. R. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu. Nusikalstamos veikos, už kurią E. R. nuteistas 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, kvalifikacija palikta nepakeista, o BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirta bausmė palikta nepakeista. Kadangi faktiškai minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės liko nepakeistos, apygardos teismas nekeitė ir bausmių bendrinimo, kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi. Skunde nuteistasis neginčija jo veiksmų perkvalifikavimo, todėl aukštesnysis teismas šių klausimų dar kartą neaptaria.

13. Visgi skunde keliamas BK 63 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, akcentuojami padaryti sunkūs nusikaltimai, bausmės už kuriuos, nuteistojo manymu, turėtų apimti bausmes, paskirtas 2023 m. balandžio 18 d. ir 2023 m. spalio 18 d. nutartimis.

13.1. Kaip matyti, už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), E. R. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas – už du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi nuteistojo veiksmai, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), buvo perkvalifikuoti atitinkamai į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista;

13.2. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, E. R. buvo nuteistas už tokias nusikalstamas veikas – už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir už du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje;

13.3. Minėtais 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiais (kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistojo akcentuojama 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi) E. R. nuteistas už nesunkius nusikaltimus. Pirmuoju nuosprendžiu – už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija); antruoju nuosprendžiu – už nusikaltimą, numatytą 183 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartimi šios nusikalstamos veikos kvalifikacija, kaip minėta, buvo pakeista, kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tačiau nusikalstamos veikos kategorija – nesunkus nusikaltimas, šiuo atveju nepasikeitė;

14. Kaip matyti, 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas ne tik už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (vėliau jo veiksmai perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bet ir už nesunkius bei apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistasis nuteistas ir 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. spalio 18 d. nutartimi – už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiais E. R. nuteistas už nesunkius nusikaltimus. Nurodytos nusikalstamos veikos (nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai) nesiskiria nei pagal pavojingumą, nei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, taigi pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas (taigi, ir nuteistojo akcentuojamą bausmių apėmimą) šiuo atveju nėra.

15. Svarbu šiuo atveju pažymėti ir tai, kad visos aptartos nusikalstamos veikos, už kurias E. R. buvo nuteistas skirtingais nuosprendžiais, iš esmės yra panašaus pobūdžio, pagrindinis visų jų tikslas – neteisėtas svetimo turto įgijimas apgaule, šiam tikslui pasiekti dažniausiai darant ir kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214, 215 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2K-7-71-458/2020). Aptarta kasacinio teismo praktika dar kartą patvirtina, jog apygardos teismas, bendrindamas bausmes ir taikydamas dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), BK 63 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

16. Dėl kito nuteistojo prašymo – įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą ir šiuo metu jau atliktą laisvės atėmimo bausmę į jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su vėliau E. R. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bendrinama nebuvo. Kaip matyti, po 2020 sausio 20 d. nuosprendžio priėmimo E. R. buvo nuteistas dar pagal keturis nuosprendžius – 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, minėtais 2022 m. lapkričio 9 d., 2022 m. gruodžio 21 d., 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiais. 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo klausimas nebuvo išspręstas ir vėlesnėmis teismo nutartimis. Tuo tarpu skunde akcentuojama BK 63 straipsnio 9 dalis ir joje numatytas bausmės įskaitymas taikomas tik tais atvejais, kai atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistajam yra subendrinamos.

17. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už šį nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nusikalstamos veikos, už kurias E. R. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, buvo padarytos atitinkamai 2017 m. gruodžio 9–10 d., 2017 m. rugsėjo 20–lapkričio 17 d. ir 2017 m. gegužės 25 d., tai yra, iki pirmojo, 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio priėmimo. Kadangi 2018 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiais E. R. nuteistas už nesunkius nusikaltimus, o vėlesniais nuosprendžiais – už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus (numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio), veikos yra panašaus pobūdžio, susijusios su neteisėtu svetimo turto įgijimu apgaule, be to, jos nesiskiria nei pagal pavojingumą, nei priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas ir apimti švelnesnes bausmes griežtesnėmis šiuo atveju nebūtų (aktuali kasacinio teismo praktika šiuo klausimus aptarta 15 pastraipoje). Taigi aukštesnės instancijos teismas, taikydamas kitus bausmių bendrinimo būdus – atitinkamai dalinį arba visišką bausmių sudėjimą, numatytus BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalyse (norint įskaityti atliktą pagal 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį paskirtą bausmę), privalėtų pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį palyginus su ta, kokia ji nustatyta skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje. Pats nuteistasis skunde subendrinti minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes taip pat neprašo (tokio prašymo jis nebuvo pateikęs ir apygardos teismui, 20 t., b. l. 111, 112). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik išsprendus atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, galima spręsti ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo.

18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.