Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 281-1 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja L. L. – Kelmės rajono PK tyrėja – parodė, kad pagal budėtojo nurodymą su kolega S. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur griovyje buvo rastas automobilis, o vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nuvykus maždaug po 1,5 val. kaltinamasis teigė, kad a/m vairavo sugyventinė, todėl du patruliai nuvažiavo pas ją į namus. Netrukus paskambinę jie informavo, jog ji nevairavo, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A. K. sulaikytas, o automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę Telšiuose. A. K. svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, įžeidinėjo pareigūnus, neaiškino įvykio aplinkybių, bet šaukė nevairavęs. Pareigūnai D. E. ir S. S. sakė, jog jį pažįsta.

Liudytojas S. S. – Kelmės rajono PK vyr. patrulis –parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Nuvykęs įvykio vietoje matė nuo kelio nuvažiavusį automobilį; ar su juo bandyta išvažiuoti, nesuprato. Pats jokių veiksmų neatliko ir jokių dokumentų nepildė, tik su D. E. buvo nuvykęs į I. B. namus. Pildant dokumentus sėdėjo tarnybiniame automobilyje, todėl ką ji sakė apklausiama, neprisimena.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. K. vasario 02 d. 16.09 val. nustatytas 2,59 promilių, o 16.29 val. - 2,85 prom. girtumas ( 1 t. 26 l. ).

Automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 2018-02-14 lizingo sutartį ( 1 t. 125-129 l. ) yra AB „(duomenys neskelbtini)“, nupirkęs automobilį iš I. B. ( 1 t. 130 l. ), o valdytojas – A. K. ( 1 t. 28, 131, 12 l. ). Automobilis aprašytas ( 1 t. 30-31 l. ), išvežtas priverstiniam saugojimui ( 1 t. 29 l. ) ir teismo 2020-07-07 nutartimi perduotas saugojimui bankui ( 2 t. 16-17 l. ); jo kaina su PVM yra 16960 EUR ( 1 t. 32 l. ).

Duomenys apie telefonų ryšius patvirtina, kad Nr. ...549 ( nurodomi paskutiniai skaičiai, galimai I. B. ) vartotojas 02-02 d. iki 15.18 val. telefonu išvis nesinaudojo, po to iki 18.18 val. 7 kartus skambino tik į Nr. ...513 ( galimai R. T., duomenys pateikti tik apie išeinančius skambučius - 1 t. 182 l. ). Nr. ... 575 vartotojas ( galimai A. K. ) 02-02 d. paskutinį kartą skambino 12.25 val., vėliau niekam neskambino ( 1 t. 169-171 l. ).

Nustatyta ( ir niekas to neginčija ), kad liudytojas M. G. važiuodamas pastebėjo griovyje automobilį „BMW“ ir pranešė BPC apie galimai neblaivų vairuotoją, bandantį išvažiuoti. Pagal šį pranešimą į įvykio vietą 16.04 val. atvykę ( 1 t. 10 l. ) policijos pareigūnai rado griovyje stovintį automobilį, prie jo buvo liudytojas M. G. ir A. K., kuriam du kartus patikrinus nustatytas daugiau kaip 2,5 prom. girtumas.

Telefoninio pranešimo duomenys patvirtina, kad liudytojas M. G. pranešė BPC ne tik apie nuvažiavusi į griovį automobilį, bet ir apie galimai neblaivų vairuotoją, bandantį išvažiuoti. Tai jis nuosekliai ir detaliai ( jog jam ateinant vairuotojas vis spaudė greičio pedalą, bet a/m nejudėjo, po to prašė padėti ištempti a/m, atsisakius jie apsižodžiavo, ką pripažino pats kaltinamasis, tik nenurodė to priežasties; jam skambinant į BPC vairuotojas persėdo į keleivio vietą ir pan. ) patvirtino visų apklausų metu. Šis liudytojas yra policijos pareigūnas ( t. y. galintis vertinti situaciją profesionaliai ), kaltinamojo nepažinojo ir įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Policijos pareigūnas liudytojas M. K. patvirtino matęs, kad a/m bandyta išvažiuoti, bet ji „užsikasusi“, ratai įklimpę. Nors kiti įvykio vietoje buvę pareigūnai liudytojai D. E. ir S. S. to nenurodė, atsižvelgtina, kad jie yra kaltinamojo pažįstami ir tokioje situacijoje ( asmeniui ginčijant kaltę ) neturėjo išvis atlikti jokių veiksmų ar net dalyvauti tyrime.

Apklausoje kaltinamasis nurodė paskambinęs kaimynui R. ( kurio kažkodėl neprisiminė pavardės ), kad atvažiuotų su traktoriumi ištempti jo automobilį iš griovio; sugyventinė nusprendė nelaukti, kol atvyks kaimynas ir išėjo ( t. y. po jo skambučio ) namo ( 1 t. 74 l. ). Tačiau paties kaltinamojo pateikti jo tel. Nr. ...575 duomenys patvirtina, kad jis nei po įvykio ( nei nuo 12.25 val. – 1 t. 170 l. ) niekam neskambino, t. y. pagalbos nekvietė, ką jis teismo posėdyje pripažino. Teismo posėdyje liudytojos I. B. ir R. T. nurodė, kad I. B. skambino R. T., prašydama pagalbos ištempti automobilį, ir kaip tai patvirtinantį įrodymą pateikė duomenis apie telefoninius pokalbius - I. B. iš tiesų nuo 15.09 val. 7 kartus skambino R. T. ( 1 t. 172 l. ). Tačiau šių pokalbių turinys nežinomas, o kitos nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, tokią versiją paneigia. Visų pirma, apklausta iš karto po įvykio I. B. šios aplinkybės nenurodė, nors pagrindo ją nuslėpti nebuvo ( net jei ji būtų vairavusi pati ir tai neigtų ). Be to, pagal šią versiją išeitų, kad kol I. B. grįžo namo ir paskambino ( visiškai neaišku, kodėl ne iš įvykio vietos ) R. T., į įvykio vietą jau spėjo privažiuoti bent keletas automobilių ( kuriuos buvus nepatvirtino M. G., o atvykę policininkai jokių kitų asmenų, išskyrus jį ir kaltinamąjį nerado, kiti asmenys susirinko vėliau ). Taip pat išeitų, kad I. B. paskambinus ir paprašius pagalbos, šalia ( arčiau nei už 200 m. ) gyvenantys T. kažkodėl jos ne tik nesuteikė, bet ir visai nevyko į įvykio vietą ( argumentas, jog ten buvo kitų asmenų, nesuprantamas ). Įvertinęs šias aplinkybes ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ) teismas daro išvadą, kad po įvykio nei pats A. K., nei I. B. pagalbos nekvietė. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis pripažino „nežinia kodėl“ ( cituojama ) sukonfliktavęs su M. G.. Liudytojas sustojo padėti į eismo įvykį patekusiam vairuotojui, todėl šio konfliktavimas turėjo būti iššauktas arba atsisakymo padėti ištraukti a/m iš griovio, arba išvis nenoro kitų asmenų pagalbos. Visa tai patvirtina liudytojo M. G. versiją, jog vairuotojas pats bandė išvažiuoti iš griovio ( priešingu atveju jam nebuvo jokio tikslo sėdėti automobilyje ir pyktis su pagalbą pasiūliusiu liudytoju ). Tačiau dėl gynėjo argumento ( jog bandymas išvažiuoti, net jei tai būtų įrodyta, nėra vairavimas, jei automobilis nepajuda iš vietos ) teismas nepasisako, nes dėl toliau nurodomų argumentų daro išvadą, jog įvykio metu automobilį vairavo ne I. B., o kaltinamasis.

Jokių asmenų, mačiusių automobilį įvykio metu, ar kitokių nenuginčijamų įrodymų ( vaizdo įrašų, nuotraukų, asmenų susižalojimo faktų ir pan. ) nėra. Kaip minėta, liudytojas M. G. rado automobilį nuvažiavusį į griovį, o A. K. tuo metu bandė iš griovio išvažiuoti ( ši išvada aptarta aukščiau ). Kaltinamasis ir liudytoja I. B. teigia, kad a/m vairavo ji. Akivaizdu, kad kaltinamasis yra ypač suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad jo versija taip pat keitėsi – iš pradžių jis neaiškino įvykio aplinkybių ( liudytojos L. L. parodymai ), vėliau pradėjo teigti, kad vairavo sugyventinė ( liudytojo M. K. parodymai ). Todėl pagrindiniu įrodymu, netgi svarbesniu už liudytojo M. G. ( kuris nematė paties įvykio ) parodymus, laikytini I. B. parodymai. Apklausta iš karto po įvykio ji teigė automobilio nevairavusi ir išvis jame nevažiavusi, o teisme nurodė a/m vairavusi. Kaltinamojo gynėjas prašo remtis jos teisme duotais parodymais kaip patikimesniais. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka dėl sekančių argumentų. Pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles tiesiogiai teismui duoti asmenų parodymai ( kai jie proceso eigoje keičiami ) iš tiesų laikytini patikimesniu įrodymu. Tačiau kartu būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – parodymų davimo keletą kartų aplinkybes, jų turinį, pakeitimo kryptingumą, galimą asmens ne/suinteresuotumą bylos baigtimi ir pan.

Šioje byloje nustatyta, kad I. B. yra kaltinamojo šeimos narė, net automobilį „BMW“, kuriuo jis naudojasi, bankas nupirko iš jos, todėl jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis itin didelis. Kaip minėta, parodymuose iš karto po įvykio ji vienareikšmiškai ir detaliai nurodė, jog su automobiliu apie 12 val. išvažiavo vienas A. K., ji visą laiką buvo namie, su juo nevažiavo ir a/m nevairavo ( 1 t. 42-43 l. ). Nustatyta, kad automobiliui nuvažiavus į griovį jokie asmenys nesusižalojo, pats automobilis žymiau neapgadintas ( 1 t. 178 l., kt. ), kitas turtas – taip pat ( duomenys apie kelio pralaidos vamzdžio apgadinimą - 1 t. 14-15 ), t. y. liudytoja neturėjo jokio pagrindo patirti itin didelį sukrėtimą, lėmusį visiškai neteisingų, kitą asmenį apkaltinančių parodymų davimą. Be to, jos apklausa pradėta 17.35 val., t. y. praėjus bent 2 val. po įvykio, o ją apklausęs pareigūnas D. E. patvirtino, jog ji buvo blaivi, normalios būsenos. Todėl duodama tokius parodymus liudytoja negalėjo nesuvokti, kad jais faktiškai apkaltina vairavus A. K. – savo sugyventinį, kurį žinojo esant girtą. Tokį apkaltinimą teismas laiko sunkiai įtikėtinu - išeitų, kad liudytoja, bijodama administracinės atsakomybės už nuvažiavimą į griovį, apkaltina vairavus girtą šeimos narį. Be to, asmenų pirminiai parodymai ( ypač – iš karto po įvykio ) laikytini patikimesniais tuo aspektu, kad duodami dažniausiai nesant galimybės juos apgalvoti ( dėl pasekmių, sau ar kitiems asmenims palankaus jų keitimo, neretai – pasinaudojant kvalifikuotų teisininkų pagalba ir pan. ). Gi vėlesnis liudytojos parodymų pakeitimas, įvertinus atsakomybės skirtumus ( kaltinamajam grėsė baudžiamoji atsakomybė, ilgalaikis teisės vairuoti praradimas ir šeimos automobilio konfiskavimas, o liudytojai – tik administracinė atsakomybė, kuri detaliau neaptariama ), laiko tarpą po įvykio iki parodymų pakeitimo ( po A. K. paleidimo iš sulaikymo – 1 t. 60 l., kai jie susitikę turėjo galimybę aptarti susidariusią situaciją, dėl ko pripažįstama nereikšminga aplinkybė, ar ji parodymus pakeitė tik teisme, ar norėdama juos pakeisti dar 02-04 d. galimai skambino policijos tyrėjai ) bei asmenų tarpusavio santykius ( sugyventiniai, abu suinteresuoti ne tik švelnesnės atsakomybės taikymu, bet ir šeimos automobilio išsaugojimu ) leidžia daryti išvadą, kad tyrimo eigoje buvo kartu pasirinkta versija, šeimai sukelianti žymiai mažesnes neigiamas pasekmes. Dėl tų pačių argumentų ( rodančių bendrą asmenų siekimą švelnesnės atsakomybės ) kritiškai vertinami ir liudytojos R. T. parodymai apie I. B. prisipažinimą vairavus. Atsižvelgtina, kad ši liudytoja išvis nebuvo nei vieno asmens nurodyta ikiteisminiame tyrime ir įtrauka į procesą gynybos pageidavimu jau po A. K. ir I. B. bendros versijos pateikimo. Liudytojo D. E. nurodytos aplinkybės ( kad apklausta I. B. jo paklausė, kas būtų jai pakeitus parodymus ) teismas nelaiko patvirtinančia liudytojos vairavimo versiją, nes tai nenurodyta nei I. B. ( 1 t. 42-43 l. ), nei paties D. E. ( 1 t. 46-47 l. ) apklausose; be to, šis liudytojas pripažino artimai bendraujantis su kaltinamuoju. Aplinkybę, jog automobilyje buvo vaiko kėdutė ir galimai kiti daiktai, teismas laiko neturinčia įtakos byloje, nes specialios kėdutės ir skirtos laikyti automobilyje ( kuris buvo vienintelė šeimos transporto priemonė ).

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus – nustatytą įvykių seką, asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnį, jų parodymų turinį, keitimo kryptingumą - teismas daro išvadą, kad prieš 15.48 val. liudytojas M. G. rado A. K., bandantį išvažiuoti iš griovio, ir apie tai pranešė BPC, 16.04 val. atvykę policijos pareigūnai A. K. nustatė daugiau kaip 2,5 prom. girtumą. Kaltinamojo ir liudytojos I. B. versija dėl liudytojos vairavimo pripažįstama paneigta kaip bendras siekimas švelnesnės atsakomybės. Jokių duomenų apie kitas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos šioje byloje ( kad A. K. būtų galėjęs vartoti alkoholį po įvykio, kad a/m būtų vairavę kiti asmenys ir pan. ), nėra. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas pripažįsta nustatytu ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ), kad kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį iki įvykio vietos, kur nuvažiavo nuo kelio, t. y. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę. Jam nustatytas daugiau kaip 2,5 prom. girtumas ( 2,59 prom., nes vadovaujamasi mažesnio girtumo laipsnio nustatymo duomenimis – 26 l. ), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 281-1 str. 1 d. Atskirai dėl įrodymų vertinimo teismas pažymi, kad teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis ar nuomone, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai ( kaip teisingai nurodė gynėjas ). Tačiau kartu negalima bet kokių neesminių neatitikimų ar suklydimų ( pvz., M. G. parodymai dėl a/m rato sugadinimo pobūdžio ) bei prieštaravimų ( pvz., tarp liudytojos I. B. pirminių parodymų ir apklausiant teisme ) sureikšminti ir vertinti kaip pagrindą išteisinimui. Toks sprendimas ( Lietuvos BPK 303 str. 56 d. ) turi būti grindžiamas visų įrodymų įvertinimu, o šioje byloje teismas laiko jų esant pakankamai patvirtinti A. K. kaltę.

Liudytojos I. B. parodymų teisme kryptingas keitimas kaltinamojo naudai ( lyginant su duotais ikiteisminio tyrimo metu ) ir prieštaravimas aukščiau aptartiems įrodymams ( patvirtinantiems, jog ji įvykio metu automobilio nevairavo ) leidžia daryti išvadą, jog ši liudytoja galimai davė melagingus parodymus ( Lietuvos BK 235 str. ), apie tai Lietuvos BPK 257str. tvarka informuotinas prokuroras.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes girtumas yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė ( Lietuvos BK 60 str. 2 d. ).

Kaltinamasis A. K. yra Lietuvoje neteistas, o duomenys apie teistumą užsienyje neaiškūs ( 1 t. 89-93 l. ), baustas administracine tvarka ( 1 t. 95-100 l. ), dirba ( 1 t. 102 l. ), gauna nedidelio dydžio atlyginimą ( 1 t. 120 l. ), turi vairuotojo pažymėjimą nuo 2007 metų ( 1 t. 103 l. ), augina (duomenys neskelbtini) m. gimusį sūnų ( 1 t. 119 l. ), kt. ( 1 t. 101, 121-124 l.). Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes - nustatytą sunkų girtumo laipsnį, važiavimo neblaiviam maršrutą, į tai, kad A. K. viso tyrimo nepripažino kaltės ir bandė išvengti atsakomybės, pateikdamas melagingą versiją, kas rodo, jog jis išvadų nepadarė ir dėl savo veiksmų nesigaili. Todėl teismas sutinka su prokurorės nuomone, jog tokiam asmeniui ( jis dirba, turi nuolatines pajamas ) skirtina bauda ( Lietuvos BK 50, 54 ir 55 str. ). Tačiau įvertinus duomenis apie kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį ( duomenų apie jo turtą nepateikta, bet jis gauna nedidelio dydžio atlyginimą, išlaiko mažametį vaiką, net automobiliu naudojasi išsimokėtinai, iš jo bus išieškoma konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma ) skiriama žymiai mažesnio - 100 MGL ( faktiškai – BBND ) - dydžio bauda ir jos sumokėjimui nustatomas 10 mėn. laikotarpis. Vadovaujantis Lietuvos BK 65 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2020-02-02 16.30 val. ( 57-58 l. ) iki 02-03 14.20 val. ( 60 l. ), t. y. viena para, prilyginant jį 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. ir 68 str. A. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vidutinės trukmės ( 3 m., nes jis neblaivus vairavo pirmą kartą, tačiau esant daugiau nei 2,5 prom. girtumui, nuvažiavo nuo kelio ) laikotarpiui.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. 78-79 l. ) ir dokumentų paėmimas ( 1 t. 84-85 l., nors vairuotojo pažymėjimas nepaimtas - 1 t. 104 l. ) A. K. paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui; kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas ( 1 t. 81-82 l. ) panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ( Lietuvos BK 72 str. 2 d. ). Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas Lietuvos BK uždraustai veikai daryti ( Lietuvos BK 72 str. 4 d. 1p. ). AB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 28 l. ), kaltininkui buvo perduotas naudotis teisėtai – pagal panaudos sutartis ( 1 t. 131 l., kt. ), šis turėjo teisę vairuoti, nėra jokių duomenų, kad bankas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti apie jo panaudojimą nusikalstamai veikai. Todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę arba jo dalį atitinkanti pinigų suma, o automobilis grąžintinas savininkui AB Šiaulių bankui ( Lietuvos BPK 94 str. 1 d. 5 p. ), kuriam yra perduotas saugojimui ( 2 t. 16-17 l. ).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant procesinį sprendimą. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas ( LAT nutartis Nr. 2K-262-489/2017 ). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes - atsižvelgti į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas, svarstydamas Lietuvos BK 72 str. 5 d. nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis ( LAT nutartys Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ). Sprendžiant klausimus dėl Lietuvos BK 72 str. nuostatų ne/taikymo kaltininko asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ( LAT nutartis Nr. 2K-287-1073/2018 ).

Pateiktais duomenimis, kurių kaltinamasis, gynėjas ir automobilio savininkas neginčijo, vidutinė automobilio „BMW X6“ kaina yra 16960 EUR ( 1 t. 32 l. ). Įvertinus veikos aplinkybes ( A. K. vairavo esant daugiau kaip 2,5 prom. girtumui, nuvažiavo nuo kelio, tačiau kaimo vietovėje, galimai neilgą atstumą, realių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė ), asmenybę ( yra bendrovės vadovas, anksčiau už su girtavimu susijusius pažeidimus nebaustas ir neteistas, įvykdęs tik kitokio pobūdžio nelabai pavojingus KET pažeidimus, duomenys apie teistumą užsienyje nėra aiškūs ), šeimyninę ir turtinę padėtį ( aptarta aukščiau ) bei kitas aplinkybes ( baudos dydį, į tai, jog automobiliu jis naudojosi pagal lizingo sutartį ), teismas laiko pakankamu iš kaltinamojo išieškoti maždaug pusę automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 8500 EUR ( Lietuvos BPK 72 str. 5 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 281-1 str. 1 d. ir nuteisti vieno šimto ( 100 ) BBND dydžio – penkių tūkstančių eurų ( 5000 EUR ) bauda. Vadovaujantis Lietuvos BK 65 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 02 d. iki vasario 03 d. ( vieną parą ), prilyginant jį 2 MGL dydžio ( 100 EUR ) baudai. Nustatyti, kad mokėtiną baudą – 4900 EUR - A. K. privalo sumokėti per dešimt mėnesių ( 10 mėn. ) nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą A. K. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui; kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. 2 d. 1 p. paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ( 3 m. ), jos terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. vasario 03 d.

Vadovaujantis Lietuvos BK 72 str. 5 d. išieškoti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei konfiskuotino turto - automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų ( 8500 EUR ).

Vadovaujantis Lietuvos BPK 94 str. 1 d. 5 p. nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui AB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.